Reklama 2

Lapkričio 15-oji – Pasaulinė kelių eismo įvykių aukų atminimo diena

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje žūtys ir sužalojimai dėl kelių eismo įvykių yra itin didelė visuomenės sveikatos problema, turinti tiek socialinių, tiek ekonominių pasekmių. Pasaulio keliuose kasmet žūsta apie 1,3 mln. žmonių, nuo 20 iki 50 mln. yra rimtai sužalojama, o sužalojimai yra viena pagrindinių negalios priežasčių. Neįmanoma įvertinti finansinių ir moralinių nuostolių, kuriuos patiria eismo įvykių aukos, jų šeimos, draugai, visuomenė. Tai didžiulė mobilumo kaina. Jei dabartinės tendencijos išliks, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2030 m. kelių eismo įvykių aukų skaičius išaugs iki 2,4 mln. per metus, o kelių eismo įvykiai taps penkta pagal dažnumą mirties priežastimi.

Situacija Lietuvos keliuose

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, per pastaruosius 10 metų Lietuvos keliuose ir gatvėse įvyko daugiau nei 102 tūkst. eismo įvykių, kurių metu daugiau nei 12 tūkst. žmonių žuvo ir per 122 tūkst. eismo dalyvių buvo sužeista. 2014 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse įvyko 3325 eismo įvykiai, kurių metu 265 eismo dalyviai žuvo ir 3889 žmonės buvo sužeisti. Palyginti su 2013 m., eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius Lietuvos keliuose sumažėjo atitinkamai 1,95 proc. ir 2,94 proc., tačiau, nepaisant visų pastangų, 2014 m. 3,52 proc. padidėjo žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius.

2014 m. Lietuvos keliuose ir gatvėse daugiausia žuvo pėsčiųjų – net 41 proc. visų eismo dalyvių, daugiausia sužeista buvo transporto priemonių keleivių – 32 proc. Lyginant 2014 m. žuvusiųjų skaičių su 2013 m. žuvusiais, pastebėta, kad žuvo 12  proc. daugiau pėsčiųjų ir 15  proc. daugiau keleivių.

10 šių metų mėnesių Lietuvos keliuose buvo gerokai saugesni nei atitinkamas 2014 m. laikotarpis: pernai per 10 mėnesių Lietuvos keliuose žuvo 209, šiais metais per tą patį laikotarpį – 179 žmonės. Galima pasidžiaugti, kad 2015 m. eismo įvykiuose žuvo 14,35proc. mažiau žmonių,taip pat sumažėjo eismo įvykių ir sužeistųjų. Vis dėlto tai net 179 beprasmės mirtys, kurių buvo galima išvengti.

Žuvusiesiems eismo įvykiuose atmintikiekvienais metais trečiąjį lapkričio sekmadienį minima Pasaulinė kelių eismo įvykių aukų atminimo diena. Šiais metais tokia diena – lapkričio 15-oji.

Žūtys ir sužalojimai dėl kelių eismo atsitikimų yra staigūs, smurtiniai ir tragiški įvykiai. Jų poveikis aukų artimiesiems yra ilgalaikis, o kartais nuolatinis ir negrįžtamas. Kasmet milijonai naujai sužalotų ir artimųjų netekusių žmonių iš visų pasaulio kampelių papildo nesuskaičiuojamą būrį žmonių, patiriančių emocinę sumaištį dėl kelių eismo įvykių.

Patiriamas sielvartas ir kančios yra ypač skausmingos, nes daugelis aukų yra jauni žmonės, o didelės dalies eismo įvykių buvo galima išvengti. Be to, visuomenės reakcija į žūtis ir eismo įvykių aukas ir jų artimuosius dažnai yra nepakankama, neužjaučianti ir nederama, t. y. morališkai nepriimtina tokiais atvejais kaip gyvybės praradimas ar gyvenimo kokybės pablogėjimas.

Minint Pasaulinę kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną kviečiame prisiminti beprasmiškai žuvusiuosius keliuose ir gatvėse, pagerbti juos ir pareikšti užuojautą artimiesiems, kurie turi susidoroti su emocinėmis, psichologinėmis ir finansinėmis šių įvykių pasekmėmis, bei palaikyti eismo įvykiuose sužalotus asmenis.

Skatina imtis veiksmų

Kelių eismo įvykių aukų atminimo diena turi ilgą istoriją. 1993 m. pirmą kartą ją nacionaliniu lygiu Jungtinėje Karalystėje paminėjo labdaros organizacija „RoadPiece“, teikianti pagalbą eismo įvykių aukoms. Nuo to laiko šią dieną visame pasaulyje minėjo ir palaikė įvairios nevyriausybinės organizacijos, Europos kelių eismo įvykių aukųfederacija (European Federation of Road Traffic Victims, FEVR) ir kitos su ja susijusios organizacijos. 2005 m. lapkričio 26 d. Jungtinių Tautų Organizacija priėmė rezoliuciją, kuria kreipėsi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiesiems eismo įvykiuose žmonėms paminėti.

Bene skaudžiausia yra suvokti, kad visų šių mirčių ir sužalojimų buvo galima išvengti. Stengdamasi pagerinti kelių eismo saugą, 2009 m. Pasaulio kelių eismo saugumo komisija paskelbė Saugaus eismo dekados 2011–2020 m. veiksmų planą. Lietuva taip pat prisideda prie šios iniciatyvos, o Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras yra šios iniciatyvos koordinatorius. Saugaus eismo dekada siekiama skatinti Lietuvos visuomenę imtis naujų papildomų prevencinių priemonių, skirtų išsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybes. Svarbiausias Saugaus eismo dekados tikslas – visame pasaulyje stabilizuoti ir sumažinti žuvusiųjų ir sužalotųjų keliuose skaičių iki 2020 m.

Siekiant atkreiptidėmesį į Saugaus eismo dekadą irkviečiant imtisreikšmingų veiksmų minintPasaulinę kelių eismo įvykių aukų atminimo dieną, 2011m. buvo paskelbtas viso dešimtmečio šūkis: „Nuo pasaulinioatminimo iki pasaulinių veiksmų visądešimtmetį“, o 2015m. tema yra susijusi su Saugaus eismo dekados veiksmų plano 4kryptimis užtikrinant didesnę eismo dalyvių saugą – tobulinti bendras programas siekiant pagerinti eismo dalyvių elgesį bei sugriežtinti teisės aktų ir standartų reikalavimus.Būtina šviesti visuomenę, kaip saugiai elgtis keliuose, nešioti atšvaitus, prisisegti saugos diržus, dviratininkams – dėvėti šalmus, pasirinkti saugų greitį bei nevairuoti apsvaigus. Svarbu didinti ir asmenų, dirbančių vairuotojais, sąmoningumą.

Saugus eismo dalyvių elgesys – vienas iš saugos keliuose užtikrinimo būdų

Siekiant saugaus eismo vizijos įgyvendinimo, kad Lietuvoje eismo įvykiuose nežūtų ir sunkių sužalojimų nepatirtų nė vienas žmogus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 257 patvirtinta Valstybinė saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programa, kurios strateginis tikslas yra gerinant saugaus eismo būklę pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių (arba ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų vienam milijonui gyventojų).

Saugus eismo dalyvių elgesys – vienas iš Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programos prioritetų. Siekdama užtikrinti šios programos įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 125 patvirtino Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą, kuriame daug dėmesio skiriama eismo dalyvių elgesio keliuose gerinimui – tai apima eismo dalyvių švietimo ir kontrolės saugaus eismo srityje užtikrinimą, vaikų saugaus eismo kultūros įgūdžių ugdymą švietimo įstaigose, vairuotojų mokymo kokybės gerinimą, saugaus eismo specialistų, mokytojų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, taip pat eismo dalyvių kontrolės organizavimą, pavojingo ir chuliganiško elgesio, neblaivių eismo dalyvių, važiavimo greičio, saugos priemonių naudojimo, šviesos atšvaitų, vairavimo ir poilsio režimo kontrolę.

Kovos su neblaiviais vairuotojais priemonės

Dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2014 m. šalies keliuose žuvo net 47 žmonės, arba daugiau nei 17 proc. visų 2014 m. žuvusių eismo dalyvių. Dėl šios liūdnos statistikos būtina imtis neatidėliotinų priemonių. Susisiekimo ministerija inicijavo ir pradeda diegti prevencinę vairavimo išgėrus priemonę – alkoblokus. Šie elektroniniai prietaisai, neleidžiantys neblaiviam vairuotojui užvesti variklio, galėtų būti įrengiami automobiliuose savanoriškumo principu, jie galėtų tapti neblaivių vairuotojų reabilitacijos programos dalimi ir būtų sąmoningai pasirenkama auklėjamoji priemonė.

2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimas, kuriame pradedantiesiems vairuotojams nustatyta nulio promilių alkoholio kraujyje leistina riba. Nulio promilių alkoholio reikalavimas taip pat numatytas taksi, motociklų bei transporto priemonių, kurių didžiausia leistina masė viršija 3,5 t arba kurios turi daugiau nei 9 sėdimąsias vietas, vairuotojams.

Lietuvoje vykdomos prevencinės priemonės

Siekdamas mažinti traumų ir sužalojimų bei mirčių keliuose skaičių, dirba ir sveikatos sektorius.

2014 m birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-964 patvirtinta Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa, kurios vienas iš uždavinių – mažinti avaringumą ir traumų, patiriamų kelių eismo įvykiuose, skaičių. Siekiant šio tiksloir toliau vykdomos gerus rezultatus davusios prevencijos priemonės. Visuomenė yra mokoma teikti pirmąją pagalbą, kol atvyks greitoji medicinos pagalba, gerinama būtinosios pirmosios pagalbos sistema, organizuojami įvairūs renginiai saugaus eismo tematika, vyksta tarpsektorinis bendradarbiavimas.

Šių metų rudenį Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija suvienijo pajėgas ir pradėjo vykdyti bendrą informacinę kampaniją, skirtą svarbiausioms saugaus elgesio kelyje taisyklėms priminti – išleido plakatus ir juos platina sveikatos priežiūros įstaigose. Į įstaigas ateina daug įvairaus amžiaus žmonių, kurie, laukdami savo eilės pas gydytoją, atkreips dėmesį į kabančius plakatus, pasiskaitys informacinį lankstinuką apie tai, kaip teisingai prisisegti atšvaitus. Juk prasidėjus rudeniui, kai rytais ir vakarais vis tamsiau, ypač aktualus yra pėsčiųjų saugumas. Smagu, kad vis daugiau žmonių naudoja atšvaitus, bet norėtųsi, kad visiems – ir vaikams, ir suaugusiesiems, ir senjorams – prisisegti atšvaitą taptų įpročiu visur ir visada. Todėl labai svarbu priminti, kaip svarbu pėstiesiems naudoti atšvaitus ar kitas šviesą atspindinčias priemones.

Siekiant gerinti eismo saugą, daug dėmesio skiriama ir kelių saugumui bei infrastuktūros gerinimui – vyksta šalies kelių tinklo modernizavimas ir plėtra, o artimiausiais metais bus rekonstruojamos svarbiausios Lietuvos magistralės. Daugiausia dėmesio sulauks magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A2 Vilnius–Panevėžys ir avaringumu išsiskirianti magistralė „Via Baltica“. Intensyviausio eismo šalies magistralėse planuojama mažinti kairinių apsisukimų skaičių, įrengti dviejų lygių sankryžas, požemines perėjas ir viadukus pėstiesiems, tiesti jungiamuosius kelius, bus praplatinami keliai, įrengiami tuneliniai viadukai, ilginamos ir platinamos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, tveriamos apsauginės tinklo tvoros nuo žvėrių ir taikomos kitos eismo saugos priemonės.

Kiekviena gyvybė – neįkainojama, todėl eismo sauga – prioritetinė valdžios institucijų veiklos sritis. Valdžios institucijos ir kitos žinybos deda daug pastangų, kad mirčių ir sužalojimų Lietuvos keliuose visai neliktų – gerinama kelių infrastruktūra, medicinos paslaugos, šviečiama visuomenė, tobulinami teisės aktai, tačiau labiausiai eismo sauga priklauso nuo mūsų saugaus eismo kultūros ir elgesio. Juk kiekvienas iš mūsų esame eismo dalyvis ir galime prisidėti prie gyvybių išsaugojimo. Norime paraginti visus eismo dalyvius (vairuotojus, dviratininkus, motociklininkus, pėsčiuosius) imtis priemonių, kad beprasmių mirčių keliuose ir gatvėse būtų išvengta. Saugokite savo ir savo artimųjų brangiausią turtą – gyvybę ir sveikatą: pasirūpinkite, kad vaikai, pagyvenę artimieji nešiotų atšvaitus, automobiliuose važiuotų užsegtais saugos diržais, vaikai būtų vežami automobilinėse kėdutėse, vairuotojai laikytųsi Kelių eismo taisyklių, neviršytų saugaus greičio, nevairuotų transporto priemonių apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro

Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Alina ROGOŽA

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode