Darbuotojas, kalbantis daugiau nei viena užsienio kalba, turi didesnį pranašumą ir gerokai įvairesnių karjeros galimybių, – sako vokiško kapitalo tarptautinės pramonės automatizavimo technologijų ir techninio mokymo įmonės „Festo“ atstovai Lietuvoje.
Nerijus Legis, „Festo“ „IT General Application“ skyriaus vadovas, sako, jog vokiečių kalba dominuoja techniniame versle – jų įmonė ne išimtis, – todėl ši kalba yra labai naudinga visiems, siekiantiems karjeros IT, inžinerijoje ir panašiose srityse.
Nuo naujų mokslo metų mokytojai galės dalyvauti nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose. Pirmiausia jos bus pasiūlytos matematikos ir gyvenimo įgūdžių mokantiems mokytojams, taip pat visiems pedagogams, norintiems pagilinti įtraukiojo ugdymo kompetencijas. Nemažą programos dalį šių programų sudarys praktika. Nacionalinės kvalifikacijos programos trukmė – 135–270 valandų, iš kurių praktikai bus skiriama nuo 30 proc. iki 50 proc.
Birželio 1 d. prasidės 2023 m. pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių. Profesinio mokymo įstaigose valstybės finansavimą planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujai priimtųjų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo nuo 2025 m. neberengti rusų – antrosios užsienio kalbos – valstybinio brandos egzamino. Valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami tiktai iš pirmųjų užsienio kalbų: anglų, vokiečių, prancūzų. Tai numatyta Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projekte.
Jau šį rudenį suaugusieji galės mokytis, tobulinti kvalifikaciją naudodamiesi vieno langelio principu veiksiančia skaitmenine švietimo platforma – Individualių mokymosi paskyrų sistema. Joje besimokantieji, taip pat savo darbuotojų mokymu ir kvalifikacijos tobulinimu besirūpinančios įmonės, galės turėti savo individualias paskyras, gauti nuotolines karjeros konsultavimo paslaugas ir finansavimą mokymuisi, nukreiptą į valstybei prioritetines sritis.
Aukštosios mokyklos ir mokslo institutai užsieniečiams ir užsienio lietuviams organizuoja lituanistikos studijas, kurias finansuos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Susidomėjusieji kviečiami rinktis vasaros kursus ir dalines studijas, skirtas gilinti lietuvių kalbos, kultūros ir istorijos žinias.
Profesinio mokymo įstaigos kartu su darbdaviais kviečiami dalyvauti projekte „Pameistrystė – nauja galimybė man!“ ir teikti paraiškas gauti finansavimą pameistrystei skatinti. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, jam numatoma skirti virš 19 mln. eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesiūlo ir nesiūlys ankstinti mokslo metų pradžios. Kaip ir iki šiol, mokslo metai visiems mokiniams prasidės rugsėjo 1 dieną.
Sudaromos palankesnės sąlygos panaudoti mokyklų ir kitų švietimo įstaigų vadovų rezervą. Švietimo įstaigų vadovai, kurie po pirmosios penkerių metų kadencijos norės vėl pretenduoti į tas pačias vadovo pareigas kitoje švietimo įstaigoje, galės būti kviečiami dalyvauti atrankos pokalbyje dėl pareigų užėmimo be konkurso. Tokiam Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui šiandien pritarė Vyriausybė.
Jau nuo naujų mokslo metų žemės ūkio krypties mokslus studijuojantiems tikslinės skatinamosios stipendijos bus mokamos visą studijų laikotarpį. Šiam Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymui pritarta Žemės ūkio mokslo tarybos posėdyje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės iniciatyva šalies sporto šakų federacijos ir sporto organizacijos pasirašė deklaraciją, kurioje išsakoma vieninga Lietuvos sporto bendruomenės pozicija dėl Rusijos ir Baltarusijos atletų dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kol šios šalys tęsia karą Ukrainoje.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 60-čiai savivaldybių perduos kompiuterius, kompiuterinę ir kitą informacinių technologijų bei programinę įrangą, kurios bendra vertė siekia beveik 5,8 mln. eurų.
Šiandien ir rytoj visos Lietuvos abiturientai, pasirinkę laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą, kviečiami pasitikrinti matematikos žinias ir gebėjimus. Nacionalinė švietimo agentūra organizuoja elektroninį matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinimo testą.
Šeštadienį, kovo 11 dieną, Telšiuose vyko Lietuvos rajonų, Klaipėdos ir Alytaus miestų jaunių (2004 m. gimusių) stalo teniso pirmenybės. Jose dalyvavo ir Mažeikių tenisininkės.
Lietuviams krepšinis yra tarsi antra religija. Mūsų tauta reikšmingomis krepšininkų pergalėmis garsėja nuo 1937 metų, kuomet Lietuvos rinktinė pirmą kartą tapo Europos čempione. Tad galime tik pasidžiaugti, kad jau beveik šimtmetį Lietuva augina ir ugdo krepšinio profesionalus, entuziastus ir mėgėjus, o lietuvius krepšininkus palaikančios skanduotės skamba visame pasaulyje.
Naujais mokslo metais darbą pradės aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai. Jie teiks kvalifikuotą pagalbą šalies mokykloms ir darželiams įgyvendinant įtraukties principus, kad kartu sėkmingai galėtų mokytis įvairių poreikių vaikai.
2023 m. vasario mėnesį Šiauliuose vykusio Europos teniso asociacijos turnyro U16 nugalėtoju tapo Dovas Deršonas (15 m.). Antru numeriu turnyre skirstytas lietuvis pakeliui iki finalo be pralaimėtų setų nugalėjo sportininkus iš Lenkijos, Estijos, Norvegijos, o finale po trijų setų rezultatu 6/4, 1/6, 6/2 įveikė ukrainietį Dmytro Vterkovskyi. Šiuo metu sportininkas ruošiasi kovo mėnesį Latvijoje vyksiantiems ITF Juniors (jaunių iki 18 metų) serijos turnyrams.
2023 m. kovo 5 dieną įsigaliojo Globali su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų pripažinimo konvencija. Konvencija jose dalyvaujančiose šalyse palengvins aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo procedūras, stiprins bendradarbiavimą tarp mokslo ir studijų institucijų, išplės pasaulinio mobilumo galimybes.
Kovo 2 dieną Lietuvos mokslų akademijoje iškilmingai apdovanoti 2022 metų Lietuvos mokslo premijų laureatai. Renginyje dalyvavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius.
Mėnesį trukusio Inovacijų agentūros organizuoto Nacionalinio verslumo iššūkio rezultatai patvirtina, kad Lietuvos moksleiviai domisi verslu ir turi puikių verslo idėjų. Verslumo iššūkį priėmė 5 tūkst. šalies moksleivių iš 300 mokyklų, o didžiosios dalies mokinių rezultatai puikūs. Į iššūkį aktyviausiai įsitraukę Vilniaus Pilaitės gimnazijos moksleiviai jai iškovojo versliausios šalies mokyklos vardą, o Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos moksleivis – perspektyviausios verslo idėjos vardą.
Kovo mėnesį dešimtokai turės apsispręsti ir pasirinkti dalykus, kurių mokysis III–IV gimnazijos klasėse. Šis apsisprendimas svarbus, nes pasirinkimai turės įtakos brandos egzaminams, kurie po poros metų bus organizuojami pagal naują tvarką. Ministerija atsako į pagrindinius klausimus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdama, kad mokytis vokiečių ir prancūzų kalbas rinktųsi daugiau šalies mokinių, juos ir jų tėvus kviečia į pažintines nuotolines prancūzų ir vokiečių kalbų pamokas. Jos rengiamos kartu su Prancūzų ir Goethe‘s institutais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė išplatintame laiške švietimo bendruomenei kviečia savivaldybes imtis konkrečių veiksmų populiarinant Europos Sąjungos kalbų mokymąsi, ieškoti galimybių užtikrinti teisę mokiniams rinktis antrąją kalbą. Kreipimesi rusų kalbos mokytojai raginami įgyti papildomų kito dalyko ar specializacijos kompetencijų ir pažymima, kad antros kvalifikacijos įgijimą finansuos valstybė.
Varėnos rajone, Kabelių bažnyčios pastogėje, rastos vargonų, kuriais galėjo groti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis, dalys.
Ratnyčioje gyvenanti menotyrininkė Aušra Česnulevičienė, šiuo metu Kauno Vytauto Didžiojo universitete studijuojanti menotyros magistratūroje, surinko įrodymų, kad M. K. Čiurlionio tėvas 1877–1878 metais vargonavo Ratnyčios bažnyčioje, o joje buvę mediniai vargonai šiuo metu yra atsidūrę Kabelių bažnyčios pastogėje, teigiama Kultūros paveldo departamento (KPD) pranešime.
Šiandien prasidėjo Inovacijų agentūros partnerių atranka misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimui, kurioms numatyta skirti net 77,7 mln. eurų. Programų iniciatorės Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia mokslo ir studijų institucijas bei verslo subjektus burtis į konsorciumus ir kartu spręsti aktualias visuomenės problemas.
Tam, kad mokiniai pasiektų geresnių matematikos rezultatų, svarbu nuosekliai ugdyti matematinį mąstymą, tinkamai pritaikyti užduotis ir mokymo priemones, suteikti mokytojams galimybę tobulinti kvalifikaciją matematikos dalyko ir matematikos mokymo srityse, nacionaliniu lygiu stebėti matematikos mokymą ir, esant poreikiui, koreguoti ugdymo programas. Šios priemonės numatytos matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo 2023-2030 m. plane, kurį parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija konsultuodamasi su suburta ekspertų grupe, išanalizavusi nepakankamų matematikos pasiekimų priežastis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės iniciatyva nuotoliniu būdu susitikę trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos už sportą atsakingi ministrai nusprendė kartu kreiptis į tarptautines sporto šakų federacijas ir Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), reikalaudami neįsileisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų į tarptautines varžybas. Prie kreipimosi bus kviečiamos prisijungti ir Šiaurės valstybės.
Šiemet į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – tiek pat, kiek ir pernai. Tai šiandien nustatė Vyriausybė, patvirtinusi preliminarų 2023 m. priėmimo į profesinio mokymo įstaigas planą.
Siekiant didesnio moksleivių saugumo, Vilniaus savivaldybė ragina mokyklas įsirengti vaizdo stebėjimo kameras, elektroninius įėjimus.
Rytoj, vasario 1 d., prasideda 2023 m. pagrindinio priėmimo į profesinio mokymo įstaigas žiemos etapas. Stojančiųjų prašymai mokytis LAMA BPO informacinėje sistemoje bus priimami iki vasario 12 d. Prašymus teikti gali ir jau įgijusieji išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją, ir jos dar neturintieji.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
