Reklama 2

Ar saugus šulinio vanduo?

 

Tęsiantis darganotam ir lietingam rudeniui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad turite pasirūpinti kastinių šulinių, kurių vandenį naudojate savo reikmėms (maisto ruošimui, gėrimui), saugumu.

Šachtinių šulinių vanduo – vis dar aktuali problema

Viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuota ir stebima, vykdoma jo valstybinė kontrolė, informacija apie jo kokybę yra viešai prieinama. Kitaip yra su individualių šulinių vandeniu – rūpestis dėl vandens saugumo ir kokybės tenka patiems gyventojams.

Kadangi kaimo vietovėse, mažuose miesteliuose bei priemiesčiuose viešai tiekiamo geriamojo vandens dažniausiai nėra, Lietuvoje alternatyva viešai tiekiamam geriamajam vandeniui vis dar išlieka šachtiniai šuliniai. Gyventojų individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu iš šachtinių šulinių bei individualių gręžinių, šalyje išlieka labai aktuali visuomenės sveikatos saugos problema, kadangi nemažos dalies šių šaltinių vanduo nėra saugus.

Vandenį galite ištirti laboratorijose

Geriamojo vandens kokybę vartotojai įpratę vertinti pagal skonį, tačiau skanus vanduo ne visada būna kokybiškas ir saugus vartojimui. Vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu, jeigu jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų sveikatai. Koks vanduo bėga iš čiaupų ir yra semiamas iš šulinių, galite sužinoti tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje.

Nitratai kelia grėsmę sveikatai

Šulinio vandenyje dažnai randami dideli nitratų kiekiai. Trąšų ar kitų teršalų perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais.

Tokiais toksiniais rodikliais, kaip nitratais ar nitritais, užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šie junginiai nepašalinami nei virinant vandenį, nei buitiniais vandens filtrais. Didesni nitratų ir nitritų kiekiai ypač pavojingi nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Šie ypač jautrūs nitratams, nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento, todėl kūdikiams išsivysto methemoglobinemija, dar vadinama „pamėlusių kūdikių“ sindromu. Apie konkretaus šulinio vandens saugumą galima sužinoti tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Ištirta daugiau kaip šimtas šulinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“, NVSC, gavęs pranešimą iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, nurodyto asmens nuolatinėje gyvenamojoje vietoje organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą, kad būtų nustatytas nitritų ir nitratų kiekis.

Alytaus apskrityje per šių metų 10 mėnesių ištirta daugiau kaip šimtas šachtinių šulinių. 5-iuose vandens mėginiuose rastas padidintas nitritų kiekis, 29-iuose – nitratų kiekis. Iš 50-ies Alytaus mieste ir rajone ištirtų šachtinių šulinių vandens, 3-uose rastas padidintas nitritų kiekis, 14-oje – padidintas nitratų kiekis. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, geriamajame vandenyje leidžiama nitratų norma yra 50 mg/l, nitritų – 0,50 mg/l.

Šuliniais turite pasirūpinti patys

Specialistai atkreipia dėmesį, kad šachtinio šulinio vanduo netaptų apsinuodijimo ar susirgimo žarnyno infekcijomis priežastimi, vandens sauga reikia rūpintis pastoviai, visais šulinio eksploatacijos etapais, pradedant šulinio vietos parinkimu.

Šulinio vieta turi būti apsaugota nuo potencialių taršos šaltinių. Šulinys negali būti įrengiamas polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos. Taip pat derėtų atminti, kad 20 m atstumu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ar skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali tapti vandens taršos priežastimi.

NVSC specialistai pabrėžia, kad labai svarbu tinkamai prižiūrėti šulinį: kasmet vandenį išsemti, išvalyti šulinio dugną ir rentinio sieneles, esant reikalui suremontuoti. Rentiniuose neturi būti plyšių, per kuriuoss į šulinį galėtų patekti lietaus ir polaidžio vanduo, nuotekos.

Kadangi šulinių savininkai patys rūpinasi naudojamo vandens sauga ir kokybe, NVSC specialistai rekomenduoja ne rečiau kaip kartą metuose organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Rūpindamiesi šulinio vandens sauga ir kokybe, rūpinatės savo sveikata ir gerove.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode