Reklama 2

Pasirokoukem (teminis puslapis „Kasdienybės mozaika“)

Birutė Marčiauskienė

Ne kuožnam...

Parašiau eilierašti. Rimta tuoki.

        Akšėn, – sakau vėinam literatūras milietoujou, – paskaitīk i pasakīk sāv nuomuonė.

Tas paskaitė. Pakraipė galva.

 

„Nier mintėis!“ – tāp tatā ivertėna – kap kėrvio nukėrta. Patiliejau.

Deviau paskaitīt i kėtam – rasintās i ons kū pasakīs. Ėlgā vėiziejau i anuo suraukta kākta, primerktas akis, kol unt galū gāla išlemena:

        Va tatā api kū to čė?

        Nu...api...meilė, – patėkslėnau.

        Va va, tāp i aš bovau pamėslėjės...

„Ne kuožnam soprastė“ , – dingteliejė mon mintės galvuo.

Va kū dabačiou pasakīs tretīsis? Pėnkta kārta parskaitės ons išspaudė: „Genialo!.. Ničnieka nesopratau, bet genialo!.. Tėkrā šioulaikėškā!“ – galū galė žėnuova tuono užtvėrtėna.

„Mat kor skaitītuos! – mažnė surėkau iš džiaugsma, bet susituriejau. – Rāda tū, kuo i so lėktarna

stė negalietumi.“

     Skaitau tomat da i pats. Ne mintėis, ne meilės, va vės tėik poike... Va jego da ženklus sudiečiuo? Būtom riktinga truopne.

Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode