Reklama 2

Trumpas nori JAV dominavimo kosmose, Mėnulyje ir Marse

 

Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį gyrėsi JAV komercinio kosmoso sektoriaus finansiniais pajėgumais ir verslumu bei žadėjo, kad Amerika dominuos tyrinėjant Mėnulį bei Marsą, taip pat bet kokiose kitose ateities kosmoso lenktynėse.

„Amerika visuomet bus pirmoji kosmose, – D. Trumpas pareiškė sakydamas kalbą Baltuosiuose rūmuose. – Nenorime, kad mus lenktų Kinija, Rusija ir kitos šalys. Visada turime pirmauti mes.“

„Mano administracija susigrąžina Amerikos kaip pirmaujančios pasaulyje kosminės valstybės paveldą“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas paragino Pentagoną sukurti naujas Amerikos „kosmines pajėgas“, turinčias tapti kariuomenės šeštąja rūšimi. Tačiau tokį sprendimą dar turėtų patvirtinti Kongresas.

„Tai svarbus pareiškimas. Turėsime karines oro pajėgas ir kosmoso pajėgas – skirtingas, bet lygias“, – teigė JAV lyderis.

Šis sumanymas, D. Trumpo keltas ir anksčiau, Pentagone ir tarp įstatymų leidėjų sulaukė prieštaringų vertinimų.

Gynybos departamento atstovė Dana White (Dana Vait) sakė, kad „mūsų politikos taryba pradės darbą šiuo klausimu, paveiksiančiu Karinių oro pajėgų, Sausumos pajėgų, Jūrų pėstininkų ir Karinių jūrų pajėgų žvalgybos operacijas“.

„Dirbsime su Kongresu; tai bus apgalvotas procesas, daug prisidedant daugeliui suinteresuotų šalių“, – pridūrė D. White.

Nauja kariuomenės rūšis negali būti sukurta per vieną dieną – tokį žingsnį pirmiausiai turėtų patvirtinti Kongresas.

Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komiteto aukšto rango narys demokratas Adamas Smithas (Adamas Smitas) sakė, kad „bet kokie tokio pobūdžio pakeitimai turėtų būti Kongreso įtvirtinti teisės aktais“.

„Jeigu prezidentas Trumpas nori tokių pokyčių karinėse tarnybose, jis turėtų aptarti šį pasiūlymą su mumis“, – pridūrė jis.

„Turtuoliams patinka raketos“

Nuo savo išrinkimo D. Trumpas ne kartą žadėjo grąžinti amerikiečius į Mėnulį – pirmąkart nuo 1972 metų. Tokie skrydžiai būtų pasiruošimas pirmajam žmonių skrydžiui į Marsą, planuojamam surengti artimiausiais dešimtmečiais.

„Kalbant apie Amerikos gynybą, nepakanka, kad amerikiečiai vien būtų kosmose – privalome užtikrinti Amerikos dominavimą kosmose“, – pabrėžė D. Trumpas.

Jis pažadėjo liberalizuoti kosmoso sektoriaus priežiūrą, kad būtų paspartintos privačios iniciatyvos.

JAV komercinis kosmoso sektorius šiuo metu klesti, o Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) vaidmuo gerokai pakito. Ši agentūra programos „Apollo“ laikais (1961–1972) leisdavo raketas, vėliau, 1981–2011 metais – daugkartinio naudojimo erdvėlaivius, o dabar dažniausiai tėra užsakovė.

NASA yra sudariusi kontraktų su bendrovėmis „SpaceX“ ir „Orbital ATK“, nuo 2012 metų skraidinančiomis atsargas į Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

2011 metais baigusi erdvėlaivių „Space Shuttle“ naudojimo programą agentūra nebeturi galimybių skraidinti į kosmosą žmones ir kol kas yra priklausoma nuo Rusijos erdvėlaivių „Sojuz“.

Tikimasi, kad „SpaceX“ ir „Boeing“ nuo ateinančių metų pradės reguliariai skraidinti astronautus į žemąją orbitą aplink Žemę.

D. Trumpas nori, kad po 2025 metų TKS būtų privatizuota ir būtų padidintas NASA finansavimas, o Amerikos astronautai grįžtų į Mėnulį. Šiuos pareiškimus Kongresas irgi vertina atsargiai.

„Šįkart (kosmose) įsikursime ilgam“, – pažadėjo D. Trumpas.

NASA šiuo metu kuria visų laikų galingiausią savo raketą „Space Launch System“ (SLS), suteiksiančią galimybę skraidinti astronautus ir jiems reikalingą įrangą į Mėnulį ir, kada nors, į Marsą.

JAV kosmoso agentūra taip pat nori įrengti nuolatinę bazę Mėnulyje.

Tačiau privatus sektorius šiose programose taip pat turės vaidmenį. NASA jau derina planus, kaip turėtų būti gabenami kroviniai į Mėnulio paviršių.

„Atrodo, kad turtingiems vyrukams patinka raketos, – sakė D. Trumpas. – Jeigu tai turtingas Amerikos žmogus – viskas gerai, jie gali mus įveikti.“

Be to, D. Trumpas pasirašė du įsakus; vienu jų kai kurie Pentagono turėti įgaliojimai kontroliuoti privačius palydovus perduodami Prekybos departamentui.

Kitu įsaku dėl kosminių skrydžių valdymo siekiama sustiprinti valstybinio ir privataus sektorių gebėjimą stebėti orbitoje skriejančius objektus, siekiant išvengti susidūrimų ir incidentų dėl kosminių šiukšlių.

Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad tokiu būdu „siekiama sumažinti orbitinių šiukšlių keliamą didėjantį pavojų visų valstybių bendriems interesams“.

Gynybos departamentas sako, kad šiuo metu orbitoje aplink Žemę apie 20 tūkst. žinomų kosminių šiukšlių ir 800 veikiančių JAV palydovų. Šie skaičiai kiekvienais metais vis didėja.

Vašingtonas, birželio 19 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode