Lietuvos profesionalai standartinių šokių šokėjai Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva Lacitienė tapo 2022 metų Europos čempionais.

Italijos Riminio mieste Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) surengtame čempionate mūsų šalies sportininkams nebuvo lygių.

Europos čempionato finale iš viso V. ir V. Lacičiai surinko 190,250 balo iš 200 galimų – šis rezultatas garantavo jiems aukso medalį.

Lietuvos futbolo federacija (LFF) parengė naujus įstatus, kuriuose be kitų sprendimų numatoma, kad Vykdomajame komitete negalės būti ir praeityje už kriminalinius nusikaltimus teistų asmenų.

Aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams numatytas žymiai didesnis valstybės finansavimas – ateinančių metų valstybės biudžete mokslo ir studijų institucijoms skirta 114,8 mln. eurų daugiau nei pernai. 2023 metams patvirtinti asignavimai universitetams, kolegijoms, mokslo institutams, Lietuvos mokslo tarybai (LMT) bei Lietuvos mokslų akademijai iš viso sudaro 550,4 mln. eurų (2022 m. – 435,6 mln. eurų).

Lietuvos įgyvendinami pokyčiai - „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, pokyčiai pasiekimų vertinimo sistemoje gali sumažinti mokinių pasiekimų skirtumus, kaimo ir miesto atskirtį, nelygias galimybes siekti kokybiško ugdymo.

Savivaldybių bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigų pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba 363 karjeros specialistai, padedantys apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi, studijų pasirinkimo, karjeros plano. Karjeros specialistai jau dirba beveik visose savivaldybėse. Kelios savivaldybės skyrė papildomą finansavimą jų darbo sąlygoms pagerinti. Verslo atstovai sveikina šiuos pokyčius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su kelių šalies mokyklų, ugdančių ukrainiečių vaikus, atstovais. Ministrė domėjosi, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklos, dirbančios pagal Ukrainos švietimo programą, ir kaip juos būtų galima spręsti. 

Lapkričio 19 d. 19.30 val. Lietuvos televizija rodys dokumentinį filmą „Ateities istorija. Lietuva“.  Filme pristatomi valstybiniai Lietuvos universitetai ir 16 mokslinių išradimų. Net 6 iš jų pasaulinio lygio. Pvz., tai ir Vilniaus universiteto prof. Virginijaus Šikšnio ir Gyvybės mokslų centro mokslininkų sukurtos garsiosios „genų žirklės“, kurios gali „iškarpyti“ paveldimas ligas, Kauno technologijos universiteto prof. Vytauto Getaučio ir mokslininkų grupės pasiektas saulės elementų efektyvumo pasaulio rekordas bei Mykolo Romerio universiteto genetiko prof. Danieliaus Serapino išrastas „gyvybės eliksyras“.

Tarptautinei Ukrainos mokyklai trejiems metams perduodamos Vilniaus kolegijos patalpos, kuriose ši mokykla dabar ir veikia. Mokyklai nereikės mokėti už patalpų nuomą, ji įsipareigoja susimokėti mokesčius už patalpų išlaikymą. Tokiam sprendimui šiandien pritarė Vyriausybė.

Europos jaunučių, jaunių ir jaunimo pilno kontakto karatė čempionate, kuris vyko Bulgarijos sostinėje Sofijoje, Lietuvos sportininkai komandinėje įskaitoje iškovojo pirmąją vietą.

Antrąją vietą komandinėje įskaitoje užėmė Ukrainos rinktinė, trečiąją – Lenkijos.

Labiausiai tituluotas namo grįžo Klaipėdos „Okinavos“ (trenerė – Diana Mačiūtė) auklėtinis Nikas Kvasys, Bulgarijoje net triskart lipęs ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio.

Uostamiesčio sportininkas jaunučių (iki 16 metų) kumitė rungties 70-75 kg svorio kategorijos varžybose visas keturias kovas laimėjo ankščiau laiko nokautu („ippon“), o finale įveikė kartvelą Anri Mšhaladadzę. Individualios katos rungties finale N. Kvasys pranoko savo klubo draugą Tautvydą Rutę, o kartu su šiuo atletu bei Arsenijumi Djakovu dar triumfavo ir komandinėse katos varžybose.

Daugiau individualios pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams tinkamai pasirengti mokytis aukštesnėje klasėje. Laiku atpažįstami mokinių polinkiai ir teikiamos rekomendacijos padėti pasirinkti tolesnį studijų ar profesinės karjeros kelią. Daugiau motyvacijos siekti gerų rezultatų nuosekliai mokantis ir mažiau mokinių patikrinimų.

Vyriausybė siūlo nustatyti privalomus nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimus ketvirtokams ir aštuntokams, dešimtokams būtų įvestas slenkstis – jie turėtų testus išlaikyti bent patenkinamais pažymiais.

Savarankiškesnės profesinės mokyklos, didesnis verslo atstovų įsitraukimas į būsimų specialistų ruošimą – tokie pokyčiai numatomi šalyje toliau stiprinant profesinį mokymą.

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, bendradarbiaudamas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, iki gruodžio 20 d. kviečia siūlyti kandidatus Metų vokiečių kalbos mokytojo apdovanojimui gauti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad dėl mokyti grįžusios riaušių organizavimu kaltinamos lietuvių kalbos mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės priėmimo į darbą bus atliktas tarnybinis patikrinimas, o ji pati mano, jog tokie pedagogai neturėtų mokyti vaikų.

Indianapolyje (JAV) besibaigiančiame paskutiniame – trečiajame – FINA pasaulio plaukimo taurės etape – dar vienas Rūtos Meilutytės triumfas. D. Rapšiui – trečias pasaulio taurės sidabras.

Moterų 50 m plaukimo krūtine rungties finale kaunietė distanciją įveikė per 28,70 sek. ir dar kartą tapo čempione.

Lietuvos plaukikė vėl buvo netoli pasaulio rekordo, (28,56 sek.), kuris priklauso jamaikietei Aliai Atkinson.

Antra finišavo amerikietė Lilly King (29,16), trečia – slovakė Andrea Podmanikova (29,89).

Toronte (Kanada) besibaigiančiame pasaulio taurės etape 50 metrų plaukimo krūtine rungties čempione tapo Rūta Meilutytė, išvakarėse laimėjusi ir dvigubai ilgesnės distancijos varžybas.

Kaunietė finale distanciją įveikė per 28,96 sek. ir paliko už nugaros amerikietę Lilly King (29,20) bei Anastasiją Gorbenko iš Izraelio (30,25).

Po finišo duotame trumpame interviu R.Meilutytė sakė, kad pavyko viską padaryti gerai ir padėkojo Toronte mūsų plaukikų palaikyti susirinkusiems aistruoliams.

Buvusiam krepšininkui Arvydui Saboniui ir Kauno rajono merui Valerijui Makūnui penktadienį įteiktos Lietuvos sporto universiteto (LSU) garbės daktaro regalijos. 

Universiteto rektorės Dianos Rėklaitienės teigimu, A. Sabonis ir V. Makūnas deda dideles pastangas populiarinant sportą ir sveiką gyvenseną. Dėl šios priežasties šioms asmenybėms buvo suteikti LSU Garbės daktarų vardai. 

Turkijoje vykusioje už sportą atsakingų Europos Tarybos šalių ministrų konferencijoje politikai dar kartą patvirtino demokratinių šalių išsakytą poziciją, jog Rusijai ir Baltarusijai neturėtų būti leista dalyvauti tarptautiniame sporte tol, kol tęsiamas karas. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė šiandien susitiko su profesinių mokyklų vadovais ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovais. Susitikimo metu diskutuota apie profesinio mokymo įstaigų tinklo pertvarkos iššūkius, antikorupcinės veiklos organizavimo švietimo įstaigose svarbą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki spalio pabaigos kviečia teikti Lietuvos valstybei švietimo, mokslo ir sporto srityje nusipelniusių žmonių kandidatūras apdovanoti Lietuvos valstybės apdovanojimais Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – proga.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia antrą kvietimą šalies sporto šakų federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms teikti paraiškas išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, finansuoti. Tam numatyta skirti iki 50 tūkst. eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė daugiau nei 81 tūkst. eurų šalies sporto šakų federacijų išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, iš dalies finansuoti.

Iš visų mokiniams skirtų naujų skaitmeninių priemonių populiariausios yra skirtos mokytis lietuvių kalbos, ypač 7-8 ir 5-6 klasių mokiniams, rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys.

Ateinančiais metais šalyje bus toliau stiprinamas profesinis mokymas – planuojamos reikšmingos investicijos į kokybę ir darbo rinkos poreikius atliepiančias inovacijas. Numatytas profesinio mokymo programų atnaujinimas bei papildomos lėšos geresnei praktinio mokymo infrastruktūrai, atitinkančiai žaliosios ir skaitmeninės transformacijos pokyčius. Bus skatinamas didesnis profesinio mokymo prieinamumas ir verslo įsitraukimas į specialistų ruošimą, plėtojama pameistrystės mokymo forma.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia savivaldybių specialiųjų mokyklų, specialiojo ugdymo centrų, specialiųjų mokyklų-daugiafunkcių centrų, pretenduojančių tapti regioniniais specialiojo ugdymo centrais, atranką.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri pasirengė ir jau pradėjo informatikos ugdymo atnaujinimą, – pranešama naujausiame  „Eurydice“ leidinyje „Informatikos ugdymas Europos mokyklose“ (angl. „Informatics education at school in Europe“). Lietuva yra viena iš 13-os Europos šalių, kur informatika (informacinės technologijos) yra atskiras, visoje pagrindinio ugdymo programoje privalomas dalykas. Dalyje tyrime dalyvavusių Europos valstybių informatika pagrindinio ugdymo programoje yra tarpdisciplininis, pasirenkamasis dalykas arba jis integruotas ne visoje pagrindinio ugdymo programoje. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime „Švietimo pažanga savivaldybių rankose“ su savivaldybių merais aptarė švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM). Norą dalyvauti šioje programoje yra pareiškusios net 58 šalies savivaldybės.

Ketvirtadienį nuotoliniu būdu vykusioje tiesioginėje transliacijoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ukrainiečių šeimoms, atvykusioms į Lietuvą kartu su vaikais, pristatė, kokias švietimo paslaugas ukrainiečių vaikai gali gauti Lietuvoje, kaip vyksta ugdymas, priėmimas į profesinio mokymo įstaigas ir universitetus, kokia numatyta pagalba. Transliacija buvo tiesiogiai verčiama į ukrainiečių kalbą, atsakyta į gausius bendruomenės klausimus.

Lietuva galėtų tapti viena iš Europos lyderių skaitmenizuojant švietimą – taip sako šalies mokslininkai, nagrinėjantys galimybes pasiekti skaitmeninį Lietuvos bendrojo ugdymo proveržį.

Spalio pradžioje Vilniaus lietuvių namų mokytojai atnaujino nuotolines konsultacijas visiems Lietuvos mokytojams, kurie moko ukrainiečius mokinius. Šios gimnazijos mokytojai konsultacijas mokytojams teikė ir praėjusiais mokslo metais, vos tik po mokyklas pasklido iš Ukrainos atvykusių karo pabėgėlių vaikai.