Romas

Vokietija remia Lietuvos „pragmatinį ir realistinį“ požiūrį į Astravo AE saugumą

Berlynas remia pragmatinį ir realistinį Lietuvos valdžios požiūrį, siekiant užtikrinti Baltarusijoje baigiamos statyti Astravo atominės elektrinės saugumą, sako naujasis Vokietijos ambasadorius Vilniuje.

„Vokietija šiltai sveikina Lietuvos vyriausybės pragmatišką ir realistinį požiūrį. Kanclerė Merkel viešai patvirtino šią poziciją prezidento Nausėdos vizito Berlyne rugpjūčio mėnesį metu“, – teigė Matthias Sonnas (Matijas Zonas), raštu atsakydamas į BNS klausimus.

„Kai tik šį klausimą įvardysite kaip branduolinės saugos ir saugumo, galbūt ir kaip tarpvalstybinės energijos rinkos, visos susijusios šalys galės rasti realistinį būdą, kaip praktiškai spręsti atvirus saugumo klausimus“, – pridūrė diplomatas.

Ambasadoriaus teigimu, šiuo klausimu svarbų vaidmenį vaidins ir vadinamųjų „streso testų“ įgyvendinimas.

„Be abejo, (Europos branduolinės saugos reguliuojančių institucijų grupės) ENSREG rekomenduojamų priemonių sąrašas čia vaidins svarbų vaidmenį“, – teigė M. Sonnas.

„Branduolinės jėgainės yra faktinė tikrovė, į kurią turėtume reaguoti būtent tokiu realistiniu būdu – ar jos mums patinka, ar ne“, – pridūrė jis. 

Pasak ambasadoriaus, vokiečiai gerai supranta Lietuvos nerimą dėl jėgainės saugumo, nes atominių elektrinių yra ir greta Vokietijos sienų. 

„Esant tokiam konstruktyvaus realizmo politiniam pagrindui Vokietijos vyriausybė visais tinkamais atvejais palaikys Lietuvos pastangas veiksmingai mažinti branduolines grėsmes“, – teigė jis. 

Pastaruoju metu Lietuvos valdžios atstovai pamažu ėmė keisti retoriką dėl beveik pastatytos Astravo elektrinės – anksčiau būdavo akcentuojama, kad ji negali būti pastatyta, dabar daugiau kalbama apie jos saugumą. 

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė šią vasarą sakė, kad Astrave „negali veikti jokia elektrinė“ ir „būtina toliau siekti Astravo elektrinės uždarymo apskritai“, o bet koks bendradarbiavimas su Baltarusija jėgainės saugumo klausimais reikštų „elektrinės juridinį pripažinimą ir savo rankų surišimą“.

Liepą prezidento pareigas pradėjęs eiti G. Nausėda savo kalbose pabrėžia, kad būtina telkti paramą branduolinės saugos ir aplinkosaugos užtikrinimui, ir neatmeta riboto dialogo su Baltarusija. Kartu prezidentas remia nuostatą, kad Lietuva turi nutraukti prekybą elektra su Baltarusija, kai jėgainė bus pastatyta.

Lietuva nuo 2016 metų pradžios taip pat siekia įtikinti ES šalis prisidėti prie elektros embargo, tačiau kitos Baltijos valstybės tokių žingsnių nesiėmė. Ekspertai pripažįsta, kad Astravo AE elektra teoriškai galės patekti į bendrą rinką per Rusiją ir Latviją.

Baltarusijos valdžia teigia, kad jėgainė gali pradėti veikti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Ji atmeta Lietuvos priekaištus dėl nepakankamų saugumo standartų. 

Autorius: Vaidotas Beniušis

Vilnius, lapkričio 27 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Powered by BaltiCode