S.Skvernelis: „Šalyje korupciją turime kaip vėžį“

Mažinti korupciją labiausiai suinteresuotas verslas, nes taip kuriamas pasitikėjimas, skatinama sąžininga konkurencija, užtikrinamos sąlygos valstybei tapti turtingesnei. Neskaidrūs viešieji pirkimai, įdarbinimas savivaldybėse ir joms priklausančiose įstaigose bei įmonėse pagal partinę liniją, eksportas į trečiąsias šalis – pagrindiniai korupcijos „ligos“ sopuliai, kuriuos gydyti ekspertai siūlo, visų pirma, perkeliant su tuo susijusią informaciją į elektroninę erdvę.


„LPK visada stengiasi sakyti tiesą, nors ji yra nepatogi. Mūsų organizacijai priklausantys verslininkai yra už skaidrią ir sąžiningą konkurenciją. Įsišaknijęs korupcijos procesas trukdo sąžiningoms bendrovėms eiti į priekį, per tai mes prarandame investicijas, partnerių pasitikėjimą. Tos įmonės, kurios dirba sąžiningai, nukenčia, nes sąlygos tampa nelygios visam verslui, todėl ši tematika labai svarbi,“ – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Arūnas Laurinaitis.
Pasak A.Laurinaičio, artėjant Seimo rinkimams tokių atvejų viešumas padidėja, tačiau verslininkai nori, kad būtų pastovus vertinimas to, kas vyksta. Tik atvirumas gali užkardyti šio reiškinio plėtimąsi ir būti prevencija, kad pasitikėjimas politikais ir verslu visuomenėje didėtų.
„Šalyje korupciją turime kaip vėžį,“ – tokiu palyginimu vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis įvertino dabartinę situaciją Lietuvoje, pabrėždamas, kad su tuo susiję ir du skirtingi požiūriai apie ligos išgydymą. Pasak jo, vieni teigia, kad tai mirtina liga, kurios negalima išgydyti, kiti – kad išeitis visada yra.
„Tai ėda mūsų valstybę, kerta gyventojų pasitikėjimui teisingumu, skaidrumu, valstybe. Sveikinu verslą, kuris rodo iniciatyvą. Verslo kultūra ir suvokimas, kad skaidriai ir objektyviai reikia siekti savanoriškų rezultatų, – labai svarbu. Vis daugiau yra žmonių, kuriems ne tas pats, kas vyksta. Kviečiu kiekvieną burtis pagal savo sritį ir įdėti indėlį, kad skaidrumo šalyje būtų daugiau visose srityse, tada ir žmonių pasitikėjimo bus daugiau,“ – sako S.Skvernelis.
Kaip vieną didžiausių sričių, susiduriančių su rimtomis korupcijos problemomis, jis įvardino viešuosius pirkimus. Kita „serganti“ sritis, pasak S.Skvernelio, yra savivalda: „Kalbant apie vergo sindromo sukūrimą, pasikeitus vietinei valdžiai keičiamos įvairios darbuotojų grandys, kartais pradedant ir nuo valytojų. Žmogus tampa vergu, kai žino, kad nėra jokių galimybių, nepriklausant partijai, įsidarbinti ar išlaikyti savo darbo vietą. Tai nėra normalu, tai turi vykti normaliu atrankos būdu – konkurso. Dabar matome kunigaikštystes, kai nė vieno žmogaus įdarbinimas be aukščiausiojo valios negalimas. Tai nepriklauso nuo nė vienos politinės jėgos, kunigaikštystės susiformuoja, kai per ilgai kažkas užsibūna vienoje pozicijoje,“ – teigia S.Skvernelis.
Vitalijus Gailius, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas, laikosi nuomonės, kad dėl korupcijos reikia kaltinti politikus ir valdžios žmones, kurie tokios situacijos nekeičia. „Pertekliniai biurokratiniai suvaržymai, galimybė privatizuoti valstybės ar savivaldybės sritis – visa tai būtų galima spręsti, perkeliant į elektroninę valdžią – būtų naudinga patirtis,“ – sako V.Gailius.
Seimo narys ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras atkreipia dėmesį, kad kai skaidriai dirbantis verslas patiria daugiausia nuostolių, nuostolius taip pat patiria ir valstybė bei visi jos žmonės, kurie moka mokesčius, taip iškreipiama konkurencija, todėl verslo spaudimas turėtų būti pakankamai aiškus ir politikams, ir visuomenei. „Kokį įstatymą bepriimtum, jis yra tik tekstas ant popieriaus, daug kas priklauso nuo žmonių mentaliteto. Elektronizavimas yra labai svarbus verslui ir tai leistų užtikrinti skaidrumą,“ – sako S.Šedbaras.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skirtingas korupcijos mastas šalies viduje ir vystant ekonominius santykius su užsienio šalimis. Vaidotas Petronis, VšĮ „Projektų valdymo ir mokymų centro“ direktorius, kalbėdamas apie užsienio šalių patirtį, mini Norvegiją: „Norvegai yra toliau pažengę nei mes, bet nereiškia, kad kyšių ten nėra. Jie egzistuoja, tačiau ne pačiuose žemiausiuose sluoksniuose. Norvegijos savivaldybių darbuotojams tai nėra suprantama, tačiau aukščiausio lygio vadovams, kurie dirba su trečiosiomis šalimis, tai yra pažįstama praktika.“
Sigitas Besagirskas, LPK Projektų departamento direktorius, pritaria, kad iš verslo pusės su korupcija susijusi opi problema yra eksportas į užsienio šalis. Pasak jo, skaidriai plėsti verslą užsienyje – Afrikos, Lotynų Amerikos rinkose, – kur kyšio davimas yra normali praktika, yra labai sudėtinga.
Diskusija vyksta šiandien, vasario 4 d., LPK su partneriais organizuojamos konferencijos „Korupcijos prevencija Lietuvoje. Patirtys, priemonės, iniciatyvos. Ar galime pritaikyti Norvegijos patirtį Lietuvoje?“ Seime metu. 

Daiva Rimašauskaitė
LPK  Komunikacijos departamento direktorė 

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode