Reklama 2

Pusiausvyra tarp sveikos gyvensenos ir racionalaus proto: kaip neperžengti ribų?

 

Pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas mitybai – įvairiems sveikuoliškiems produktams ir jų receptams, o kartu ir diskusijoms apie tai, kas yra sveika ir naudinga, o kas – ne. Šie pokalbiai dažnai verda ne tik socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje, bet ir prie kasdienio stalo, kur, psichiatro Lino Slušnio teigimu, neišvengiama ir konfliktų.

Teigiami pavyzdžiai įkvepia pokyčiams

L. Slušnio teigimu, svarbiausia, jog žmogaus pasirinkimas gyventi sveikai netrikdytų kitų žmonių. Masiškai populiarėjanti sveikos gyvensenos banga, jo pastebėjimu, tampa žalinga tuomet, kai sveikos gyvensenos šalininkai bendraudami su kitais praranda pagarbos jausmą bei pradeda nurodinėti ar net įžūliai aiškinti, jog sveikas gyvenimo būdas – privalomas visiems.

„Žmonėms reikėtų suprasti, kad priekaištais ir iškalbingomis paskaitomis, savo norimo rezultato jie nepasieks. Geriausias būdas paskatinti kito susidomėjimą sveikesne mityba – parodyti teigiamą pavyzdį patiems“, – įsitikinęs L. Slušnys.

Psichiatro teigimu, jeigu aplinkiniai pamatys žmogaus sėkmę, kuri bus akivaizdžiai susijusi su jo pasikeitusiu gyvenimo būdu, jie savaime ims tuo domėtis bei klausinėti – juk teigiami pavyzdžiai įkvepia pokyčiams.

Sveika gyvensena – ne tik maistas

Europinės tendencijos rodo, kad sveikuoliškų produktų rinka per pastarąjį penkmetį išsiplėtė dvigubai. Šiuo metu žmonės dažniau domisi sveikomis maisto produktų alternatyvomis, todėl sparčiai auga alternatyvių pieno, mėsos, desertų ir sūrių produktų paklausa. Prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, dabartinė sveikos gyvensenos mada ypač skatina domėjimąsi tokia mityba.

„Turbūt visi tarp pažįstamų turi bent po vieną vegetarą, veganą arba žaliavalgį, kurie pasirinko kitokią, kitiems kartais kiek neįprastą mitybą dėl pačių įvairiausių priežasčių. Pastebime, kad pastaruoju metu pirkėjai tikrai dažniau domisi produktų sudėtimi, kilme ir kokybe, taip pat atidžiau analizuoja etiketes. Savo parduotuvių asortimente nuolat turime įvairių produktų be glitimo, pridėtinio cukraus, laktozės, konservantų ar kitų priedų ir jį plečiame pagal pirkėjų poreikius“, – sako B. Čaikauskaitė.

L. Slušnio teigimu, sveika gyvensena, siejasi ne tik su maisto produktais, bet ir su tam tikra atsakomybe bei užsibrėžtais tikslais. Psichiatras taip pat pataria nepamiršti, jog gyvenimo būdo keitimas ir naujų taisyklių laikymasis reikalauja pastangų, o gebėjimas įveikti sunkumus taip pat yra sveikos gyvensenos pagrindas.

„Jei sveika mityba, fizinė veikla bei užsibrėžtų tikslų laikymasis taps nuolatinis žmogaus palydovas, jis išvengs tiek sveikatos, tiek psichikos problemų“, – įsitikinęs L. Slušnys.

Požiūris į sveiką gyvenseną gali tapti liguistas

Požiūris į sveiką gyvenseną, anot psichiatro, tam tikrai atvejais gali peržengti net ir sveiko proto ribas. L. Slušnio teigimu, tai vyksta ne tik tuomet, kai žmogus nori kontroliuoti aplinką, bet ir tada, kai negali atsipalaiduoti ir visur save riboja.

„Kai žmogus perdėtai jaudinasi dėl to, kad suvalgė ne tą maisto produktą ar keliais kąsniais per daug, tuomet mes kalbame ne apie sveiką mitybą, o apie obsesinį–kompulsinį sutrikimą. Jis pasireiškia įkyriomis mintimis, kurios kontroliuoja kiekvieną žmogaus veiksmą. Šie dalykai akivaizdžiai neigiamai veikia žmogaus psichinę būseną“, – sako psichiatras.

L. Slušnys pasakoja, kad kartais, kai žmogui nepavyksta išpildyti visų sau išsikeltų reikalavimų ar jis susiduria su kasdieniais iššūkiais, neigiamos emocijos nukreipiamos į išorę.

„Pavyzdžiui, kavinėje ar restorane kažkas užsisako vyno, o šalia sėdintis žmogus, neturėdamas galimybės užsisakyti nealkoholinio vyno, tampa agresyvus, ima pykti ir leisti negatyvias emocijas, į kurias įtraukia ir aplinkinius“, – pavyzdį pateikia L. Slušnys.

Vis tik, anot psichiatro, sveika gyvensena, neturėtų būti susiaurinama iki to, ką žmogus valgo, nes ši sąvoka yra kur kas platesnė.

„Visavertė mityba – mūsų organizmo energijos garantas, tačiau judėjimas yra viena geriausių streso įveikimo priemonių. Užtenka vos valandos pasivaikščiojimo miške ar parke ir mes matysime gerai nusiteikusį, savimi pasitikintį ir retai sergantį žmogų“, – sako L. Slušnys.

Bernardinai.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode