Vyriausybė iš esmės pritarė 5G ryšio plėtrai

„Projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos elektroninių ryšių sektoriui nustatytus tikslus iki 2025 metų. (...) Siekiame sudaryti teisinę bazę, kad (5G – BNS) plėtra būtų Lietuvoje reguliuojama valstybės, kad valstybė turėtų svertus teisinio reguliavimo prasme, kontroliuoti, vykdyti priežiūrą, siekti užtikrinti laipsnišką plėtrą“, – pasitarime kalbėjo susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. 

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad į pasirengimą technologijos diegimui reikia įtraukti ir Užsienio reikalų ministeriją (URM), nes atsiranda ir politinių aspektų – Lietuva ketina  pasirašyti memorandumą dėl 5G su JAV, galbūt ir su kitomis šalimis. 

„Čia yra ir nacionalinio saugumo aspektų. Kol kas kalbame apie techninius parametrus, tai čia kaip ir su mumis ir nereikėjo derinti. Bet šiaip jau atsiranda po truputį ir politinių aspektų, ir, netgi sakyčiau, tarptautinių tam tikra prasme. Neseniai diskutavome, detaliai aptarėme ketinimus pasirašyti memorandumą dėl 5G su Jungtinėmis Valstijomis, praeitą savaitę sulaukėme ir daugiau pasiūlymų šiuo klausimu“, – kalbėjo L. Linkevičius. 

5 G ryšio plėtros gairių projekte numatyta, kad Lietuvoje jis turi būti pradėtas diegti kitais metais, o iki šių metų pabaigos turėtų būti priskirti radijo dažniai ir paskelbtas jų aukcionas.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) komentavo BNS, kad derasi su Rusija dėl dažnių juostų ir rugpjūčio mėnesį turėtų paaiškėti, ar aukcionai vyks šiemet. Be kita ko, reikia perplanuoti antžeminės televizijos transliavimui naudojamus radijo dažnius Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse.

Pasak RRT, Lietuva jau pasirengusi atlikti perplanavimą 700 MHz radijo dažnių juostoje, tačiau tai prasminga daryti tik kartu su kitomis šalimis. 

„Tas radijo dažnių juostas, kuriose Europos Sąjungoje planuojama diegti 5G radijo ryšio tinklus, Rusijos Federacija naudoja televizijos programoms transliuoti ir karinėms bei palydovinėms sistemoms. Principinis sutarimas, kad televizijos programų transliavimas iš 700 MHz radijo dažnių juostos bus iškeltas yra, nors galutinių sprendimų Rusijos Federacija dar nėra priėmusi“, – sako RRT. 

Jos teigimu, sudėtingesnė situacija dėl 3,5 GHz radijo dažnių juostos naudojimo, nes Rusija jai reikalingiems vertinimams paprašė laiko iki šių metų liepos pabaigos. 

„Todėl ruošiamės aukcionams, nepasiekus pageidaujamų susitarimų turime atsarginį variantą – aukcionas 3,5 GHz radijo dažnių juostai būtų skelbiamas ne judriajam, o 5G fiksuotajam radijo ryšiui – tačiau ar aukcionai vyks šiais metais, paaiškės tik rugpjūčio mėnesį“, – sakoma RRT komentare. 

Vyriausybei tvirtinti pateiktose gairėse numatyta, kad iki 2022 metų 5G ryšys turėtų būti įdiegtas bent viename iš penkių didžiausių pagal gyventojų skaičių miestų (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys), o iki 2023 metų – visuose šiuose miestuose.

Iki 2025 metų ryšys turėtų būti įdiegtas miestų teritorijose, tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose („Via Baltica“, „Rail Baltica“) ir kituose magistraliniuose automobilių keliuose, valstybinės reikšmės magistralinėse geležinkelio linijose, oro ir jūrų uostuose.

„Projekto tikslas – patvirtinti nacionalines penktosios kartos judriojo ryšio (5G) diegimo ir plėtros 2020-2025 metais gaires ir pasiūlyti priemones, kurias įgyvendinus būtų sudaryta palanki teisinė ir investicinė aplinka plėtoti 5G ryšio tinklus ir sistemas Lietuvoje“, – nurodo ministerija. 

Gairėse pasiūloma 21 priemonė techninėms ir teisinėms bei organizacinėms sąlygoms. 

Pasak ministerijos, įgyvendinus numatytas priemones tikimasi, kad Lietuvos ryšio operatoriai sparčiai ir sklandžiai galės diegti ir plėtoti 5G ryšio tinklus bei sistemas šalyje. 

Vilnius, gegužės 27 d. (BNS).

Susisiekimo ministerijos nuotrauka

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode