Reklama 1

Naikinamas Spaudos rėmimo fondas, naujojo steigėju taptų Kultūros ministerija

Valstybės lėšas žiniasklaidai remti skirstantis Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bus panaikintas. Planuojama steigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą, vieninteliu jo steigėju bus valstybė, tai yra Kultūros ministerija.

Be to, pagal darbo grupės parengtą naują projektą, Žiniasklaidos rėmimo fondo darbe niekaip nedalyvautų nei Lietuvos žurnalistų sąjunga, nei Lietuvos žurnalistų draugija.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis trečiadienį per komiteto posėdį pranešė, kad Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias reformuoti žiniasklaidos rėmimą, planuojama priimti iki šių metų spalio.

Pasak politiko, suinteresuotos grupės pageidauja, kad naujas žiniasklaidos modelis pradėtų veikti kuo greičiau.

Jo teigimu, naujas žiniasklaidos rėmimo modelis nebūtų kuriamas, jeigu dabartinis nebūtų sulaukęs nuolatinio įvairių žiniasklaidos atstovų nepasitenkinimo.

R. Karbauskio vadovaujama darbo grupė per metus parengė įstatymo pataisas, pagal kurias dabar veikiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą pakeistų naujai įsteigtas Žiniasklaidos rėmimo fondas.

Kaip ir iki šiol, jis skirstytų valstybės paramą pagal pateiktus projektus kultūros periodiniams leidiniams, nacionalinei, vietos ir regionų periodinei spaudai, nacionalinėms, vietos, regioninėms radijo ir televizijos stotims, internetinei žiniasklaidai.

Tačiau siūloma keisti fondo valdymą ir priklausomybę. Numatyta atsisakyti fondo dalininkų (dabar jų yra 20, įvairių kūrybinių organizacijų), nustatant, kad fondo steigėjas ir vienintelis dalininkas yra valstybė.

„Atsakomybę už šito fondo darbą prisiima Kultūros ministerija kaip valstybės įgaliota institucija“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jis atmetė abejones, kad perimdama fondą į savo rankas Kultūros ministerija galės daryti įtaką atskiroms žiniasklaidos priemonėms.

„Manau, kad patys valdysenos principai bus ne mažiau demokratiški negu buvo, jie išlieka tokie, kad valstybė į tuos procesus visai nesikiša“, – tvirtino Kultūros komiteto vadovas.

Jo teigimu, valdysenos demokratiškumą garantuos naujas darinys – fondo senatas. 

Pagal projektą, paramos lėšas skirstys fondo taryba, pasitelkdama ekspertus, o jos veiklą prižiūrės senatas.

Žiniasklaidos rėmimo fondo tarybą sudarytų 11 narių (dabar septyni). Siūloma, kad po vieną narį galėtų deleguoti Lietuvos meno kūrėjų, Kultūros periodinių leidinių, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, asociacija „Nacionalinė spauda“, Lietuvos radijo ir televizijos bei Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos bendru sutarimu, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu, Interneto žiniasklaidos asociacija.

Likusius keturis narius paprasto balsavimo būdu iš juridinių ir fizinių asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai, išrinktų fondo senatas.

Tokiu būdu fonde nebeliktų Lietuvos žurnalistų sąjungos ir draugijos atstovo.

„Žurnalistų sąjunga prieš pora darbo grupės posėdžių pareiškė, kad nenorėtų būti fondo taryboje“, – tvirtino R. Karbauskis.

Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė per komiteto posėdį atkreipė dėmesį į tai ir siūlė vis dėlto įtraukti Žurnalistų sąjungą į įstatymo projektą.

„Manau, kad bus pasiūlymas projektui ir svarstysime“, – atsakė R. Karbauskis.

Žurnalistų sąjungos nėra ir tarp organizacijų, kurios turėtų teisę deleguoti savo atstovus į fondo senatą. Anot projekto, tokią teisę turėtų Tautinių bendrijų taryba, Nevyriausybinių organizacijų taryba, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos kultūros ir meno taryba, Mokslo taryba, Švietimo taryba, Medijų taryba prie Kultūros ministerijos bei Lietuvos teisininkų draugija.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius komentare BNS teigė, kad platesnis žurnalistų atstovavimas sustiprintų fondo valdymą.

„Šiuo metu parengtame projekte dėl naujo valstybinės paramos žiniasklaidai modelio nėra įtraukta nė viena žurnalistinė organizacija, o daugumą sudaro žiniasklaidos verslą vienijančios asociacijos. Manyčiau, kad platesnis žurnalistikos ir kultūros lauko atstovavimas padėtų sustiprinti tokio fondo valdymą“, – teigė jis.

Parengtame projekte numatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas viešojo konkurso tvarka remtų projektus pagal šias programas: kultūros ir meno, regionų informacinio skatinimo, medijų ir informacinio raštingumo, šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo, Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis) ir lietuvių išeivijos (diasporos).

D. Radzevičius atkreipė dėmesį, kad tarp finansuojamų prioritetų nebeliko vaikams ir jaunimui skirtų projektų.

„Šiandien svarstant naują valstybės paramos žiniasklaidai modelį svarbiausia yra užtikrinti aiškius paramos skirstymo prioritetus (programas). Privalo būti skirtos aiškios kvotos kultūrinei žiniasklaidai, regioninei žiniasklaidai, vaikų ir jaunimo projektams, tautinių bendrijų ir išeivijos žiniasklaidai. Be tokios paramas jie negalėtų išgyventi“, – pabrėžė jis.

Kultūros ir meno programai būtų privalu skirti ne mažiau kaip 25 proc. fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Ši parama galėtų būti skiriama iki trijų metų.

R. Karbauskis pabrėžė, kad ilgalaikio finansavimo galimybė labai svarbi kultūrinei žiniasklaidai.

Pagal projektą, regionų informacinio skatinimo programai reikės skirti ne mažiau kaip 35 proc. lėšų: spaudai – ne mažiau kaip 25 proc., radijui ir televizijai – ne mažiau kaip 8 procentus.

„Procentai numatyti prioritetinėms sritims. Mes suprantame, kad bet koks pokytis sukelia tam tikrų abejonių, pavyzdžiui, abejonė, ar bus išlaikytos tos proporcijos, kada formuojamas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas, todėl dabar tai yra įrašoma, ir visi yra ramūs, kad pokyčiai dėl proporcijų rėmimo neįvyks šiuo etapu. Jeigu po tam tikro laiko bus sutarimas, kad reikia ką nors keisti, tada ir bus pakeista“, – sakė R. Karbauskis.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas kasmet įvairiems žiniasklaidos projektams paskirsto apie 2,5 mln. eurų.

Autorė: Jūratė Skėrytė

Vilnius, liepos 3 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode