Reklama 2

Maisto papildų pinklės: per metus ištiria tik vieną papildų grupę

 

Nors maisto papildai – ne vaistai, jų irgi galima perdozuoti, kalbėdamas apie maisto papildų kontrolę portalui LRT.lt teigia Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas. Be to, Lietuvoje kartą per metus vaistinėse tiriama tik vienos papildų grupės sudėtis, o to, sveikatos specialistų nuomone, nepakanka, kad vartotojas būtų saugus. Pasak VMVT specialistės Giedrės Lukoševičienės, problema yra ta, kad maisto papildų įvairovė ir tiekėjų skaičius nuolat auga, o laboratoriniai tyrimai – brangūs.  

Rimtų pažeidimų nerasta, smulkių – daugėja

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė G. Lukoševičienė tikina, kad vaistinės yra tikrinamos kiekvienais metais, kai kuriais atvejais – joms nepranešus.

„VMVT šiais metais įvykdė jau 84 planinius ir neplaninius patikrinimus. Per juos vertiname informaciją apie produkto sudėtį, produkte esančias medžiagas, jų kiekius. Kaip dažnai – priklauso nuo pačios vaistinės, jos dydžio, kokie produktai dominuoja, ar buvome gavę nusiskundimų. Išsiaiškinus pažeidimą, maisto papildas laikinai nebeparduodamas arba pašalinamas iš vaistinės asortimento.

Neplaniniai patikrinimai vyksta tada, kai sulaukiame skundų. Tada vaistinę tikriname nepranešę. Įregistruotą naują vaistinę tikriname po pusmečio“, – portalui LRT.lt sako G. Lukoševičienė.

Anot specialistės, šiuo metu daugėja maisto papildų ženklinimo pažeidimų – taip gali būti dėl nuolat augančios maisto papildų įvairovės ir didėjančio tiekėjų skaičiaus.

„Daugėja smulkių pažeidimų, pvz., produkto sudėties etiketėje, informacijos apie poveikį ar savybės neatitikimų, bet juos galima greitai sutvarkyti“, – tikina G. Lukoševičienė.

VMVT specialistė pabrėžia, kad tokie pažeidimai, nors ir smulkūs, gali suklaidinti vartotojus. „Vartotojai siunčia skundus, kad maisto papildas neišgydė jų ligos, bet jie pamiršta arba nežino, kad maisto papildai yra koncentruoti vienos arba kelių maistinių medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis, kuris skirtas įprastam racionui papildyti. 

Iš maisto papildų žmonės neturėtų tikėtis gydomojo poveikio. Atkreipkite dėmesį, ar maisto papildų ženklinime nėra teiginių apie žmogaus funkcijų korekciją ar stiprinimą, nes maisto papildų funkcija ne tokia. Taip pat jiems neturėtų būti suteikiamos gydomosios savybės“, – perspėja specialistė.

Pažeidimų pastebėta trečiųjų šalių importuojamuose papilduose

Kiekvienais metais VMVT pasirenka ir analizuoja tam tikrą maisto papildų grupę – pernai buvo tiriami žuvų taukų papildai. Juose nebuvo užfiksuota jokių rimtesnių kokybinių pažeidimų.

„Mėginiai buvo atsitiktinai atrinkti iš įvairių didmeninių ir mažmeninių prekybos maisto papildais vietų, ne tik iš vaistinių. 2017 m. tyrėme žuvų taukuose esančio omega-3 riebalų rūgčių kiekį – ten jokių pažeidimų nenustatyta. Žuvų taukus pasirinkome dėl jų populiarumo, augančio vartojimo ir dėl moksliškai patvirtinto naudingo poveikio sveikatai“, – aiškina G. Lukoševičienė ir priduria, kad vaistinės griežtai reguliuojamos, dėl to rimtų vaistų ir maisto papildų pažeidimų ten retai užfiksuojama.

Vis dėlto 2015 m. pažeidimų buvo rasta sąnariams skirtuose maisto papilduose. Atlikus gliukozamino bei chondroitino tyrimus paaiškėjo, kad 10 iš 12 maisto papildų mėginių veikliųjų medžiagų kiekiai preparatuose neatitiko  gamintojo nurodytų kiekių. Šių gaminių gamintojams ar platintojams Lietuvoje buvo nurodyta nedelsiant pašalinti neatitikimus.

G. Lukoševičienė atkreipia dėmesį, kad, vykdant maisto papildų kontrolę, atliekama ne tik tikslinė tam tikrų produktų grupių analizė, bet ir atsitiktiniai patikrinimai: „Gerokai daugiau maisto papildų yra patikrinama per įprastus tikrinimus. Maisto papildų pardavimo vietose nuolat tikrinamas maisto papildų ženklinimas, sudėtis, taip pat atrenkami mėginiai tyrimams – tuo siekiama užtikrinti, kad vartotojų nepasiektų nesaugūs ar netinkamai paženklinti maisto papildai.“

Kaip pastebėjo specialistė, būtinąja tvarka laboratorijose turi būti ištirti tik trečiųjų šalių importuojami maisto papildai, o tiekėjai iš Europos Sąjungos laboratorinių tyrimų pristatyti neprivalo. Be to, laboratoriniai tyrimai yra brangūs, todėl ištirti absoliučiai visus rinkoje esančius maisto papildus nėra galimybės.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė teigia, kad institutas nuolat atlieka mikrobiologinius, juslinius ir cheminius tyrimus įvairiuose maisto papilduose ir pažeidimų kai kuriuose iš jų buvo rasta – tiesa, ne vaistinėse.

„2017–2018 m. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutaįvairiose maisto papildų pardavimo vietose atlikti 878 tyrimai.

Vienuose iš trečiųjų šalių atkeliavusiuose maisto papilduose nustatytas tris kartus per didelis cinko kiekis, nei buvo deklaruota produkto ženklinimo etiketėje. Kiti tyrimų rezultatai atitiko ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus bei gamintojo deklaruojamus rodiklius“, – tvirtina I. Stoškuvienė.

VMVT duomenimis, daugiausia patikrinimų vaistinėse atlikta Vilniuje ir Kaune. Per 2017 m. iš viso buvo atlikta 350 patikrinimų.

Maisto papildų kokybės kontrolės trūksta ir svetur

Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, gamtos mokslų daktaras Arūnas Teišerskis tikina, kad Airijoje maisto papildai reguliuojami lygiai taip pat, kaip ir Lietuvoje – per mažai.

„Airijoje nėra jokių specialių maisto papildų kontrolės priemonių, o tai blogai. Kaip chemikas, galiu pasakyti, kad nėra nuodingų ar nenuodingų medžiagų, yra tik nuodingos koncentracijos. Su maisto papildais tas pats. Tam tikrus vitaminus organizmas įpratęs gauti (pavyzdžiui, vitaminą C) iš vaisių, bet didelės dozės jam neįprastos. Žmonės galvoja: „O, sveikas produktas, išgersiu dvigubą dozę.“ Vis dėlto rekomenduojamos dozės dažnai yra labai arti pavojingos ribos, nes organizmas tiesiog neįpratęs tos medžiagos gauti tiek daug“, – portalui LRT.lt sako A. Teišerskis.

Anot jo, maisto papildų reguliavimo stoka – didelė problema, kurią spręsti reikėtų visos Europos mastu: „Tikrai įžvelgiu problemą, nes, tarkime, trigubai didesnė cinko koncentracija maisto papilde gali sukelti nemalonių pojūčių. Kadangi cinkas nėra stipriai žmogaus organizmą veikianti medžiaga, galima daryti išvadą, kad kitos gali turėti dar didesnį neigiamą poveikį. Maisto papildai – didelis farmacijos verslas, o verslai nemėgsta būti reguliuojami. Todėl manau, kad Airijoje ar bet kur kitur Europoje niekas nepasikeis, kol neįvyks kokia nelaimė, susijusi su per maža maisto papildų kontrole“, – svarsto Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas A. Teišerskis.

LRT RADIJO korespondentė iš Švedijos Vaida Meidutė-Strazdauskienė tikina, kad Švedija šiuo klausimu tikrai nėra pavyzdys Lietuvai – be ES normatyvų, jokių papildomų šalyje įstatymų, kontroliuojančių maisto papildų kokybę, nėra.

„Švedijoje laikomasi rekomendacijų pagal Europos maisto saugos tarnybos normatyvus ir tai viskas. Parduotuvėse parduodamų maisto papildų licencijas ir produktus kontroliuoja savivaldybių sveikatos apsaugos skyrius. Švedijoje yra 290 savivaldybių ir jokio bendradarbiavimo tarp jų šiuo klausimu nėra. Buvo rodytas TV reportažas, kai vienoje savivaldybėje kontrolierius, neturėdamas kompetencijos, uždraudė tam tikrus papildus, o gretimoje savivaldybėje juos laisvai pardavinėjo“, – apie dvigubus standartus pasakoja V. Meidutė-Strazdauskienė.

Jos teigimu, Švedijoje maisto papildų kasmet parduodama už beveik 4,8 mlrd. kronų, nuo 2010 m. pardavimai tik auga.

„Kiek daugiau kaip pusė jų perkama internetu, o tai išvis beveik nekontroliuojama, vadinasi, rizikuojama gyventojų sveikata. Tiriama, ar maisto papildai iš viso veiklūs (dažnai pasirodo, kad ne), o ne ar atitinka normas“, – pasakoja LRT RADIJO korespondentė iš Švedijos.

Perdozuoti galima ir maisto papildų

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius R. Stukas tikina, kad maisto papildų sudėtyje galima rasti įvairių augalinių komponentų, nebūdingų mūsų šaliai, todėl ir jų poveikis gali būti neaiškus. „Maisto papildą sudaro ne tik veikliosios, bet ir pagalbinės medžiagos, dažikliai. Svarbu išsiaiškinti, ar jie leistini. Pavyzdžiui, dažiklis gali būti leistinas maisto produktuose, bet papilduose – ne. Bėda ta, kad nėra tinkamos maisto papildų kontrolės“, – sako profesorius R. Stukas.

Anot jo, trūksta specialistų, kurie galėtų suteikti žmonėms informacijos apie maisto papildus.

„Nors poliklinikose įvedami dietologų etatai, aukštosiose mokyklose rengiama dar tik pirma gyvensenos medicinos studentų laida, tad specialistų vis tiek per mažai. Negavus informacijos apie maisto papildus iš specialistų, žmogus rizikuoja pasirinkti netinkamą maisto papildą“, – tikina profesorius.

Pasak pašnekovo, perdozavus maisto papildų, pasekmių gali būti įvairių: „Nors maisto papildai ne vaistai, jų irgi galima perdozuoti. Pavyzdžiui, vitamino C perteklius gali suformuoti inkstų akmenis, jei per daug vitamino A – pradeda slinkti plaukai. Jei perdozuojama geležies, gali atsirasti širdies veiklos sutrikimų. Vitamino D trūksta daugeliui Lietuvos gyventojų, tad bent jau jo perdozuoti rizikos nėra.“

Profesorius R. Stukas įsitikinęs, kad maisto papildams reikalinga griežtesnė kontrolė, nes viskas, ką žmogus praryja, turi atitikti normas.

„Kuo griežtesnė kontrolė, tuo saugesnis vartotojas. Bet kokiu atveju, papildus žmogus praryja. Tad, ar valgai bulves, ar bet ką kita – svarbu, kad atitiktų normas“, – portalui LRT.lt sako profesorius R. Stukas.

Lrt.lt

Komentarai  

0 #1 Yvette 2018-11-16 20:55
Hi to all, how is everything, I think every one is
getting more from this web page, and your views are fastidious for
new viewers.

my blog - https://virilitymax.org/: http://schooldemo.remembertheunborn.org/node/66455
Cituoti

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode