Romas

Nerūšiuojantiems – didesnis mokestis

      Praėjusį ketvirtadienį vykusiame Mažeikių rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir gamtos apsaugos komiteto posėdyje svarstyti du klausimai dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo sutarties ir dėl antrinių žaliavų rūšiavimo. Pasak Savivaldybės specialistų, individualių valdų savininkams, nerūšiuojantiems antrinių žaliavų, gali tekti mokėti brangiau.

 

 Turi susitarti

Pasak Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjo Alfonso Žiulpos, Savivaldybė visą laiką turėjo Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo sutartį, tačiau iki šiol buvusi buvo terminuota, todėl dabar paruoštas naujas variantas, kuris atsižvelgia į paskutinius pakeitimus ir tokias vienodas sutartis turi pasirašyti visos keturios savivaldybės. A. Žiulpos teigimu, Telšių rajono savivaldybė jau yra pasitvirtinusi tokią sutartį, meras jau galės pasirašyti. Mažeikių rajonas, vadovaujantis sutarčių sudarymo aprašu, taip pat turi priimti sprendimą ir pasirašyti.

TRATC`o direktoriausRimanto Adomaičio tvirtinimu, 2007 m. sutartis buvo labai detali: „Kiekvienas punktas buvo numatytas, kas kam moka, kur kokius dokumentus siunčia ir t. t. Mes pastebėjome, kad pusė tų punktų nefunkcionavo, kai kurių negalėjo įgyvendinti, mes pradėjome juos koreguoti. Nuo 2013 m. tą sutartį rengiame visokiais variantais, tačiau niekaip nesiseka, todėl nesutariant dėl jos buvo pratęsta 2007 m. sutartis. Dabar vėl pasibaigė pratęsimas, galiausiai valdyboje priėjome prie išvados, kad turės būti tęstinė, kad būtų „vartų mokestis“ ir daugiau tokių smulkių detalių netraukti, bet yra punktas 2.1, pagal kurį kiekviena savivaldybė atskira sutartimi gali pavesti suderinti tas smulkmenas. Tų potvarkių atsiranda ir be sutarčių, kur savivaldybės priima sprendimus ir atsiranda mums ta funkcija. Buvo išeities taškas toks, kad pasirašo keturi merai, tiktai Plungės savivaldybė daug pastabų reiškė. Jiems iš esmės netinka šitos sutarties pozicija, kad ji neišsami, ir dar vienas Plungės argumentas buvo, kad nėra numatyta, jog Plungės, turinčios sąvartyną, patiriančios tam tikrą diskomfortą, problemos nėra įvertintos. Iš esmės tokiai sutarčiai, kokia dabar paruošta, Vietinio ūkio komitetas nepritarė, bet nedrįso neteikti Tarybai. Jeigu viena savivaldybė nepatvirtins, tada pavesime tai savivaldybei paruošti tą sutartį.“

„Vartų mokestis“

 Komiteto pirmininkui Viktorui Bugnevičiui paprašius paaiškinti, kas yra „vartų mokestis“, R. Adomaitis išdėstė, jog tai yra vienos tonos be atvežimo sutvarkymo kaštai: „Į juos įeina sąvartyno eksploatacija, MBA įrenginio vartų mokestis, visų didžiųjų atliekų aikštelių visose savivaldybėse eksploatacija, žalienų aikštelių eksploatacija, komposto ruošimas, rinkliavos administravimas. Visi šitie kaštai susideda ir pasidalina ant vienos tonos. Gauname mokestį, kurį tvirtina tarybos. Tada einame į akcininkų susirinkimą su tuo „vartų mokesčiu“. Jis turi padengti sistemos išlaidas, išskyrus atvežimą. Visos išlaidos, kurias patiria sistema, yra toje tonoje. Šiuo metu „vartų mokestis“ visoms savivaldybėms yra vienodas, tačiau savivaldybės savivaldybėms nelygios, vienos turi daug namų, todėl ir daug atliekų. Kai kurioms savivaldybėms šitą mokestį susimokėti gali būti sudėtinga.“

Privalo rūšiuoti

Svarstant klausimą dėl antrinių žaliavų rūšiavimo, A. Žiulpa siūlė pakeisti atliekų tvarkymo taisyklių 21 punktą: „2007 m. priimant taisykles tokio dalyko kaip pakuotas daiktas nebuvo. Buvo tik antrinės žaliavos ir 21 punkte buvo kalbama apie antrines žaliavas ir nė žodžio apie pakuotes. Dabar pagrindinis dalykas yra pakuotė ir siūlome 21 punkte plačiau išplėsti sąvoką „antrinės žaliavos“ paliekant pakuotės, plastikas, stiklas.“

Vietinio ūkio skyriaus vedėjas prašė atkreipti dėmesį į antrą pastraipą, kur rašoma, kad nerūšiuojantiems ir neimantiems konteinerių ateity svarstyti galimybę didinti mokestį: „Savivaldybė savo lėšomis beveik už 360 tūkst. eurų yra nupirkusi per 8 tūkst. individualių rūšiavimo konteinerių, kuriuos Savivaldybė turi išdalinti visiems atliekų turėtojams. Jų nupirkta pagal išdalintų buitinių atliekų rūšiavimo konteinerių kiekį. Vadinasi, tiek namų valdų yra, jos funkcionuoja, moka vietinę rinkliavą. Iš 8,5 tūkst. esam išdalinę per 7 tūkst., vadinasi, apie 1,5 tūkst. dar likę. Tai reiškia, kad mes neatgausime pinigų, turėsime padengti iš savų lėšų. Visos savivaldybės skatina, kad šitie konteineriai būtų išdalinti maksimaliai ir tada mes sumokėtus pinigus susigrąžinsime. Iš karto atsiimsime pusę kaip dotaciją, o kita pusė būtų sumokėta per 4 m. Pakuočių tvarkytojų organizacijos. Telšiai priėmė radikalų sprendimą, kas nepasiima rūšiavimo konteinerių, rinkliava didinama tris kartus. Mes tokio radikalaus sprendimo nesiūlome, siūlome tik, kad gali būti didinama. Matysime, gal tai padės žmonėms apsispręsti konteinerius paimti. Žmogus už plastikinio butelio sutvarkymą jau parduotuvėje sumoka 10 ct, jeigu įmes į taromatą, pinigus galės atsiimti. Jeigu patingės ir įmes į konteinerius, tada jo sutvarkymas nekainuos visai, nes sumokės Pakuočių tvarkymo organizacija, bet jei butelis papuls į buitinių atliekų konteinerį, už jų sutvarkymą antrą kartą teks mokėti rinkliavos mokėtojams.“

Powered by BaltiCode