Mažeikių mokyklos išlaikomos taupiai, tačiau mokiniams jose tenka nevienodas plotas

Klasės tuštėja gerokai sparčiau nei savivaldybės pertvarko mokyklas. Šalyje yra tokių mokyklų, kur vienam mokiniui tenka daugiau kaip 80 kv. m ploto. Didžiuliams plotams išlaikyti reikia milžiniškų lėšų, o vienam moksleiviui tenkanti suma savivaldybėse skiriasi daugiau kaip tris kartus. Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė atskleidė, kad optimizavus mokyklų infrastruktūrą, būtų galima sutaupyti 20 mln. eurų. Tai leistų skirti daugiau lėšų ugdymui, galbūt net pakelti mokytojų atlyginimus.

Mažeikių rajone vienam moksleiviui išlaikyti, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2014 m. buvo skiriama 2080 eurų. Ši suma buvo 9 proc. mažesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį.

„Vienam Mažeikių rajono moksleiviui teko 13 kv. m bendro mokyklų ploto (šalies vidurkis 14 kv. m) bei 5 kv. m klasių ploto (tiek pat, kaip ir šalies vidurkis), tačiau savivaldybės viduje yra netolygumų. Pavyzdžiui, vienam mokiniui tenkantis bendras mokyklų plotas tarp skirtingų mokyklų skiriasi 13 kartų. Rekomenduojame apsvarstyti, ar nevertėtų pertvarkyti kai kurių mokyklų“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Daugelyje šalies mokyklų vienam moksleiviui tenka mažiau kaip 15 kvadratinių metrų, tačiau yra tokių mokyklų, kur vienam mokiniui tenka 80, 100 ir daugiau kvadratinių metrų bendrojo ploto. Net ir klasių plotas ne visur išnaudojamas efektyviai. Kai kuriose tos pačios savivaldybės mokyklose klasės plotas, tenkantis mokiniui, skiriasi daugiau kaip 20 kartų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimai rodo, kad, jei mokyklos būtų pertvarkytos, atsisakyta nereikalingų patalpų, sujungiamos ištuštėjusios ugdymo įstaigos, kai kuriose savivaldybėse būtų sutaupyta net iki 3 mln. eurų per metus, visos šalies mastu – net 20 mln. eurų.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad, atsisakius nereikalingos infrastruktūros, daug daugiau lėšų būtų galima skirti ugdymo reikmėms, kad ir vadovėliams, kvalifikacijos kėlimui, o galbūt net algoms. Pavyzdžiui, jei Vilkaviškio rajonas mokyklų aplinkos išlaikymui skirtų tiek lėšų, kaip panašų skaičių moksleivių turintis Telšių rajonas, būtų sutaupoma 2,8 mln. eurų kasmet. Jei Joniškio rajonas mokyklų aplinkai išlaikyti išleistų panašiai kaip Švenčionių rajonas, sutaupytų 2,5 mln. eurų. Vilniaus rajonas galėtų sutaupyti 2,1 mln., jei mokyklų aplinkai prižiūrėti skirtų tiek pinigų, kiek Kauno rajonas, ir panašiai“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė A. Čepukaitė.

Vieno moksleivio ugdymas pigiausiai atsieina didžiuosiuose miestuose, tačiau didžiuliai skirtumai egzistuoja net ir tarp panašų moksleivių skaičių turinčių savivaldybių. Išskirtinė yra Neringos savivaldybė, kur 2014 m. vieno mokinio ugdymui, skaičiuojant su mokyklos išlaikymui skiriamomis lėšomis, buvo skiriama 5099 eurai. Apie 3000 eurų vienam moksleiviui buvo skirta Joniškio r., Elektrėnuose ir Zarasų r., tačiau panašų moksleivių skaičių turinčiose Kretingos r., Visagine, Raseinių r. savivaldybėse vieno moksleivio ugdymas kainuoja beveik perpus mažiau – iki 1800 eurų per metus.

„Bent 11 savivaldybių per metus galėtų sutaupyti daugiau kaip po milijoną eurų, o kai kurios daugiau kaip po 2 milijonus. Paprasti politikai galvoja apie ateities rinkimus, geri politikai – apie ateities kartas. Savivaldybėse turi atsirasti gerų politikų, kurie priimtų reikalingus sprendimus optimizuoti pastatus ir išlaidas jų priežiūrai. Priešingu atveju pinigus ir toliau išleisime per kaminą, o ne moksleiviams“, – pažymi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode