Reklama 2

ŽIV Lietuvoje: ar problemos tikrai nėra?

 

Tarptautinė bendruomenė žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV) seniai vertina kaip infekciją, kurią galima ir reikia kontroliuoti. Gydymas ir papildomi sprendimai leidžia gerinti užsikrėtusiųjų gyvenimo kokybę, sėkmingai valdyti plitimo tempą ir išvengti paskutinės stadijos — AIDS — sukeliamų mirčių. Nepaisant to, Lietuvoje per paskutinius ketverius metus naujų ŽIV atvejų skaičius itin sparčiai auga ir pernai pirmą kartą pralenkė Estiją.

Lietuvos ir tarptautiniai ekspertai yra įvardiję konkrečius būdus suvaldyti plintančią ŽIV infekciją, tačiau esminius sprendimus turi priimti šalies sveikatos apsaugos sistemos valdininkai. Nuo jų veiksmų priklausys, ar Lietuva liks vienintele ŽIV plitimo nevaldančia Europos Sąjungos valstybe ir potencialios epidemijos zona.

Jeigu dar šiemet būtų priimtos ir pradėtos įgyvendinti atnaujintos gydymo gairės ir nuosekliai sprendžiamos susijusios problemos, ŽIV plitimo tempai šalyje turėtų stabilizuotis jau po penkerių metų, o apie 2030-uosius metus bendras ŽIV infekuotųjų skaičius pradėtų mažėti — infekcija būtų sustabdyta.

ŽIV Lietuvoje ir Europoje: pagrindiniai skaičiai

Europos užkrečiamųjų ligų kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 2016 metais tik 5 proc. naujų ŽIV atvejų visoje Europoje sudarė užsikrėtusieji per švirkščiamuosius narkotikus. Lietuvoje, tokie atvejai sudarė 47 proc. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pernai šis perdavimo būdas toliau plito ir pasiekė 51,7 proc. Palyginimui, Latvijoje 2016 m. per švirkščiamuosius narkotikus ŽIV užsikrėtė 27 proc., Estijoje – 13 proc. diagnozuotųjų.

Lietuva Europoje taip pat pirmauja pagal itin vėlyvą ŽIV diagnozę, kai CD4 ląstelių, rodančių imuninės sistemos stiprumą, kiekis kraujyje jau yra nukritęs žemiau 350 ląstelių/mm3. Tai reiškia, kad ŽIV šias ląsteles naikino jau gana ilgą laiką. Šioje stadijoje Lietuvoje 2016 m. buvo diagnozuoti 66 proc. naujų atvejų, Estijoje 54 proc, Latvija duomenų nėra pateikusi. Kita vertus, Lietuva šiuo metu yra vienintelė ES valstybė, besivadovaujanti pasenusiomis gydymo gairėmis, pagal kurias ŽIV gydymas pradedamas tik pasiekus šią 350 CD4 ląstelių ribą.

Visoje Europoje nuo 2007 metų yra fiksuojamas bendras diagnozuotų AIDS atvejų mažėjimas, tačiau ir čia Lietuva išsiskiria. Be jos AIDS diagnozių skaičius auga tik Latvijoje, Bulgarijoje ir Vengrijoje. 2016 m. daugiau nei 40 proc. AIDS atvejų Lietuvoje buvo susiję su tuberkulioze, čia mūsų šalis irgi pirmauja gerokai viršydama Europos vidurkį – 16 proc.

Estija ir Latvija veiksmų jau ėmėsi

Baltijos šalyse didžiausią patirtį ŽIV infekcijos valdyme turi Estija, kurioje šios infekcijos epidemija kilo dar 2000-aisiais metais ir pirmieji stabilizavimosi rezultatai pasiekti tik pastaraisiais metais. Šalyje vis dar sunkiai prieinamas gydymas, bet jį gauti gali visi ŽIV infekuotieji nepriklausomai nuo infekcijos stadijos. 2017 metais Estijos vyriausybė skyrė papildomą biudžetą dar ryžtingesniam ŽIV valdymui, veikia infekuotųjų duomenų bazė leidžianti sekti jų išlikimą gydyme, imtasi kitų veiksmų.

Latvijoje ilgą laiką ŽIV infekcija nebuvo laikoma problema, tačiau pastaraisiais metais stipriai padidėję jos plitimo tempai privertė sunerimti ir situacijos valdymo imtis parlamentiniu lygiu. Latvija ir Lietuva iki šiol buvo vienintelės ES valstybės, kuriose gydymas nepradedamas skirti iš karto po teigiamos ŽIV diagnozės, bet 2017 m. pabaigoje Latvijoje priimtas sprendimas paankstinti gydymo pradžią nelaukiant, kol CD4 ląstelių kiekis nukris iki 350. Gydymas skiriamas ties 500 CD4 riba.

ŽIV valdymas: ankstyvas diagnozavimas, asmens duomenų privatumas ir ankstyvas gydymas

„Bendrosios praktikos gydytojai Lietuvoje šiuo metu neturi galimybių skirti nemokamo ŽIV testo, todėl praleidžiama daug galimybių infekciją diagnozuoti ankstesnėje jos stadijoje. Žmogus gali gyventi su ŽIV dešimt-dvidešimt metų ir to nežinoti. Nemokamai tiriami tik kraujo donorai, nėščiosios, tuberkuliozės ir farmakoterapijos metadonu pacientai bei laisvės atėmimo vietose esantys asmenys. Tai atspindi šalies statistika: pernai 91 atvejis iš 263 buvo diagnozuotas laisvės atėmimo vietose, o 80 proc. visų nustatytų naujų ŽIV atvejų tarp įkalintųjų infekcijos perdavimo būdas – narkotikų švirkštimasis nesteriliomis priemonėmis“, – pasakoja Jurgita Poškevičiūtė, koalicijos „Galiu gyventi“ vadovė.

Kita problema – pacientų asmens duomenų privatumas bei vyraujanti stigma, turintys įtakos ir bendrajai statistikai, ir ŽIV infekuotųjų išlikimui gydyme. „ŽIV puikiai parodo mūsų visuomenės problemas. Pirma, žmonės bijo aplinkinių  reakcijos, todėl išsitirti vyksta iš mažesnių miestų  į didesnius, o sužinoję teigiamą diagnozę ją slepia nuo artimųjų. Vakarų šalyse dažniausiai lytiniu būdu užsikrečia homoseksualūs vyrai, tačiau Lietuvoje tokio perdavimo atvejų  pernai užfiksuota tik 6,8 proc. — savaime suprantama, kad ne kiekvienas drįsta gydytojui pasakyti teisybę apie užsikrėtimo būdą.

Trečias, svarbiausias žingsnis užkertant kelią tolimesniam ŽIV plitimui yra ankstyvas gydymas. „Kuo anksčiau po užsikrėtimo ŽIV pradedamas gydymas, tuo mažesnė žala padaroma žmogaus sveikatai ir tuo greičiau žmogus nebeužkrečia kitų. Visų pirma, besilaikantis gydymo režimo žmogus gyvena pilnavertį gyvenimą, bet lygiai taip pat svarbu, kad toks žmogus nebeperduoda viruso kitiems ir, jei tai yra moteris, turi galimybę neperduoti viruso kūdikiui. Gydymo efektyvumas ir asmens sveikatai, ir prevencijos tikslais jau seniai įrodytas mokslo tyrimais ir yra rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių institucijų. Lietuvoje šiuo metu gydomi tik 30 proc. žmonių, kuriems diagnozuotas ŽIV – žemesnis rodiklis buvo tik Latvijoje, bet šiemet mes turėtume tapti paskutiniais“, – kalba koalicijos „Galiu gyventi“ direktorė.

Koalicijos „Galiu gyventi“ informacija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode