Reklama 2

Psichiatras L. Slušnys: „Vaikus į gamtą grąžina daržovių auginimas“

 

Daržininkystė ar sodininkystė neretai vertinama kaip terapijos priemonė suaugusiesiems, tačiau naudinga yra ir vaikams. Psichologų teigimu, būtent daržovių auginimas gali atskleisti stulbinamų rezultatų, kai siekiama įveikti mokymosi sunkumus ar elgesio sutrikimus. Tačiau ne visi vaikai mėgsta žemės ūkio darbus, todėl vaikų psichiatro Lino Slušnio teigimu, norint tuo sudominti pačius mažiausius, reikia būti ypač kūrybiškiems.

Pažintis – nuo pat mažens

Įtraukti vaiką į sodo ar daržo veiklas, anot L. Slušnio, galima jau nuo ankstyvo amžiaus – šiems vos pradėjus vaikščioti.

„Kuo mažesnis vaikas, tuo lengviau su juo susitarti bei jam pademonstruoti daržininkystės procesą. Tiesa, su mažyliais reikia daugiau kantrybės, atkaklumo ir kūrybiškumo daržininkystę paverčiant jiems įdomesne, atraktyvia veikla. Juk internetas ir technologijos, net ir pačius mažiausius, dažnai domina kur kas labiau nei gamta ir grynas oras, todėl tėvams patarčiau rasti savitą būdą šia veikla nukonkuruoti „Youtube“ ar kompiuterinius žaidimus“, – sako L. Slušnys.

Žinoma, nereikėtų vaiko laikyti lygiaverčiu pagalbininku darbuose, nes daržo veiklos pirmiausia turi teikti malonumą bei būti įdomios. Svarbiausias vaidmuo šiame procese, anot psichiatro, visuomet tenka suaugusiesiems.

„Patys tėvai turi būti įsitraukę į užsiėmimus, o veikla už namų durų turi būti natūrali šeimos kasdienybėje. Pavyzdžiui, jeigu vaikui liepiama žaisti lauke, o suaugusieji tuo metu sėdi namie ir naršo telefone, nereikėtų tikėtis priešingo rezultato“, – atkreipia dėmesį psichiatras.

L. Slušnio teigimu, problema, kodėl šiandien vaikai yra labiau atitolę nuo gamtos, – ne išmaniosios technologijos, kaip dažnai yra manoma, bet bendravimo trūkumas.

„Suaugusieji patys dažnai, netgi to nenorėdami, kuria aplink vaikus kompiuterinį pasaulį. Juk dažnai pirmiau nei bet koks kitas daiktas vaikui yra paduodamas išmanusis telefonas ar planšetė, kurie atima bendravimui skirtą laiką“, – sako psichiatras.

Keičia požiūrį į mitybą

Prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė pastebi, jog nuo mažens puoselėjamas vaikų santykis su augalais, kuriuos galima užsiauginti nuosavame darže, daro įtaką ir jų valgymo įpročiams ateityje.

„Turbūt kiekvienas tėvas norėtų, kad jo vaikas valgytų daugiau daržovių. Paprastai dėl to tenka su mažaisiais nemažai kovoti ir tartis, nes daržovės, priešingai nei saldumynai, nėra jų pirmasis maisto pasirinkimas. Vis dėlto, jei vaikams nuo pat mažų dienų rodysime pavyzdį, supažindinsime su gamtoje egzistuojančia įvairove, tuomet padėsime jiems suformuoti ir atitinkamus sveikus mitybos įpročius“, – sako B. Čaikauskaitė.

Stebėdami gamtinius procesus ir pažindami augalus, vaikai ne tik išmoksta vertinti gamtą, bet ir realiai suvokia jos teikiamų gėrybių naudą.

„Jau antrus metus iš eilės vykdome socialinės atsakomybės projektą „Sodinčius“, kuriuo skatiname vaikų draugystę su daržovėmis, suteikdami ikimokyklinių ugdymų įstaigoms galimybę dalyvauti konkurse ir laimėti nuosavą šiltnamį. Šia iniciatyva siekiame griauti mitą, jog šiuolaikinė darželinukų karta nepažįsta, nemėgsta ir nesidomi daržovėmis. Juk technologijų amžiuje itin svarbu neprarasti santykio su gamta ir suprasti, kaip ant mūsų stalo patenka daržovės ar vaisiai“, – sako B. Čaikauskaitė.

Daržininkystės pamokos – iš „Youtube“

Tuo metu L. Slušnys atskleidžia vieną efektyviausių būdų, kuriuo gana lengvai galima įtraukti vaiką į sodo darbus – reikia kartu su juo dalyvauti daržovių auginimo ir stebėjimo procesuose.

„Vaikas gali atlikti tam tikrą gamtos profesoriaus vaidmenį. Pavyzdžiui, jei jis augina morką, tegu ją stebi, fiksuoja, kaip ji dygsta, o tuomet papasakoja, ką matė ir kaip supranta šį procesą. Tėvai kartu su savo atžalomis turėtų aptarti, kaip vaikas suvokė savo darbo procesą, ar jam patiko stebėti dygstančius augalus bei išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susidūrė tai atlikdamas“, – pataria L. Slušnys.

Psichiatro teigimu, net ir išmaniosios technologijos kartais gali pasitarnauti sodo darbuose, jeigu jos yra naudojamos tikslingai.

„Kai kurie tėvai kartu su vaikais žiūri „Youtube“ vaizdo įrašus, kuriuose yra pasakojama apie įvairius gamtinius procesus, o vėliau mėgina juos įgyvendinti patys. Pažįstu ne vieną tėvą, kurie kartu su vaikais augino daržoves ir filmuodavo trumpus vaizdo įrašus, skelbdami rezultatus, kuriuos jiems su vaikais pavyko pasiekti per tuos kelis mėnesius. Žinoma, tam reikėjo nemažai kantrybės ir pastangų, tačiau vaikai jautė susidomėjimą – juk patys ne tik augino, bet filmavo“, – pasakoja vaikų psichiatras.

Tiesa, svarbu suprasti, jog visose veiklose pasitaiko nesėkmių, todėl tokiu atveju vaikams derėtų paaiškinti, kas ir kodėl nepavyko.

„Jei nudžiūvo morka, pagelto agurkai ar dalis augalų išvis neišdygo – paaiškinkite vaikui, kodėl taip galėjo nutikti. Tai – ne tik bendravimas su vaiku, bet ir savita pažintinė kelionė, leidžianti ir patiems geriau suprasti, kaip veikia gamta ir kokią įtaką jai daro žmogus“, – sako L. Slušnys.

Bernardinai.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode