Europos dėmesys – biologinei įvairovei ir tvariai maisto sistemai

COVID-19 krizė parodė, kokie pažeidžiami tapome dėl vis labiau nykstančios biologinės įvairovės ir kokia svarbi mūsų visuomenei gerai veikianti maisto sistema. Šiose dviejose strategijose pagrindinis dėmesys skiriamas piliečių įsipareigojimui didinti sausumos ir jūros apsaugą, atkurti nualintas ekosistemas ir įtvirtinti Europos Sąjungos (ES) kaip tarptautinės lyderės poziciją tiek biologinės įvairovės apsaugos, tiek tvarios maisto grandinės kūrimo srityje.

Naująja biologinės įvairovės strategija siekiama kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, pvz., netausiu sausumos ir jūros naudojimu, gamtos išteklių pereikvojimu, tarša ir invazinėmis svetimomis rūšimis. Ši per pačią COVID-19 pandemiją priimta strategija yra vienas iš pagrindinių ES atsigavimo plano elementų ir bus labai svarbi siekiant užkirsti kelią būsimiems protrūkiams bei didinti atsparumą jiems. Be to, ji atvers verslo ir investavimo galimybes ES ekonomikai atgaivinti. Joje pristatomi konkretūs veiksmai, kuriais siekiama, kad Europos biologinė įvairovė iki 2030 m. pradėtų atsigauti. Biologinei įvairovei apsaugoti iš įvairių šaltinių, įskaitant ES fondus ir nacionalinius bei privačius išteklius, bus skiriama 20 mlrd. Eur per metus.

Nuo ūkio iki stalo

Strategija „Nuo ūkio iki stalo“ bus sudarytos sąlygos pereiti prie tvarios ES maisto sistemos, kuria bus užtikrinamas aprūpinimas maistu ir galimybė maitintis sveikais iš sveikos planetos išteklių gautais produktais. Strategijoje nustatyti konkretūs ES maisto sistemos pertvarkymo tikslai, tokie kaip 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, bent 20 proc. sumažinti trąšų naudojimą, 50 proc. sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai naudojamų antimikrobinių medžiagų pardavimą ir 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės naudoti ekologiniam ūkininkavimui.

Svarbų vaidmenį pereinant prie sąžiningesnės ir tvaresnės maisto sistemos atlieka Europos ūkininkai, žvejai ir akvakultūros produktų gamintojai. Kad jie galėtų diegti tvaresnę praktiką, remiantis bendra žemės ūkio politika ir bendra žuvininkystės politika jiems bus teikiama parama naujais finansavimo kanalais ir pagal ekologines sistemas.

Šios dvi strategijos sudaro Europos žaliojo kurso pagrindą, todėl jomis bus taip pat bus grindžiamas ekonomikos gaivinimas. Atsižvelgiant į COVID-19 krizę pažymėtina, kad šiomis strategijomis bus stiprinamas visuomenės gebėjimas atsilaikyti prieš būsimas pandemijas ir tokias grėsmes kaip klimato kaitos poveikis, miškų gaisrai, maisto stygius ir ligų protrūkiai.

Komisija ragina Europos Parlamentą ir Tarybą pritarti šioms dviem strategijoms. Visi piliečiai ir suinteresuotieji subjektai kviečiami įsitraukti į diskusijas.

Žemės ūkio ministerijos informacija ir uotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode