Reklama 2

Psichologė pataria, kada konsultacija gali būti naudinga

 

Dažniausios priežastys, dėl kurių Vilniaus gyventojai praveria psichologo kabineto duris, būna susijusios su įtampa ir prislėgtumu, kuris patiriamas dirbant, mokantis, studijuojant ar atliekant karinę tarnybą, nuotaikos sutrikimais, gyvenimo pokyčiais, kurie užklumpa susirgus lėtine liga. Pasikonsultuoti su psichologu norima ir dėl santykių su vaikais, tėvais ar antrąja puse, išgyvenant skyrybas.

Būtent dėl šių priežasčių praėjusiais metais daugiau kaip pusantro tūkstančio žmonių kreipėsi į Vilniaus miesto Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje (PSK) ar Budinčio gydytojo tarnyboje (BGT) dirbančius psichologus. Beveik 100 žmonių pernai į Centro poliklinikos psichologus kreipėsi dėl to, kad kankino mintys apie savižudybę arba bandė žudytis, daugiau nei 10 – dėl artimojo savižudybės.

Daugiausia žmonių rudenį ir gruodį

Pasak psichologės Erikos Mažeikaitės, dauguma pacientų, kurie kreipėsi į BGT dirbančius psichologus, buvo 30–59 metų amžiaus. Jie sudarė beveik 46 procentus besikreipiančiųjų. Beveik 40 proc. atėjusių pas psichologą buvo iki 40 metų, o mažiau nei 15 proc. – vyresni nei 60 metų. Didesnė dalis besikreipiančių buvo moterys. Beveik 90 procentų visų besikreipiančių pas psichologus lankėsi dienos metu.

„Tai, kad į psichologus dažniau kreipiasi moterys, o vyresni žmonės tai daro rečiau nei jaunesni, yra pasaulinė tendencija. Taip yra todėl, kad moterys yra atviresnės, joms lengviau kalbėtis apie jausmus. Vyresnių žmonių išgyvenamas vienišumo, vienatvės jausmas jiems atrodo kaip normali būsena senatvėje, dėl kurios nereikia ieškoti pagalbos. Lietuvoje dar vyrauja nuomonė, kad į psichologą dera kreiptis tik esant labai rimtoms bėdoms. Tai, kad gana mažai žmonių kreipiasi naktį, turbūt yra dėl to, kad greičiausiai dar mažai kas žino, jog Centro poliklinikoje psichologas budi ir naktį. Paslauga yra pakankamai nauja“, – komentuoja E. Mažeikaitė ir priduria, kad būtent naktį, o ypač anksti ryte paūmėja emocinė būsena: rytais jaučiamas didesnis dirglumas, įtampa, pablogėjusi nuotaika ar apatiškumas, fizinis ir psichinis nuovargis. Dienos metu žmonės paprastai po truputį „įsivažiuoja“ ir gali jaustis šiek tiek geriau.

Daugiausia pacientų Centro poliklinikos psichologai pernai sulaukė rudenį ir gruodžio mėnesį. Pasak psichologės, tokia situacija yra visame pasaulyje. Tai susiję su daugeliu veiksnių, žinoma, vienas jų – grįžimas į darbus po atostogų ir saulės trūkumas Lietuvoje. O gruodis – šventinis laikotarpis, kuris taip pat turi įtakos žmogaus emocinei būsenai. „Tuomet visur jaučiamas šventinis šurmulys, daugelis žmonių rūpinasi šventinėmis dovanomis, organizuoja, dalyvauja darbo vakarėliuose, vaikų kalėdinėse šventėse ir t. t. Tad viena vertus, daugeliui žmonių įtampa atsiranda dėl šventinio šurmulio, išaugusio darbo krūvio metų pabaigoje, atsiradusių papildomų šventinių pareigų, rūpesčių, o dar juk reikia pasirūpinti ir namais, vaikais. O kiti žmonės, atvirkščiai, tokiu metu pasijaučia ypač vieniši, nes jie neturi kur skubėti, neturi kam pirkti dovanų, neturi kuo rūpintis ir neturi, kas jais pasirūpintų“, – lankymosi pas psichologus tendencijas komentuoja E. Mažeikaitė.

Konsultacijų skaičius – individualus  

Apsilankymų pas psichologą skaičius kiekvienam žmogui yra labai individualus. Po pirmojo susitikimo psichologas ir klientas gali apsitarti dėl preliminaraus konsultacijų skaičiaus. Kartais gali užtekti ir vos 3–4 susitikimų, kartais gali reikėti 8–12, ar net ilgesnės terapijos. „Tai priklauso nuo daugybės aplinkybių – asmenybės, problemos, konsultacijos pobūdžio. Kartais pakanka padėti žmogui susigaudyti, ko jam reikia, ir kokius žingsnius atlikti priimant sprendimą. Esant įvairiems išgyvenimams, priklausomybėms ir t. t., siūloma ir ilgesnė psichoterapija. Centro poliklinikos dienos stacionare siūloma kompleksinė pagalba, apimanti ir grupinę psichoterapiją, ir autogeninės relaksacijos, dailės, judesio, muzikos terapijas“, – pasakoja Centro poliklinikos psichologė ir priduria, kad žmonės yra labai įvairūs: būna tokių, kurie po kelių užsiėmimų nebegrįžta, pasitaiko, kad pereina pas kitą psichologą, tačiau dauguma pacientų, tęsia konsultacijas ir ateina tiek kartų, kiek rekomenduoja psichologas, kiek susitariama.

E. Mažeikaitė įsitikinusi, kad net ir istorinės mūsų šalies aplinkybės lėmė, jog nemažai žmonių net ir turėdami problemų vengia kreiptis į psichologą, mano, kad į šį specialistą kreipiasi tik psichiškai nesveiki arba silpni žmonės, kurie patys nesugeba išspręsti problemų. Ši klaidinanti stigma dažnai sustabdo žmogų nuo pagalbos ieškojimo. Reikia laiko, gal net kartų pasikeitimo, kad šis nusistatymas pasikeistų, – teigia psichologė, – ir, žinoma, kalbėti apie tai, nebijoti padėti sau ir savo artimajam, nieko nelaukiant. 

Kaip patekti pas psichologą?

Darbo dienomis (nuo 7 iki 20 val.) konsultuotis pas psichologus, dirbančius Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikoje (Vytenio g. 59, 3 aukštas, tel. (8 5)  265 8564 arba (8 5)  244 2244), kiekvienas gali atvykti savarankiškai (siuntimo nereikia), tereikia susisiekti su registratūros darbuotoju arba užsiregistruoti internetu. O vakarais, naktimis nuo 20 val. iki 7 val., ir savaitgaliais, šventinėmis dienomis – visą parą – kiekvienas asmuo gali kreiptis į psichologą, dirbantį Centro poliklinikos Budinčio gydytojo tarnyboje (Pylimo g. 3, Vilnius). Konsultuotis galima ir anonimiškai, nereikia registruotis iš anksto. Psichologai konsultuoja ne tik suaugusius asmenis, bet ir vaikus iki 18 metų, jų tėvus ar globėjus dėl patiriamų emocinių, elgesio sunkumų šeimoje, mokykloje, baimių ir t. t.

„Kai žmogus ateina pirmą kartą, dažniausiai jis būna kaustomas baimės, nes nežino, kaip viskas vyks, ką darys psichologas, apie ką reikės kalbėtis, ko iš jo reikalaus, be to, nežino, kiek gali pasitikėti pirmą kartą matomu žmogumi. Visa ši nežinomybė sukelia baimę, susikaustymą, nepasitikėjimą, – pasakoja E. Mažeikaitė. – Psichologas yra tas žmogus, kuris visada stengiasi išklausyti, suprasti ir padėti. Jis nieko nereikalauja iš paciento, atsižvelgia į pastarojo norus. Tai yra dviejų žmonių bendradarbiavimas, paremtas tarpusavio pagarba ir pasitikėjimu, nes psichologas turi laikytis konfidencialumo principo ir niekam neatskleisti, apie ką kalba su pacientais.“

Vilniaus miesto Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos informacija

Bernardinai.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode