Karalaite
Poniai

Kelionė su nepažįstamu – rizika saugumui (teminis puslapis „Mes“)

Pastaruoju metu Lietuvoje tampa madinga keliauti pakeleivingomis transporto priemonėmis, tačiau gan retai susimąstoma, kad toks keliavimo būdas ne visada saugus ir kartais pasibaigia tragedija.

Kaip keliauti saugiai? Kaip elgtis, kad nenukentėtum ar nebūtų pasikėsinta į gyvybę, norint saugiai keliauti pakeleivingais automobiliais? Kokius saugius keliavimo būdus reikėtų pasirinkti? Šiais klausimais puslapio skaitytojus konsultuoja tarptautinio socialinio projekto „Nebūk naivus kelyje“ pirmininkas Mindaugas Jonušas.

 

Pasirengti kelionei

Pasak jo, visų pirma kiekvienai kelionei reikia ruoštis atsakingai, nepaisant, kiek kartų keliauta: „Kiekviena nauja kelionė – tai savotiška rizika.“ M. Jonušas patariaprieš kelionę įsitikinti, kad įkrautas judriojo ryšio telefono akumuliatorius – esant būtinumui susisiekti su artimaisiais, draugais ar išsikviesti pagalbą.

Taip pat prieš įsėdant į transporto priemonę, įsidėmėti (užsirašyti) jos markę, modelį, valstybinį numerį ir spalvą, kad esant būtinumui policija galėtų lengviau ir greičiau surasti transporto priemonę.

Dar vienas patarimas – atsisėsti ant galinės automobilio sėdynės: kuo toliau nuo vairuotojo, kad būtų galima stebėti jo veiksmus; važiuojant nuolat stebėti aplinką, t. y. pravažiuojamus kelio ženklus (pvz., miestelio, kaimo pavadinimus, nuorodas ir pan.), stulpelius, žyminčius kilometrus, objektus (pvz., vandens bokštą ir pan.) ir t. t., kad esant būtinumui galėtų nurodyti kuo tikslesnę važiavimo arba sustojimo vietą, kad prireikus pagalbos tarnybos galėtų reaguoti kuo skubiau.

Naudinga apie tokį vykimą pranešti artimajam arba draugui ir, įsėdus į transporto priemonę, nusiųsti jam SMS žinutę apie šios transporto priemonės duomenis (modelį, markę, valstybinį numerį, spalvą) ir nuolat žinute informuoti jį apie važiavimo kryptį – kviečiant pagalbos tarnybas jis galėtų žinoti kuo tikslesnę vykstančio asmens vietą.

Vairuotojui nusukus nuo kelio ar jam pradėjus elgtis neadekvačiai (įtartinai), pareikalauti jo sustoti ir išleisti.

Jeigu važiuojant pastebima, kad užblokuotos (užrakintos) transporto priemonės durelės, o vairuotojui nereaguojant į prašymą sustoti ir išleisti, reikia pabandyti išdaužti stiklą arba kitaip atkreipti pravažiuojančių transporto priemonių vairuotojų dėmesį.

Kviestis pagalbą

M. Jonušo įsitikinimu, būtina į įvykio vietą išsikviesti atitinkamas pagalbos tarnybas bendruoju pagalbos telefono numeriu 112: galima skambinant, jei nėra galimybės paskambinti, galima rašyti SMS žinutę, kurioje turi būti nurodyta kuo tikslesnė įvykio vieta ir aplinkybės (pvz., pagalbos. negaliu kalbėti. važiuoju žalios spalvos automobiliu Opel Astra GGG000 ir nepažįstamas vairuotojas įtartinai elgiasi, pasuko į žvyrkelio keliuką už ženklo Avižienių kaimas į kairę, pravažiavus 37 nuo Vilniaus Molėtų link, pasukus, pravažiavom didelius tvartus ir pan.). Taip pat BPC tel. 112 apie tokiu būdu vykstančiam asmeniui reikalingą pagalbą gali pranešti artimasis arba draugas, kuris turi nurodyti kuo tikslesnį įvykio vietos adresą ir kitą informaciją.

Pasak M. Jonušo, pats efektyviausias ir greičiausias būdas išsikviesti į įvykio vietą atitinkamas pagalbos tarnybas – pagalbos reikiančiam pranešėjui skambinant bendruoju pagalbos telefono numeriu 112, kadangi BPC įdiegta skambinančiojo vietos nustatymo sistema, kuri veikia skambinant iš stacionarių ir judriųjų (su SIM kortelėmis ir be SIM kortelių) ryšio priemonių: „Tačiau judriojo ryšio operatorių skambinančiojo vietos nustatymo sistemų tikslumas svyruoja nuo 100 iki 700 metrų miesto teritorijoje ir nuo 5 iki 30 kilometrų užmiestyje, todėl automatinis vietos nustatymas naudojamas tik kaip pirminio lygmens vietos nustatymo priemonė, kai skambinantysis nežino miesto ar rajono, todėl priimant pagalbos prašymą, pagrindinis įvykio vietos nustatymas yra, kaip buvo aukščiau minėta, kuo tikslesnė skambinančiojo nurodyta vieta ir informacija, padedanti kuo greičiau nustatyti įvykio vietą arba nukentėjusįjį asmenį, kas turi didelę reikšmę atitinkamų pagalbos tarnybų padėjimui nukentėjusiajam asmeniui įvykio vietoje. Kuo tikslesnė nurodyta įvykio vieta, tuo lengviau ir greičiau bus surastas nukentėjusysis, kuriam bus suteikta reikalinga pagalba.“

„Nebūk naivus kelyje“ vadovo teigimu, pagalbos prašymas BPC priimamas ir tada, kai gresia pavojus sveikatai arba gyvybei, todėl rekomenduotina nelaukti ir telefonu 112 kreiptis tik pamačius nepažįstamojo vairuotojo įtartinus veiksmus, neatsižvelgiant į tai, kad, atvykus policijai, nepasitvirtins įtarimai dėl nepažįstamo vairuotojo.

Pataria Lietuvos policija

Derėtų pasiteirauti apie vairuotoją jau keliavusiųjų nuomonės, jei yra galimybė – prieš kelionę patiems šiek tiek pabendrauti su vairuotoju; jei įmanoma, reikėtų pasižiūrėti to žmogaus socialinio tinklo profilį, susirinkti informaciją apie jį, galbūt pasiklausti kitų žmonių, kurie jau važiavę su tuo žmogumi, ar jis nėra „pavojingas“; prieš sėdant į nepažįstamojo automobilį, būtina artimuosius informuoti apie automobilio markę, modelį, spalvą, valstybinį numerį ir nurodyti vietą, kur keliaujate, kad ši informacija būtų iš anksto perduodama artimiems žmonėms; įsėdę, pirmiausiai patikrinkite, ar durys neužsirakina automatiškai, nes vairuotojas gali būti įjungęs automatinį durų užraktą ir tada duris galima atidaryti tik iš lauko pusės; suvaidinkite, kad blogai uždarėte duris ir patikrinkite jas; jei ten, kur esate, yra kitų žmonių ar namų, vos tik įsėdę galite jiems pamojuoti ir apsimesti, kad atsisveikinate. Tada vairuotojas galvos, kad Jūsų draugai žino, į kokį automobilį įsėdote; praverstų su savimi turėti ir ašarinių dujų balionėlį, jei tai nedraudžia tos šalies įstatymai; jei vairuotojas važiuoja ilgą kelią, siūlo pailsėti ir numigti kartu kurį laiką, niekada nesutikite. Sakykite, kad vykstate pas draugą ir ten išsimiegosite. Jei jis vis dėlto sustos ir sakys, kad jam reikia pailsėti, geriau išlipkite ir stabdykite kitą automobilį; jei pajaučiate, kad kažkas ne taip, tačiau nesate visiškai tikri, labai geras būdas yra tiesiog pasakyti vairuotojui, kad jums bloga, ir paprašyti, kad stotų, nes tuoj vemsite. Jis, žinoma, sustos, nes nenorės, kad tai atsitiktų jo automobilyje. Automobiliui vos tik sustojus, eikite kuo toliau nuo jo ir pasakykite vairuotojui, kad kelionės nebetęsite; pastebėjus keistą nepažįstamo vairuotojo elgesį, nereikėtų sėdėti rankų sudėjus. Jei vairuotojas pradeda elgtis keistai, važiuoja visiškai ne ta kryptimi, reiktų bandyti parašyti trumpąją žinutę ar paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112; dėl visa ko visada turėkite su savimi tualetinio popieriaus ritinėlį ar vienkartinių nosinaičių ir žiebtuvėlį. Vairuotojui atsisakius sustoti, uždekite tualetinį popierių ar nosinaites ir meskite ant galinių sėdynių. Dūmai ir ugnis privers vairuotoją sustoti, o visa tai, be abejo, atkreips pravažiuojančių automobilių vairuotojų bei keleivių dėmesį; bet kuriuo atveju, kad ir kas atsitiktų, stenkitės visada išlikti ramūs ir pasitikintys savimi. Neleiskite panikai užvaldyti Jūsų.

Keliavimo būdus – pasirinkti

Tarptautinio socialinio projekto „Nebūk naivus kelyje“ pirmininkas pataria rinktis saugius keliavimo būdus, kad po to netektų gailėtis: „Viešasis transportas, šeima, draugai – tai geriausi pasirinkimai, o jei visgi tenka keliauti su nežinomu asmeniu, būtina įsidėmėti anksčiau minėtus patarimus. Tai jau bus žengta saugumo link.“

Puslapį parengė Birutė ŠNEIDERAITIENĖ

Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia

Powered by BaltiCode