Reklama 1

„Šalis ta Lietuva vadinas...“ Klaipėda

Rugsėjo mėnesį lankome dar vieną pajūrio miestą – Klaipėdą. Čia verta pamatyti „Apverstą namą“ ir „DINO parką“, Laikrodžių muziejų, Olando kepurę, Lietuvos jūrų muziejų ir delfinariumą, taip pat – Kruizinių laivų terminalą.

Apverstas namas

Šis namas Radailiuose pripažintas didžiausiu Europoje. Atvykę į apverstą namą, šalia jo, o tiksliau – užvertę galvas į viršų, pamatys pievelėje stovintį „Volkswagen“ markės 1972 metų automobilį, vadinamą „vabalą“. Tuo tarpu name kiekvienas kambarys turi savo paskirtį – čia įkurti tėvų miegamasis, po kambarį vaikams – berniukui ir mergaitei, darbo, močiutės bei vonios kambariai, didelė svetainė su virtuve. Specialiai name „gyvenančios“ šeimos senoliui įrengtas medžioklės trofėjų kambarys.

Antrame pastato aukšte, kuris tradiciniame name stovėtų ant žemės, didelis plotas skirtas garažui. Jame eksponuojama apie 10 metų kaupta alaus skardinių kolekcija, kurioje – beveik 800 vnt. skirtingų eksponatų. Tarp jų – skardinės, atkeliavusios iš egzotiškų šalių, tokių kaip Mozambikas, Šri Lanka, Kinija, Japonija, bei pati pirmoji Lietuvoje pagaminta skardinė, kuri buvo sukurta prieš daugiau nei 20 metų, apie 1993-iuosius, Lietuvos avialinijų užsakymu.

Dino parkas

Vos už 7 kilometrų nuo Klaipėdos, unikalioje vietoje – „Dinozaurų parke DINO.LT“. Vaizdingoje teritorijoje, gamtos apsuptyje įsikūrusiame parke gyvena daugiau nei 40 natūralaus dydžio šnypščiančių, vandeniu besispjaudančių bei riaumojančių dinozaurų. Pamatykite prieš 65 mln. metų išnykusius dinozaurus čia pat, Radailiuose, Klaipėdos rajone.

Dinozaurų parke moksleiviams, darželinukams ir vaikų kolektyvams organizuojami edukaciniai užsiėmimai: „Dino bitės“ ir „Atrask dinozaurą“. Parke galima netradiciškai paminėti mokyklos, darželio šventes, švęsti gimtadienius ir kitas šventes.

Dinozaurų parkas nuolat atnaujinamas, jame įsikuria nauji dinozaurai, siūlomos naujos pramogos ir įvairios naujos karuselės. 2016 metų vasarą parke atsirado „Dinozaurų labirintas“. „Trijų stichijų DINO energetinis labirintas“ – tai vieta, kurioje susijungia vandens, ugnies ir žemės stichijos. Teisingai praėję labirintą ir įvykdę užduotis – atsidursite labirinto centre, kuriame rasite stebuklingą bronzinį dinozaurą! Pasak legendos, jei sugalvosite norą ir patrinsite dinozauro skiauterę – Jūsų noras išsipildys! Jei patrinsite dinozauro kiaušinį – Jus lydės sėkmingi, turtingi ir vaisingi metai! Šis labirintas sukurtas atrasti, o ne pasiklysti! Jame yra tik vienas kelias, kurį surasite klausydami savo intuicijos.

Į Dinozaurų parko bilieto kainą įskaičiuotos visos pramogos, kurias galima rasti parke: beveik 40 judančių, riaumojančių ir natūralaus dydžio dinozaurų, 5D kino teatras, vaikų žaidimo aikštelės, batutai, arkliukų karuselė, veidrodžių labirintas, mašinėlių mūšis, traukinuko karuselė, „Dinozaurų labirintas“. Taip pat dirba animatoriai, kurie pasirūpins, kad gimtadienio ar kitos šventės būtų prasmingos ir įsimintinos. Atvykite į DINO.LT parką su visa šeima – pramogų užteks ir vaikams, ir suaugusiems!

Laikrodžių muziejus

1979 m. Lietuvos dailės muziejus įsteigė Laikrodžių skyrių, o 1984 m. restauruotame XIX a. pastate atidarytas Lietuvos dailės muziejaus padalinys – Klaipėdos laikrodžių muziejus, vienas unikaliausių muziejų Šiaurės Europoje. Muziejaus kiemelyje įrengtas Saulės laikrodžių parkas.

Laikrodžių muziejaus ekspoziciją sudaro dvi dalys. Pirmame aukšte atskleidžiami laiko matavimo principai ir laikrodžių konstrukcijų raida nuo senovės iki šių dienų. Lankytojai supažindinami su kalendoriais, senoviniais saulės, vandens, ugnies, smėlio, mechaniniais ir kitais laikrodžiais.

Antrame aukšte atskleistas mechaninių laikrodžių formų ir dizaino kitimas nuo renesanso iki moderno stilių (XVI–XX a.). Ekspozicijoje pristatomi garsių Europos ir Lietuvos laikrodininkystės meistrų – vilniečio Teodoro Tarasovigo (Theodor Tarasowig), šveicarų Abrahamo Lui Bregė (Abraham Louis Breguet) ir Teodoro Pereto (Theodore Perret) – bei kitų darbai.

Ekspozicijoje yra per 1700 originalių bei retų laikrodžių ir rekonstrukcijų. Ji papildyta atitinkamo stiliaus baldais, interjero detalėmis, graviūromis.

Muziejuje veikia ilgalaikės parodos:

• „Laikrodžių muziejaus pastato istorija“ – eksponuojamos 1914–1924 m. muziejaus pastato interjero nuotraukos;

• „Barokas – stebuklinga Š. Bulio technika“ – eksponuojami XVIII–XIX a. baroko ir neobaroko stiliaus prabangūs jūrinio vėžlio kiautu dengti laikrodžiai ir baldai.

Laikrodžių muziejuje organizuojamos lygiadienių ir saulėgrįžų šventės „Saulės takas ratu“, akcijos „Muziejų naktis“ renginiai. Muziejuje ir kiemelyje vyksta įvairūs renginiai klaipėdiečiams ir miesto svečiams, o šeštadieniais ir sekmadieniais vidudienį (12.00–12.30 val.) kiemelyje galima nemokamai klausyti kariljono varpų muzikos koncertų, pažaisti įvairius viduramžių žaidimus, adaptuotus laiko tema.

Olando kepurė

Olando kepurė – 24,4 m aukščio skardis Baltijos jūros pakrantėje, Pajūrio regioniniame parke, 2 km į šiaurę nuo Girulių, prie Karklės. Prieš 12–15 tūkstančių metų jį suformavo Baltijos ledynas. Tai parabolinė kopa, supustyta ant moreninio gūbrio.

Ši vieta intensyviai ardoma jūros, į pajūrį leidžiasi 16–18 metrų kriaušis. Palaipsniui iš morenos pagrindo išplaunami didesni ar mažesni rieduliai, todėl pliaže susikaupė riedulių sąnašynas. Ardant skardžio pagrindą, nuo Olando kepurės viršuje dėl sunkio jėgos formuojasi nuošliaužos. Olando kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes, apaugęs pušimis ir ąžuolais, gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. XIX a. pradžioje pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo tada žymima žemėlapiuose. Manoma, kad kalnas gavo „Olando kepurės“ pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės. Vietiniai gyventojai šią vietovę vadino Melmuže (iš kurš., latv. Juodasis dvaras). Taip pat yra ir kitų pavadinimo atsiradimo versijų. Manoma, kad greičiausiai olandų pirkliai, gyvenę Turlako kaime (vėliau – Tauralaukio dvaras), kurio valdos driekėsi plačiame pajūrio ruože nuo Olando kepurės iki šiaurinės Klaipėdos miesto ribos, bei laivininkai ir yra pavadinimo „Olando kepurė“ autoriai. Taip pat paplitęs pasakojimas, kad prieš daugelį metų ties šia vieta buvo išmesta ant kranto olandų jūreivio kepurė, ir nuo to karto vietovei prigijo šis pavadinimas.

Nuo Olando kepurės atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas klaipėdiečių pasivaikščiojimams skirtas parkas, įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai. Olandų kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą.

Delfinariumas

Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas – Lietuvos jūrų muziejui priklausantis delfinariumas, esantis Klaipėdoje, Kopgalyje. Jame yra 1000 vietų salė. 1800 m³ talpos baseinas skirtas delfinų ir jūrų liūtų pasirodymams.

Projekto autorius – architektas Petras Lapė (1924–2012). Pradžioje jis kreipėsi į JAV gyvenusį brolį dėl literatūros apie akvariumų įrenginius. Iš gauto bukleto inžinierius susidarė vaizdą, kaip akvariumas įrengtas Bostone. Nutarta vandenį siurbti iš Baltijos jūros, kad jis, pratekėdamas pro natūralius gamtos (t. y. smėlio) filtrus, patektų į rezervuarą, kuriame būtų reguliuojamas vandens druskingumas, vanduo gėlinamas bei skaidrinamas.

1993 metais į Delfinariumą buvo atgabenti pirmieji delfinai. 1994 m. balandžio 30 d. atidarytame Delfinariume vyksta delfinų (Juodosios jūros afalinų) ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai. Nuo 2003 m. buvo vykdomi delfinų terapijos seansai vaikams, sergantiems autizmu, Dauno sindromu, cerebraliniu paralyžiumi.

2009 m. parengtas techninis projektas delfinariumo rekonstravimui ir išplėtimui, įkuriant delfinų terapijos centrą. Architektūriniame konkurse nugalėjo uostamiesčio architektai, įveikę kolegas iš sostinės. Iš keturių dalyvių geriausiu pripažintas Klaipėdos architektų Snieguolės ir Algirdo Stripinių darbas „Vanduo“. Preliminari viso objekto kaina – 13,5 mln. Eur. Delfinariumo rekonstravimas buvo įtrauktas į Jūros teikiamų pramogų, poilsio, sveikatingumo paslaugų ir pažinimo parko Kopgalyje projektą. Nuo 2010 m. spalio mėn. Delfinariumas buvo uždarytas rekonstrukcijai. 2013 m. gruodžio mėnesį vėl atidarytas.

Terminalas

Klaipėdos kruizinių ir karinių laivų terminalas – terminalas Klaipėdos uoste, veiklą pradėjęs 2003 metais. Terminalo operatoriaus funkcijas vykdyti pavesta AB „Klaipėdos laivų remontas“.

Terminalas užima 1,2 ha ploto ir yra nutolęs nuo Klaipėdos centro tik 100 metrų į vakarus. Prie terminalo krantinių (Nr. 28–33) gali švartuotis iki 330 metrų ilgio, 45 metrų pločio ir 8,6 metro grimzlės laivai. Terminale ir jo prieigose teikiamos turistams reikalingos paslaugos: taksi, telefonas, barai, restoranai ir viešbučiai.

Kruiziniame ir karinių laivų terminale stovi berniuką su šuneliu vaizduojanti skulptūra „Vaikystės svajonė“ (skulptūros autorius Svajūnas Jurkus, architektas Vytautas Paulionis).

1919 m. Klaipėdoje, dabartiniame Kruizinių laivų terminale, anksčiau buvusioje AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje, įkurta Pauliaus Lindenau laivų statykla (vok. Schiffswerft Memel-Lindenau&Cie, Eisen-und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei). Čia buvo statomi modernūs transatlantiniai laivai, veikė mašinų fabrikas ir liejykla. Miestą užėmus vokiečiams 1939 m. P. Lindenau įmonės veikla buvo nukreipta masinei minų tralerių gamybai, čia apsistodavo vokiečių povandeniniai laivai. Karo metais įmonė su visa įranga ir darbuotojais buvo evakuota į Kylį. Statykla veikė iki 1944 m. Terminale išlikęs statyklos elingas (jis buvo pastatytas ant vandenyje suformuotos teritorijos). 2019 m. Klaipėdoje paskelbta Didžiojo elingo metų programa.

Parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ pagal ve.lt, klaipedosrajonas.lt, klaipedainfo.lt, turistopasaulis.lt, lt.wikipedia.org

Nuotraukos iš dino.lt, klaipedosrajonas.lt, ldm.lt, turistopasaulis.lt, lt.wikipedia.org

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode