SSC

Dilema studentų tėvams: kiek finansiškai remti studijuojantį vaiką?

Jauniems žmonėms vienas pagrindinių siekių pabaigus vidurinę mokyklą yra tapti finansiškai nepriklausomiems, gebėti savarankiškai save išlaikyti, pasirūpinti savo biudžetu. Pasiektas finansinis savarankiškumas ir patiems jaunuoliams, ir jų tėvams yra ir apčiuopiamas jaunuolio tapsmo suaugusiuoju ženklas. Be to, šis pokytis nėra tik simbolinis. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad finansiškai savarankiški jaunuoliai taip pat vartoja mažiau alkoholio, pasižymi aiškesne darbinės karjeros vizija, apskritai labiau atsakinga elgsena. Vis dėlto visiškai atsisakyti finansinės tėvų paramos užsitikrinant stabilų pajamų šaltinį daugeliui jaunuolių pavyksta tik įžengus į 25–30-iuosius gyvenimo metus.

Ilgalaikė finansinė priklausomybė nuo tėvų yra būdinga daugeliui ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse gyvenančių jaunuolių. Prieš keletą metų SEB Lietuvoje vykdyto tyrimo duomenimis, beveik visi (85 %) 18–19 metų jaunuoliai buvo finansiškai remiami tėvų. Tuo tarpu tarp 25-mečių finansiškai remiamų buvo tik apie 15 %. Jaunuolių finansinius įgūdžius tyrinėjančio MRU docento dr. Rimanto Vosylio teigimu, tarp tebestudijuojančių 25-mečių, susilaukiančių tėvų finansinės paramos, skaičius yra didesnis. Tuo tarpu tarp pirmakursių, visai nesiremiančių tėvų finansine parama, yra tik apie 10 %.

Pasak R. Vosylio, akivaizdu, kad ilgiau trunkanti finansinė priklausomybė sietina su tuo, kad dažniausiai mokyklą pabaigęs jaunuolis neskuba pradėti darbinės karjeros ir pirmiausia renkasi studijas. Be to, net ir pradėjus darbinę karjerą ne visi gali visiškai atsisakyti tėvų paramos. Tarp dirbančių studentų (15–25-metų) net trys ketvirtadaliai taip pat gauna finansinę tėvų paramą, nors ši parama jau vaidina jiems mažesnę reikšmę. Pasak mokslininko, finansinė nepriklausomybė yra siejama ir su dažniau pasireiškiančia finansiškai atsakinga elgsena. Pavyzdžiui, labiau nuo tėvų nepriklausomi pirmakursiai yra linkę labiau taupyti savo lėšas nei tie, kurių didesnė dalis pajamų ateina iš tėvų.

Ar remdami savo studijuojančius vaikus tėvai nedaro „meškos paslaugos”, t. y. ar tokia parama neskatina jaunuolių prisiimti mažiau atsakomybės už savo finansinę padėtį ir nenutolina jų nuo tapimo finansiškai savarankiškais? „Norint atsakyti į šį klausimą reikia suprasti, kaip vystosi finansiniai gebėjimai, kaip jaunuoliai tampa finansiškai nepriklausomi, kas jiems padeda, o kas trukdo to siekti, kaip visai tai atsiliepia jaunuolių veiklai kitose gyvenimo srityse“, – sako jaunuolių finansinius gebėjimus tyrinėjantis R. Vosylis.

Finansinė tėvų parama turi ir savų pliusų, ir minusų

Tėvų finansinė parama studijuojantiems jaunuoliams, mokslininko nuomone, gali turėti gana skirtingą poveikį, priklausomą ir nuo jaunuolio amžiaus. „Viena vertus, ilgai trunkanti tėvų finansinė parama iš tiesų neskatina jaunuolių savarankiškai pasirūpinti savimi finansiškai – tokie jaunuoliai kiek vėliau pradeda dirbti, mažiau gauna nesusijusių su šeima pajamų, – sako R. Vosylis. – Žvelgiant į tendencijas jaunų suaugusiųjų (25–35 m. amžiaus jaunuolių) grupėje finansinė priklausomybė yra susijusi su mažesniu pasitenkinimu gyvenimu, dažniau išgyvenamais nerimo, streso, prislėgtumo jausmais, saviveiksmingumo pojūčio sumažėjimu, kiek žemesniu savęs vertinimu.“

Kodėl šis efektas egzistuoja, iki galo dar nėra suprasta, tačiau labiausiai tikėtina, kad daugelis jaunuolių (ir jų tėvų) šiame amžiaus tarpsnyje jau tikisi būti nepriklausomi nuo tėvų finansinės paramos, įsitvirtinę savo gyvenimo kelyje. „Dėl ilgai trunkančios finansinės tėvų paramos jaunas žmogus jaučiasi nevisavertis, ne toks sėkmingas, nors finansiniai sunkumai gali būti daugiau ekonominės aplinkos rezultatas“, – sako R. Vosylis.

Vis dėlto, žiūrint į nesenai mokyklas pabaigusių ir studijuoti pradėjusių jaunuolių emocinę savijautą, tėvų finansinė parama turi ir teigiamą pusę – ji leidžia jaunam žmogui jaustis ramiau, mažiau nerimauti dėl savo finansinės padėties, sukti galvą, ar pavyks pragyventi ir patenkinti savo būtiniausius poreikius, ieškoti papildomo darbo, derinti darbą su studijomis ir t. t. „Visa tai didina šio amžiaus jaunuolių pasitenkinimą gyvenimu, mažina nestabilumo, neužtikrintumo savo ateitimi pojūtį. Taigi finansinė parama pirmaisiais metais pabaigus mokyklą ar galimybė ją gauti, netikėtai prisireikus, yra tarsi apsauginis tinklas, saugantis jaunuolį nuo finansinių sunkumų, sudarantis galimybes jaunam žmogui daugiau siekti ir eksperimentuoti profesinėje srityje, atrasti sau tinkamų ir priimtinų būdų užsidirbti pinigų ir susirasti stabilų pragyvenimo šaltinį“, – sako R. Vosylis.

Finansinei nepriklausomybei didėti įtakos turi ir asmeninių finansų valdymo įgūdžiai

Ieškant veiksnių, padedančių greičiau tapti finansiškai nepriklausomam nuo tėvų bei jaustis finansiškai saugiai, nereikėtų pamiršti ir asmeninių finansų valdymo įgūdžių. „Tapti finansiškai savarankiškam reiškia ne tik gebėjimą užsitikrinti asmenines pajamas, bet ir gebėjimą šias pajamas tinkamai valdyti“, – sako R. Vosylis.

Pasak docento, yra daug skirtingų teorinių modelių, įvardinančių tai, kas sudaro asmeninių finansų valdymo gebėjimus. Ir nors dažnai tinkamam finansų valdymui pirmiausia akcentuojamos tam tikros žinios, docento teigimu, finansinei gerovei siekti ir ją palaikyti daug svarbesni asmens savireguliacijos gebėjimai. R. Vosylis sako, kad šiems asmens savireguliacijos gebėjimams svarbūs trys esminiai kriterijai: pirma, finansinių standartų ir tikslų kėlimas; antra – progreso stebėjimo, siekiant užsibrėžtų tikslų ir/arba standartų; trečia – pastangos siekti užsibrėžtų tikslų bei išsikeltų standartų laikymasis. „Asmeninių finansų valdymo srityje trumpalaikių ir ilgalaikių finansinių tikslų kėlimas būtų, pavyzdžiui, noras įsigyti tam tikrą daiktą, išsimokėti paskolą ir pan. Elgsenos standartų nusistatymas – kai nusprendžiama, tarkim, neišleisti per savaitę daugiau nei 150 eurų. Asmeninių išlaidų monitoringas ir nagrinėjimas – tai noras įsisąmoninti ir gerai suprasti, kur ir kam leidžiami pinigai. O elgsena, sietina su pastangomis siekti tikslų, gali būti labai įvairi. Pavyzdžiui, gebėjimas atsispirti impulsyviems pirkiniams, taupymas, investavimas ir kt.“

Pasak mokslininko, ir Lietuvoje, ir užsienyje atlikti tyrimai patvirtina, kad efektyvus asmeninių finansų valdymas priklauso nuo visų šių trijų elementų. Pavyzdžiui, vykdant tęstinį tyrimą Lietuvoje, pastebėta, kad pirmakursiai studentai, dažniau keliantys sau trumpalaikius finansinius tikslus (kelioms dienoms ir keliems mėnesiams), ilgainiui buvo linkę labiau taupyti ir stebėti bei nagrinėti savo išlaidas. Dažniau nagrinėjantieji savo išlaidas ilgainiui sustiprino savo gebėjimus jas kontroliuoti. Tuo tarpu daugiau taupantys ir gebantys kontroliuoti išlaidas ilgainiui rečiau susidurdavo ir su lėšų trūkumu asmeniniams poreikiams patenkinti, o tai mažino ir jų finansinę priklausomybę nuo tėvų. „Svarbu ir tai, jog šie gebėjimai keitė jaunuolių suvokimą apie savo dabartinį gyvenimo tarpsnį: besijaučiantieji finansiškai saugesni savo gyvenimo laikotarpį vertino kaip stabilesnį, tokį, kuriame daugiau dėmesio galėjo skirti sau. Tuo tarpu dažniau taupantys jaunuoliai jautėsi labiau subrendę“, – sako R. Vosylis.

Finansinė gerovė priklauso ir nuo šeimos

Žvelgdamas į naujausius jaunuolių finansinių gebėjimų tyrimus, mokslininkas pažymi, kad šeimos vaidmuo iš tiesų yra vienas svarbiausių ir dėl to, kaip jaunam žmogui pavyks tvarkytis su savo finansais. Vis dėlto, mokslininko teigimu, šeimos vaidmenį čia reikėtų suprasti daug plačiau nei vien tiesioginė finansinė parama savo atžalai. „Iš tiesų tėvai savo atžalų finansinius gebėjimus formuoja nuo pat vaikystės, – sako R. Vosylis. – Dalį finansinių įgūdžių tėvai perduoda tiesiogiai mokydami ir aiškindami vaikams, kaip tvarkytis su pinigais, kaip planuoti ir stebėti savo išlaidas, taupyti. Ne mažiau svarbus ir netiesioginis mokymasis – tai, ko vaikai išmoksta stebėdami, kaip tėvai patys elgiasi su pinigais – ar geba planuoti išlaidas, suvaldyti skolas, ar sugeba užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį ir panašiai.“ Dėl to, pasak mokslininko, tėvams, matant, kad jų atžalai sunkiai sekasi tvarkytis su finansais, reikėtų visų pirma pažvelgti ir į savo pačių įpročius ir elgseną.

R. Vosylio teigimu, dar svarbiau, kokie santykiai ir bendravimas vyrauja šeimoje. „Pavyzdžiui, jei šeimoje vaikai išmoksta kurti pasitikėjimu ir abipusiu įsipareigojimu grįstus santykius, paremtus aiškiais etiniais principais, vėliau šiuos gebėjimus jie gali sėkmingai panaudoti spręsdami savo finansinius klausimus. Tokio bendravimo principų neperėmusiam jaunuoliui bus sunkiau megzti darbo ar verslo santykius, prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, siekti finansinio stabilumo“, – sako R. Vosylis.

Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Mykolo Riomerio universiteto informacija

Bernardinai.lt

Taip pat skaitykite:

Powered by BaltiCode