Kaip sumažinti drabužių spintą? Pradėkime mąstyti kitaip

Stilistai, mados dizaineriai, įvairių sričių konsultantai apie drabužių spintų reikalus kalba, pataria ir diskutuoja bene kasdien. Siūloma kruopščiai įvertinti turimų daiktų turinį ir kiekį, jų reikalingumą, pedantiškai juos susitvarkyti, formuoti aprangos ar spintos „kapsules“. Ir dar daug įvairių patarimų yra dalijama.

 

Bet žiniasklaidoje aktyviai veikiantys vadinamieji „influenceriai“ net ir mados dizainerių vaizduotę spraudžia į „kapsules“. O ką daryti mados dizaineriui, jei jo kūrybiškumas nevaldomas ir reiškiasi per sudėtingas geometrines formas, faktūras, spalvas, medžiagų ir mados produkto elementų gausą? Kodėl nepaieškojus naujo dizaino sprendimo, kuris būtų unikalus, tačiau paprastas ir dėl to ilgiau madingas? Dar daugiau – kad būtų suprojektuotas racionaliai, su minimaliomis gamybos atliekomis, o projektui panaudotos šiuolaikinės medžiagos, stebinančios ne tik naujomis faktūromis, bet ir funkcionalumu.

Mažiau yra geriau, bet ne visiems

Padarius prielaidą, kad mažiau, bet kokybiškiau yra daugiau, pasikeičia ir mąstymas. Kiekvienas motyvuotas sprendimas stipriai veikia visuomenę ir aplinką. Kai pradedama apie tai galvoti, pradedama galvoti ir apie atsakomybę. Pavyzdžiui, geriau kurti ir gaminti mažiau, bet kokybiškesnių vyriškų marškinių iš medvilnės pluošto, apdoroto plazma ir specialiomis glamžumą mažinančiomis apdailos medžiagomis, kurių sudėtyje yra titano dioksido dalelių (angl. k. non-iron shirts). Tokio gaminio dėvėjimo trukmė bus ilgesnė, o priežiūra paprastesnė ir reikalaujanti mažesnių energijos, laiko ir kitų sąnaudų. Dar daugiau galimybių atveria virtualios ir išmanios gamybos technologijos, gamybos individualizavimo ir kitos galimybės.

Gaila, bet net ir žymių mados prekės ženklų kūrėjai, gamintojai vis dar žvalgosi į Tolimuosius Rytus ieškodami pigesnės darbo jėgos, užuot rėmę inžinierių pastangas stiprinti mokslinį potencialą, kurti efektyvesnes ir saugesnes aplinkai gamybos technologijas. Taip prarandama galimybė įkurti patrauklias darbo vietas dirbantiesiems, vystyti aukštesnės kokybės ir didesnės pridėtinės vertės mados produktus (ne drabužius!). Aiškūs greito vartojimo ženklai byloja, kad skiriamas nepakankamas dėmesys detalėms, sprendimų gyliui, jų moksliniam pagrindimui, o svarbiausia – jų daromam poveikiui visuomenei ir aplinkai ateityje.

Užburtas vartojimo ratas įsuka ir kūrėjus

Deja, neretai kūrybingi mados dizaineriai ir inžinieriai tiesiog paverčiami drabužių gamintojais. Tam pasitarnauja manipuliacijos patraukliomis sąvokomis ir nepakankami laiko terminai išieškoti tinkamų sprendimų. Nebėra laiko konceptualių idėjų vystymui, jų gludinimui, tendencijų, siluetų kūrimui.

Reaguodamas į rinkos poreikius, kūrybiškumo ugdymas pamažu įgyja komercinį modelį, kuris ir taip skubantį gyventi jauną žmogų skatina siekti greito rezultato. Kam investuoti į žinias, patyrimą ir laukti? Čia taip pat kaip su ta revizija spintoje. Paveikti patarimų, pamokymų, stojame priešais atidarytą spintą, ją iškraunam ir išrūšiuojam: keletą jų sugrąžiname atgal, o likusius atiduodam ar išmetam. O toliau ciklas vėl kartojamas.

Dabar dizainerių kūrybiškumo nestimuliuoja „gyvas“ tikrų objektų lietimas, leidžiantis pajusti faktūrą, plastiškumą, šiugždesį ir kitas subjektyviai suvokiamas savybes. Ne visi žino, kad inžinierių sukurtomis nanotechnologijomis apdorotos ar su unikaliomis membranomis, mikrokapsulėmis pagamintos medžiagos pasižymi išskirtiniu funkcionalumu. Jau nedaugelis jų, vystydami naujus gaminius, ryžtasi naudoti šilkinius, lininius ar vilnonius audinius. Kodėl? Esą iš jų pagaminti gaminiai yra brangūs, o komercinė grąža nelabai greitai ir lengvai gaunama.

Augindami vartotojišką požiūrį likusiam gyvenimui, pasmerkiame save „buvimui“ su nailonu, džinsu, džersiu... Vartotojiškas, komercinis ir giliomis ekspertinėmis žiniomis nepagrįstas požiūris neskatina skirti laiko geresnių dizaino ir konstrukcinių sprendimų paieškai ar efektyvesnių ir pažangesnių technologijų vystymui, optimaliam gamybos procesų organizavimui. Žiūrėkime dar paprasčiau – toks požiūris neskatina motyvuotai ir gerai apsvarsčius įsigyti naują gaminį.

Darnus vystymasis. Mada ar būtinybė?

Pastaruoju metu populiari darnaus vystymosi koncepcija, paliečianti visas gyvenimo sritis: mados industriją, transportą, energetiką ir kitas. Jos tiesiog neatsiejamos. Pagrindiniai dalykai, kurie akcentuojami kalbant apie tvarų vartojimą, yra medžiagos ir etiniai gamybos aspektai. Siūloma naudoti ekologiškas medžiagas, panaudotas jas perdirbti, naudoti mažiau ir tik tai, ko tikrai reikia. Bet ar tai yra nuoširdu ir pagrįsta moksliniais tyrimais?

Pavyzdžiui, medvilninių marškinėlių trumpomis rankovėmis kaina savo mažumu neretai tiesiog šokiruoja, pradedant vardinti jos „gimimo“ tarpsnius: pluošto sėja, auginimas ir derliaus nuėmimas, pluošto perdirbimas į siūlus bei medžiagą, drabužio dizainas, projektavimas ir gamyba, ženklinimas, pakavimas, procesų organizavimas ir pardavimų logistika. Ir dar šiuos tarpsnius lydintys procesai ir jų padariniai. Ir tai galima įsigyti tik už 2,99 Eur? Deja, kai daiktas pigus, jis nebranginamas.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad vartotojui nelengva pačiam pasirinkti gaminį, atitinkantį visus darnaus vystymo aspektus. Kaip žinia, kiekvienas drabužis yra ženklinamas etiketėmis, kuriose nurodoma medžiagos pluoštinė sudėtis, priežiūros sąlygos, gaminio dydis ir pagaminimo vieta. Ir, žinoma, didelis dėmesys skiriamas prekės ženklo reklamai. Bet informaciją ar gaminys tenkina visus tvarumo užtikrinimui keliamus reikalavimus vartotojas retai besuras. Pateikus ją aiškiai, vartotojo sąmoningumas tik augtų ir sumažintų įsigyjamų daiktų kiekį.

Kai turėsime mažiau ir kokybiškų drabužių, kuriuos sukūrė tinkamą ir gilų išsilavinimą turinčių mados produkto vystymo proceso entuziastų komandos, sudarytos iš dizainerių, konstruktorių, technologų, padalinių vadovų, komunikacijos ir rinkodaros specialistų ir kt. Kai įsigysime juos atsakingai ir už deramą kainą, reikės ir mažesnių spintų.

Plačiau apie tai išgirsite Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ interaktyvioje paskaitoje „Kaip sumažinti drabužių spintą ir kam to reikia?“ rugsėjo 13 dieną 12 val. KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete 168 aud. (Studentų g. 56, Kaunas).

 

profesorė, dr.. Virginija DAUKANTIENĖ

Kauno techologijos universitetas

Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas

Gamybos inžinerijos katedra

 

Lrt.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode