Reklama 2

Reformos – be ministro

Ministerijos siekis ilginti mokslo metus pritarimo nesulaukė

Kad Lietuva neatsiliktų nuo Europos Sąjungos valstybių, Švietimo ir mokslo ministerija svarsto galimybę nuo kitų metų ilginti mokslo metų trukmę. Tam nepritaria nei pedagogai, nei tėvai, nei patys moksleiviai.

Ilgins palaipsniui

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Lietuvoje mokslo metai trunka 34 savaites. Daugumos Europos šalių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokosi 37–40 ir daugiau savaičių per metus. Siekdama tolygiau paskirstyti mokinių mokymosi krūvį, Švietimo ir mokslo ministerija teikia svarstyti 2015–2017 m. m. Bendrųjų ugdymo planų projektą, kuriame siūloma, jog 2015–2016 mokslo metai mokiniams baigtųsi birželio 10 d., 2016–2017 m. m. – birželio 16 dieną. 

Nauda

Koreguoti mokslo metų trukmę siūloma įvertinus kitų šalių patirtį, mokinių pasiekimų ir mokymosi trukmės santykį bei pedagogų pastebėjimus, kad dabar per mokslo metus ne visi spėja įgyvendinti  numatytą programą, tenka nuolat skubėti, suspausti ugdymo turinį.     

Nors Lietuva pagal mokinių pasiekimus nepatenka tarp geriausiųjų šalių, tačiau pagal tai, kiek mokiniai užtrunka ruošdami namų darbus, mūsų šalis yra pirmajame dešimtuke kartu su Rusija, Kazachstanu, Italija, Airija, Rumunija ir kitomis šalimis. Ministerijos atstovų nuomone, tolygiau paskirsčius mokymosi krūvį, mokiniams nereikėtų tiek daug laiko skirti  namų darbams. 

Be to, esą, jeigu mokiniai birželį būtų ilgiau užimti mokykloje, tai būtų patogu daugeliui mieste gyvenančių tėvų, kurie paprastai šeimos atostogas planuoja vėliau.

Tam nepritaria

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės nuomone, mokslo metų ilginimas ugdymo kokybės nepagerins: „Švietimo ir mokslo ministerija nusprendė pailginti mokslo metus bendrojo ugdymo įstaigose. Ši žinia tikrai nenudžiugino nei moksleivių, nei pedagogų. Ir nieko nuostabaus – klausimas visai neišdiskutuotas, neaptartas ir, manau, skubotas bei problemų iš esmės neišsprendžiantis“.

Pasak A. Pitrėnienės, pailgėję mokslo metai dar labiau peržengia į vasarą, kai mokiniams labai sunku išsėdėti mokykloje, susikaupti ir įsidėmėti ką nors naujo ir svarbaus: „Vasarą sunku išlaikyti mokinių dėmesį ir dėl natūralaus nuovargio, ir dėl kitų priežasčių. Nemaža dalis vaikų regionuose vasaros pradžioje išvyksta pas savo tėvus į užsienį ar įsidarbina tam, kad susitaupytų pinigėlių savo reikmėms. Tai irgi svarbios savarankiškumo ir atsakomybės pamokos, kurioms neturėtų būti kuriamos kliūtys“.

Sunku ir mokytojams

Pedagogo duonos ragavusi A. Pitrėnienė teigė, jog mokslo metų ilginimas nenaudingas ir mokytojams: „Kas nedirbęs šito darbo, tas tikrai nesupras, kaip mokytojai pavargsta, kokie „išsunkti“ jie būna mokslo metų pabaigoje ir koks svarbus bei reikalingas jiems yra poilsis. Sutrumpėjus vaikų vasaros atostogoms kai kurie mokytojai egzaminų sesijos metu taisys darbus, dalyvaus egzaminų komisijose, todėl, vargu, ar galės turėti visas savo vasaros atostogas ir kokybiškai pailsėti.

Mokymo kokybė nepagerėtų

„Galbūt dalis mokinių liktų mokykloje ir nesišlaistytų gatvėje ar kieme ir tuo atveju, jeigu vyktų ne pamokos, o įvairūs tiksliniai užsiėmimai. Bet nuo tokio užimtumo mūsų ugdymo kokybė nepagerės. Esu tikra, kad siūlymas ilginti mokslo metus yra tikrai nepagrįstas ugdymo kokybės argumentais, – sakė politikė. Pasak jos, ugdymo kokybė priklauso nuo kelių veiksnių – pirmiausiai ugdymo programų, kurias būtina iš esmės peržiūrėti ir nuspręsti, ko reikia vaikui, visuomenei, valstybei, vertybiniam ugdymui, taip pat atlikti ugdymosi ir ugdymo metodų inventorizaciją, ištirti, kaip mokoma ir mokomasi. Dar viena opi problema, kurią reikia spręsti, anot A. Pitrėnienės, – mokytojų rengimo teorija ir praktika – kaip ir ko yra mokoma bei mokytojų kvalifikacijos tobulinimas: „Ugdymo srityje daug nepamatuojamų išlaidų, problemų ir opių klausimų, kuriuos reikia spęsti, tačiau nemanau, kad mokslo metų ilginimas padės tai padaryti“.

Buvusi pedagogė sutinka, kad per mokslo metus ne visi spėja įgyvendinti numatytą programą, tenka nuolat skubėti, spausti ugdymo turinį: „Tačiau ar tuomet nereikėtų peržiūrėti to turinio ir naujai jį įvertinti? Visada laikiausi nuomonės, kad geriau mažiau, bet kokybiškai, negu daug visko, bet „apgraibomis“ ir paviršutiniškai. Juk ar nėra viena iš priežasčių tas „daug ir greitai“, kad sulaukę brandos egzaminų užduočių ir rezultatų tiek mokiniai, tiek mokytojai stveriasi už galvų“?

Siūlo atsigręžti į neformalų ugdymą

A. Pitrėnienės nuomone, moksleivius galima užimti ir lavinti bei ugdyti ir po mokslo metų, tačiau tam, pasak jos, reikėtų atsigręžti į neformalųjį ugdymą, kurti įvairias stovyklas, įdomius ir naudingus projektus, į kuriuos galėtų įsitraukti pamokas baigę mokiniai. „Kiekviena savivaldybė turėtų spręsti, ko labiausiai reikia jų moksleiviams, koks jų pasiekimų lygis, atsižvelgiant į kitus šalies regionus ir užtikrinti, kad moksleiviai turėtų pasirinkimą“, – sakė politikė.

Esmė – kokybėje

„Pirmiausiai turime nuosekliai žingsnis po žingsnio kelti ugdymo kokybę, o ne versti pervargusius moksleivius vasaros metu bukai spoksoti į vadovėlius ar liūdnai žvalgytis į už lango kaitrios vasaros saulės nutviekstą, susikaupti neleidžiantį ir viliojantį kiemą, – tvirtino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė. – Tik tuomet, kai suprasime, kad esmė kokybėje, o ne kiekybėje, galėsime sakyti, kad išsprendėme didžiausias ugdymo problemas“.

Nemato poreikio

Gabijos gimnazijos direktorius Stasys Šiurkus mokslo metų ilginimą pavadino didžiausia nesąmone: „Moksleivių užimtumui turėtų būti skirtos įvairios stovyklos, projektai, bet tam reikalingas finansavimas“.

Pavasario pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Eidėjienė „Būdui žemaičių“ sakė, kol kas nematanti priežasčių, dėl ko reiktų ilginti mokslo metus: „Aš norėčiau kitokių pokyčių – kad nebūtų vykdomi egzaminai mokslo metų eigoje. O ateityje per mokslo metus jų numatyta dar daugiau nei buvo iki šiol“.

Paleisti „ant žolės“

Senamiesčio pagrindinės mokyklos direktorė Janina Norvilienė įsitikinusi, jog pavasarį vaikai ir taip pavargę: „Senos daržovės jau negeros, naujų dar neturim, o iš atvežtinių – vitaminų mažai. Jau ir taip neprotingai sudėlioti egzaminai birželį. Norint ilginti mokslo metus, tam reikia pasiruošti, švietimo bazę susikurti. Neturint ministro, daryti reformas – kvailystė. Reikia stiprinti mokinių sportinę bazę, gerinti sveikatą. Senamiestyje mes neturime net stadiono. Mūsų mokyklos įrengtas prieš 35 metus, koks beliko? Jaunimui nieko neduodam, o tęsim mokslo metus?! Griežtai ne! Reikia galvoti apie vaikus, o mokytojai dirba už algą. Vaikus paleisti reikia „ant žalios žolės“ – augs ir bus sveiki“.

Reikėtų peržiūrėti programas

Ministerijos siekiui ilginti mokslo metus nepritaria ir kalbinta Mažeikių socialinių paslaugų tarnybos direktorė Zita Jonauskienė: „Prisimenu savo mokyklinius metus. Labai laukdavome atostogų, o vasaros atostogų – labai, labai... Sėdėti klasėje, kai už lango jau vasara, būtų beprasmis mokinių varginimas“.

„Ir aš nepritariu, nes mokslo kokybė būtų nekokia, – „Būdui žemaičių“ sakė Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namų direktorė Birutė Vaičkienė. – Visiems rūpėtų greičiau pabėgti. Jau ir dabar stengiamasi kuo daugiau laiko skirti ekskursijoms, išvykoms ir t. t. O jei būtų pratęsta, tai tokios tos pamokos ir tebūtų. Geriau reikėtų peržiūrėti ugdymo programas“.

Čia ir dabar

Šiais metais Lietuvos 6-11 klasių moksleiviai mokosi iki birželio 5 d. Rajono abiturientai Paskutinį skambutį savo mokyklose minės gegužės 28-ąją. Šiemet dėl Savivaldybės kultūros centro renovacijos bendros šventės aikštėje prie Kultūros centro nebus. Jau praeityje liko rusų, vokiečių bei anglų kalbos egzaminai. Vienintelis privalomasis valstybinis ir mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas abiturientų laukia birželio 1-ąją. Šiemet, kaip ir pernai, daugiausiai leidžiama laikyti septynis brandos egzaminus. Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželio 19 d.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode