Reklama 2

Nuotolinio darbo ateitis – kas trečias mobilus darbuotojas?


 

Naujausių tyrimų duomenimis, net 46,8 proc. darbuotojų Lietuvoje noriai dirbtų nuotoliniu būdu. Visgi šį poreikį darbdaviai vis dar atliepia nepakankamai. Ar stipriai atsiliekame nuo pasaulinių tendencijų ir kas stabdo įmonių vadovus, apžvelgia „Modus Group“ žmogiškųjų išteklių vadovė Lina Jurjonė ir „OVC Consulting“ vyr. konsultantė Ramunė Kabašinskienė.

Kintantys prioritetai

Tobulėjant technologijoms, vystantis išradimui „Hyperloop“ ir virtualiems susitikimų kambariams, mobilūs darbuotojai tampa neatsiejama įmonių dalimi. Ir ateityje ši tendencija tik augs. Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universitete atlikto tyrimo, darbuotojai, rinkdamiesi darbovietę, jau dabar prioritetą teiktų tam, ar ji sudaro galimybę savarankiškai pasirinkti darbo vietą. Tyrimo duomenimis, 2025 metais nuotolinio darbo galimybės bus svarbios kas trečiam darbuotojui.

Nuotolinio darbo perspektyvas pagrindžia ir praktiniai įmonių pavyzdžiai. Tarptautinės įmonių grupės „Modus Group“ žmogiškųjų išteklių vadovė Lina Jurjonė teigia, kad įmonėje taikomos darbo per atstumą galimybės jau atnešė apčiuopiamų rezultatų – padėjo atrasti ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus.

„Ateities tendencijų prognozės ir sėkmingi praktiniai pavyzdžiai rodo, kad nuotolinis darbas ateityje tik populiarės. Darbo pokalbiuose pastebime, kad šis privalumas – gana svarbus kandidatams, besirenkantiems naują darbo vietą. Esami darbuotojai taip pat vertina galimybę pakeisti darbo aplinką, visą ar dalį dienos dirbti ne biure, bet namuose, bibliotekoje ar kavinėje. Be to, ir pačiam darbdaviui atsiveria nauji kolegų paieškų horizontai“, – pasakoja J. Jurjonė.  

Darbdavius stabdančios baimės

„Eurofound“ 2017 m. ataskaitoje skelbiama, kad iš Europos Sąjungos šalių daugiausiai nuotoliniu būdu dirbančių žmonių yra Danijoje – 37 proc., mažiausiai – Italijoje, kur darbą už biuro sienų renkasi vos 7 proc. darbuotojų. Lietuvoje, ataskaitos duomenimis, šis skaičius siekia 13 proc.

Nors Darbo kodeksas apibrėžia darbo nuotoliniu būdu galimybes ir tai, kaip jomis pasinaudoti, Lietuvos darbdaviai į pasaulines praktikas dar žvelgia nedrąsiai. Dirbti per atstumą, „CV Market“ tyrimo duomenimis, skatina vos 2 proc. Lietuvos įmonių.

„Tarp didžiausių darbdavių baimių – mažesnis darbo efektyvumas, ribota komunikacija su kolegomis, grėsmė konfidencialios informacijos saugumui ir komandinės dvasios praradimas. Visgi įmonėje realu sklandžiai integruoti nuotolinio darbo praktiką, tik būtina tam pasiruošti iš anksto: įdiegti naujas veiklos valdymo sistemas ir priemones, kurios užtikrintų efektyvią komunikaciją, informacijos konfidencialumą ir saugumą“, – pataria „OVC Consulting“ vyr. konsultantė Ramunė Kabašinskienė.

Pasak žmogiškųjų išteklių vadovės L. Jurjonės, kolegoms, dirbantiems nuotoliniu būdu, svarbu suteikti sąlygas, leidžiančias dirbti taip pat patogiai ir operatyviai, tarsi jie būtų biure. Tuomet visi procesai vyks sklandžiai.

„Verslo plėtrą neretai pradedame su esama komanda, todėl kolegos nuo kelių savaičių iki metų persikelia dirbti, o dažnai ir gyventi į kitą šalį – Estiją,  Latviją, Lenkiją, Ispaniją ar Italiją. Lietuvoje dirbantys kolegos taip pat gali pasirinkti savo darbo vietą – svarbu tik suderinti tai su klientų poreikiais ir komanda, su kuria dirbama. Darbo sąlygos pastariesiems kolegoms yra tokios pačios, kaip ir dirbantiems biure. Siekiame, kad jie turėtų reikiamas darbo priemones, būtų operatyviai pasiekiami, internetu prisijungtų prie komandinių susitikimų ar darbų statuso aptarimo. Sustyguoti darbo procesai mūsų organizacijoje leidžia iki 15 proc. kolegų efektyviai dirbti nuotoliu būdu“, – teigia L. Jurjonė.

Laiko planavimo svarba

Darbo nuotoliniu būdu privalumus įžvelgti gali tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Nuotolinis darbas didina produktyvumą, mažina patiriamą streso lygį, suteikia galimybę darbuotojui turėti laisvesnę dienotvarkę ir paskirstyti darbo valandas taip, kaip patogiausia – intensyviai dirbant tuo metu, kai susikaupti pavyksta geriausiai. Visgi, svarbu griežtai planuoti savo darbo laiką, antraip nuotolinis darbas turės daugiau žalos, nei naudos.

„Darbas nuotoliniu būdu reikalauja itin gerų laiko planavimo gebėjimų, kitaip gali išryškėti neigiamos jo pasekmės. Tyrimai rodo, kad didžiąją laiko dalį nuotoliniu būdu dirbantys žmonės dažnai praranda laiko ribas, dirba viršvalandžius; jiems tampa sunkiau atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą“, – įspėja R. Kabašinskienė.

Norint „nepamesti“ gebėjimo planuoti laiką ir darbus, tikslinga išbandyti ir tokią praktiką, kai dalį laiko dirbama biure, dalį – namuose.

„Pastebėjome, kad dirbti produktyviai kolegoms pavyksta suderinus darbą iš biuro ir namų (ar kitos vietos, kaip biblioteka, kavinė) – net ir tą pačią dieną darbuojantis iš kelių vietų. Suteikiame galimybę pasirinkti norimą darbo vietą ir laiką pagal tai, kur kolega mano dirbsiantis efektyviausiai. Tai – ir pasirinkimo laisvė, ir asmeninė atsakomybė – tikslingai planuoti savo darbus bei pasiekti reikiamą rezultatą. Tuomet ir darbuotojas bus patenkintas, ir darbdavys džiaugsis tiek jo motyvacija, tiek produktyvumu“, – apibendrina „Modus Group“ žmogiškųjų išteklių vadovė L. Jurjonė.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode