Reklama 2

Pogimdyminė depresija – kaip ją atpažinti

 

Mano žmona jau daugybę metų serga depresija. Pradžioje manėme, kad ją sukelia darbas, tačiau, pakeitus kelis darbus, depresija nepraėjo. Tik visai neseniai buvo apsižiūrėta, kad liga prasidėjo prieš 30 metų, po mūsų dukros gimimo. Tada niekas ligos neatpažino, o dabar ją gydyti be galo sunku...

Kiekvienai šeimai vaikelio atėjimas į pasaulį yra didžiulis ir džiaugsmingas įvykis. Tačiau praėjus keletui dienų dažna mama pajunta liūdesį ar nerimą, kuris gali trukti net porą savaičių. Su šia vadinamąja motinystės melancholija susiduria apie 80 procentų pagimdžiusių moterų. Šiai būsenai būdinga euforija, liūdesys ar nerimastingumas be priežasties, baimės, vienišumo jausmas. Šis liūdesys praeina savaime, nors kartais būna labai sunkus.

Tokia būsena dažnai painiojama su pogimdymine depresija, kuri Lietuvoje nediagnozuojama kaip liga. Pasak Depresijos gydymo centro psichologės Marijos Bagdonienės, Baltijos šalyse neturime jokių tyrimų ir skaičių apie pogimdyminę depresiją. Pasaulyje šie skaičiai skiriasi: manoma, kad nuo 5 iki 25 proc. pagimdžiusių moterų gali sirgti pogimdymine depresija. Lietuvoje 2016 m. pagimdė 28 000 moterų. Iš jų pogimdymine depresija gali sirgti  nuo 1500 iki 5500 moterų.

Pogimdyminė depresija susijusi su įvairiomis ligomis, mirtingumu. JAV duomenimis, dažniausia pagimdžiusių moterų mirties priežastis – savižudybė. Depresijos trukmė matuojama nuo nėštumo laikotarpio iki vienų metų po gimdymo. Mintys apie savižudybę yra dažnas šios depresijos simptomas.

Depresijos gydymo centro įkūrėja psichologė Aušra Mockuvienė teigia, kad daugybė tyrimų atskleidžia apie skausmingas pasekmes vaikui. „Tai siejama su nesaugiu prieraišumu, nes depresija sergančiai mamai sunku emociškai reaguoti į vaiką. Jei mama visiškai nereaguoja bent 30 sekundžių į kūdikio mėginimus bendrauti, kūdikis pradeda panikuoti. O serganti depresija mama gali nereaguoti ilgus mėnesius…“

Lietuvoje trūksta ir informacijos apie šeimai iškylančius sunkumus, apie pagalbą moteriai, kuriai po kūdikio gimimo reikia artimųjų palaikymo komandos. Žiniasklaida dažniausiai aprašo kraštutinius atvejus, kai mamos nusižudo, kai nužudo ar palieka savo vaikus. Pogimdyminė depresija labai stipriai paveikia ir moterį, ir kūdikį, ir vyrą ar kitus vaikus, nes jie visi stipriai susieti tarpusavio ryšiais. Tad pagalba reikalinga visai šeimai.

Kaip atpažinti pogimdyminę depresiją?

Nebesijaučiu savimi, pykstu, norėčiau, kad to nebūtų buvę. Nėštumas ir gimdymas praėjo sklandžiai. Po gimdymo nebesinorėjo net valgyti, miegoti. Iš pradžių stengiausi susiimti ir susitvarkyti. Pradėjau verkti, nebejaučiau ryšio su vaiku, pradėjau bijoti, kad jam ko nors nepadaryčiau. Kitos mamos, atrodė tvarkosi geriau už mane. (Moteris)

Nesuprantu, kas vyksta. Niekada nemačiau jos taip besielgiančios. Ji tik verkia. (Vyras) 

Pogimdyminė depresija gali atsirasti dėl kelių priežasčių: ir dėl paveldimumo, ir psichosocialinių veiksnių (smurto, prastų gyvenimo sąlygų), taip pat probleminių santykių šeimoje. Pasikeitusią moters psichinę būklę nulemia ir pokyčiai organizme, atsiradę po nėštumo ir gimdymo, tam tikrą įtaką turi ir mityba.  

Tų priežasčių gana daug. O kaip atpažinti, kad moteris jau serga pogimdymine depresija? 

Psichologė M. Bagdonienė teigia, kad pogimdyminė depresija turi aiškius kriterijus, ji gali prasidėti tiek nėštumo metu, tiek praėjus net 12 mėnesių po gimdymo. Pagrindiniai jos simptomai – miego sutrikimas. Moteris nuolat neišsimiega – net tada, kai jaučiasi labai pavargusi ir turi visas sąlygas išsimiegoti. Keičiasi apetitas – jis gali didėti arba mažėti. Moterį nuolat persekioja slogus jausmas, kad ji bloga mama, dėl to ji išgyvena kaltę. Deja, bet aplinkiniai to negali suprasti. 

Dar vienas požymis – moteriai pradeda neteikti džiaugsmo dalykai, kurie jį teikė anksčiau. Atakuoja įkyrios mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą. Gal netyčia sužalosiu kūdikį, o gal jis netyčia iškris? Pradėjus moterį gydyti, tokios mintys praeina. Tačiau negydoma pogimdyminė depresija gali tęstis daugelį metų, o vėliau peraugti į sunkiai išgydomą depresiją. Ką tokiu atveju galima pasakyti apie mamos, vaiko, visos šeimos gyvenimo kokybę? 

Vyrui, kuriam vaiko atsiradimas yra nemenkas iššūkis ir išbandymas, sunku, jei moteris nekalba su juo apie savo būseną. Vyras jaučia nerimą, nori kažką daryti, tačiau jam sunku pripažinti, kad jis bejėgis situaciją kontroliuoti. Jis instinktyviai neigia problemos rimtumą, tuomet moteris jaučiasi nesuprasta ir vieniša. 

Depresijos gydymo centro psichologas Antanas Mockus teigia, kad vyras turėtų žinoti apie tokį dalyką kaip moters pogimdyminis liūdesys ar depresija. „Vyras gali jausti pyktį, kad žmona kažko nedaro, kabinėjasi, kad vis kažkuo nepatenkinta. Bet po pykčio ateina baimė, kad „nėra tos moters, kuri buvo“. Svarbu vyrui siųsti žinią, kad jis nėra kaltas, tačiau svarbu suprasti ir paguosti moterį. Vyrui tenka susitaikyti su žinia, kad sekso gali būti mažiau. Tą jis gali traktuoti kaip atstūmimą. Jis turėtų suprasti, kad santykiai normalizuosis, kai depresija praeis. Vyrui kyla daug jausmų: išsekimas, baimė, pyktis. Reikia juos pripažinti.“ 

Kaip gydyti pogimdyminę depresiją?

Depresija gydoma antidepresantais ir nemedikamentiniais būdais. Pasak M. Bagdonienės, būtent nemedikamentinis gydymas labiausiai tinkamas gydyti šią depresiją. Pirmiausia – dėl žindymo. Labai svarbi mamos visavertė mityba, tinka Omega-3 rūgščių papildai. Daugybė tyrimų atskleidžia, kad greitas vaikščiojimas, važinėjimas dviračiu mažina depresijos simptomus, pakelia nuotaiką. Manoma, kad jo poveikis geresnis nei antidepresantų. 

Vieno tyrimo metu depresija sergantys pacientai gavo tik antidepresantus, kiti sportavo 3 kartus per savaitę, o treti ir sportavo, ir gavo vaistų. Po keturių mėnesių gydymo buvo pastebėta, kad visų dalyvių būsena pagerėjo, tačiau, praėjus 6 mėnesiams po gydymo, pusei pacientų, gavusių tik vaistus ar mišrų gydymą, depresija sugrįžo. Ir tik 38 proc. pacientų, kurie sportavo 3 kartus per savaitę, vėl pasireiškė depresijos simptomai. Išvada: aktyvus judėjimas padeda įveikti depresiją ir apsaugo nuo jos pasikartojimo. Dar vienas būdas padėti mamai ir kūdikiui – šviesos terapija. 

Psichoterapinė pagalba moteriai labai svarbi – dažnai tai būna vienintelė vieta, kur ji gali ateiti ir kalbėtis. Labai svarbus ir socialinis palaikymas. Pastebėta, kad tose bendruomenėse, kur įprasta kuo dažniau palaikyti ir aplankyti gimdyves ir jaunas mamas, žymiai mažiau depresijos. Ją mažina ir visos mamų tarpusavio palaikymo grupės. 

Pasak psichologės M. Bagdonienės, mamos ir tėčiai turėtų suprasti, kad rūpinimasis savimi svarbus ir kūdikio gerovei. Juk ir lėktuvuose mus moko deguonies kaukę užsidėti sau, o tik po to – vaikui. Sergančios pogimdymine depresija moterys turi nebijoti kreiptis pagalbos į savo sutuoktinius, į specialistus. Tuo tarpu vyrai turi įsiklausyti į savo moteris, padėti joms. 

Bernardinai.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode