Reklama 2
Reklama 1

„Šalis ta Lietuva vadinas...“ Palanga

Šį mėnesį dėmesį skirsime kurortui – Palangai. Aplankysime įžymias vietas: Birutės parką ir kalną, Gintaro muziejų, Palangos kurhauzą, Grafų Tiškevičių alėją, Skulptūrų parką, Muzikinį fontaną ir net Šunų muziejų.

Birutės kalnas

Vaikščiodami po vieną gražiausių Palangos vietų – Birutės parką – būtinai aplankykite Birutės kalną. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki šiol nesunaikintas išliko šimtametis šventu laikytas Birutės pušynas, supantis 21 metrą virš jūros lygio iškilusį, legendomis apipintą Birutės kalną, nuo kurio atsiveria gražus reginys į ošiančią jūrą.

Gamtos apsuptyje ne tik puikiai praleisite laiką, bet ir mintimis persikelsite į gilią senovę – žmonės gyveno čia labai seniai, tai patvirtina faktas, kad kalne rasta I tūkstantmečio keramikos. Kuršių gyvenamosios vietos kompleksą dažniausiai sudarė pilis, viena ar kelios gyvenvietės ir alkvietė. Birutės kalne pilis ir alkas yra buvę dar X–XIII amžiais, kalno papėdėje buvo kaimelis. XIV a. pabaigoje–XV a. pradžioje kalne pastatyta gynybinė siena, kuri tikriausiai kovų su kryžiuočiais metu buvo sudeginta.

Vėliau čia buvo įrengta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija. Ši šventvietė siejama su vaidilutės Birutės, kunigaikščio Kęstučio žmonos ir Vytauto motinos, vardu. Ji, kaip pasakojama, čia gyveno, kūreno šventąją ugnį ir po mirties buvo čia palaidota.

1898 m. Birutės kalno viršūnėje pagal architekto K. Majerio projektą pastatyta neogotikinio stiliaus koplyčia. 1976 m. koplyčia papuošta vitražais, kurių autorius – dailininkas L. Pocius.

Parkas

Jaukus poilsis Palangoje neįsivaizduojamas ne tik be jūros, bet ir be pasivaikščiojimo vienu gražiausių parkų Šiaurės Europoje – Birutės parku. Palangos perlu vadinama ši kurorto erdvė kasmet gražinama, kad taptų dar patrauklesnė poilsiautojams.

Birutės parkas įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė.

Talentingai suprojektuotas parkas pasižymi didele vaizdų ir nuotaikų įvairove, meistriškai išvedžiotais takais, aikštelėse įrengtais gėlynais. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki tol buvo kemsynais apaugusios pelkės. Grafų užsakymu šioje vietoje iškasti tvenkiniai, o gruntas panaudotas būsimo dvaro pylimui. 1897 metais ant jo pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai, kuriuose šiuo metu įsikūręs garsusis Gintaro muziejus.

Birutės parkas yra puiki vieta ramiam ir jaukiam šeimų poilsiui, todėl čia laisvalaikį mielai leidžia tėvai su mažyliais, jaunimas ir vyresni palangiškiai bei svečiai.

Tradiciškai triskart per savaitę – kiekvieną vasaros ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį –18.30 val. parko rotondoje susirenka pučiamųjų muzikos gerbėjai – profesionalus Palangos orkestras palangiškiams ir svečiams dovanoja nemokamus koncertus gamtos apsuptyje.

Kamerinės muzikos koncertų ciklas „Nakties serenados“ – dar vienas tradicinis, Palangą, Birutės parką bei Gintaro muziejų jau ne pirmą dešimtmetį garsinantis renginys.

Rugsėjį parkas pražysta naujomis spalvomis – čia rengiama šventė „Birutės parko diena“. Tai renginys, skirtas ramaus ir jaukaus poilsio gamtoje mėgėjams.

Palangos gintaro muziejus

Grafo Felikso Tiškevičiaus dvare Lietuvos dailės muziejui priklausantis Gintaro muziejus įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. Pačiame Birutės parko centre esančiuose didinguose rūmuose įrengtas muziejus – vienas lankomiausių šalyje. Vieną gausiausių pasaulyje gintaro inkliuzų ir unikumų kolekciją turinčiame muziejuje iš viso yra virš 30 tūkst. eksponatų.

Pirmajame aukšte esančios rūmų erdvės lankytojus žavi atnaujintu istoriniu rūmų interjeru, pasakojančiu apie grafų Tiškevičių gyvenimą šiuose rūmuose. Palangos bei grafų Tiškevičių istorija besidomintiems lankytojams pristatomos autentiškai įrengtos erdvės: Holas, Renginių salė, Raudonasis salonas, Didysis salonas, Grafienės kabinetas, Mėlynasis salonas, Jaunojo grafo kabinetas, Mažasis salonas.

Šiose reprezentacinėse rūmų salėse atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, kurioje eksponuojami XVIII amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios didikų rūmų interjero kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus išsaugotų grafų Tiškevičių, kitų Lietuvos didikų rūmų bei privačių kolekcijų. Interjero ekspozicijos autorius – Romualdas Budrys.

Palangos kurhauzas

Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzas tapo populiaria ir mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Šiame pastate taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi. Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava. 1910 m. prie Kurhauzo iškastas 230 m gylio artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu.

Palangos simbolis sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d., jo restauracija pradėta 2012 m. gegužės 30 d. Per metus atstatyta mūrinė Kurhauzo dalis, pagal išlikusią medžiagą atkurti autentiški Kurhauzo lipdiniai, paklotas ąžuolinis parketas, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino Kurhauzą ir grafų Tiškevičių laikais. Didžiąją Kurhauzo salę papuošė XVIII a. pabaigos sietynas.

Nuo 2015 metų Kurhauze aktyviai veikia Palangos kultūros ir jaunimo centras. Tai atvira ir moderni kultūrinės edukacijos erdvė, skatinanti visų amžiaus grupių ir socialinių sluoksnių bendruomenės saviraišką, puoselėjanti etninę kultūrą, profesionalaus meno sklaidą, pasižyminti daugiasluoksne veikla, kuri skatina reflektyvų kultūrinės veiklos procesą. Centras kasmet suorganizuoja per 250 įvairių renginių: tai aukšto meninio lygio koncertinės programos, valstybinių, kalendorinių švenčių minėjimai, festivaliai ir kt.

Grafų Tiškevičių alėja

Daugiau nei prieš 120 metų grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurta autentiška alėja buvo pirmasis Palangos parkas ir tuometis kurorto centras. Šiomis dienomis pasivaikščiojimams skirta alėja tęsiasi nuo Kurhauzo iki Kęstučio gatvės, einant šiuo taku taip pat galima užsukti į Palangos koncertų salę ir dalyvauti įvairiuose renginiuose. Palangiškių ir miesto svečių pamėgta Grafų Tiškevičių alėja tapo populiaria pasivaikščiojimų ir pasimatymų vieta.

Rekonstruotoji Grafų Tiškevičių alėja tarsi perkelia į praeitį – ši viešoji erdvė alsuoja XIX a. pabaigos–XX a. pradžios dvasia. Atnaujinta alėja – palangiškių padėka kurorto įkūrėjams grafams Tiškevičiams, todėl neatsitiktinai alėją puošia dvi skulptūrinės kompozicijos, kurias sudaro bronzinės skulptūros „Grafienė Antanina Sofija Loncka-Tiškevičienė“ ir „Grafas Feliksas Tiškevičius“. Kompoziciškai šios dvi skulptūros sudaro vieną kūrinį, sujungiantį alėjos dalį, patenkančią į Palangos Kurhauzo pastato vertybės teritoriją. Jų kūrėjai – skulptorius Klaudijus Pūdymas, architektė Snieguolė Stripinienė.

Skulptūrų kompozicijas jungia dekoratyvi nerūdijančio metalo juosta grindinyje, kurioje pasikartojančiu ritmu išgraviruotas Tiškevičių giminės šūkis lotynų ir lietuvių kalbomis „Deligas quem diligas“ ir „Išsirink, ką myli“.

Grafų Tiškevičių alėją taip pat puošia originalūs retro stiliaus šviestuvai, grindinys bei mažoji architektūra.

Dar viena alėjos puošmena – ties Kęstučio gatve atstatyti raižiniais puošti istoriniai vartai, nuo seno simbolizuodavę, jog vasarotojai pasitinkami ir kviečiami aplankyti Tiškevičių kurorte įkurtą Kurhauzą. Remiantis senosios Palangos istorijos tyrinėtojų sukaupta medžiaga, raižiniais puošti mediniai vartai pastatyti pagal Richardo Dorschfeldto parengtą ir 1901 metais Štutgarte išleistą iliustracijų rinkinį „Holzbauten der Gegenwart“ („Dabartiniai mediniai pastatai“). Istorikų manymu, šis albumas – pagrindinis Palangos kurorto vartais vadinamojo medinio kūrinio projekto šaltinis.

Palangos skulptūrų parkas

Miesto centre, Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžoje, įsikūręs Skulptūrų parkas ne tik traukia praeivių žvilgsnį – vasarą jis tampa ramų poilsį su šeima, mažyliais ar bičiuliais mėgstančiųjų traukos vieta.

Skulptūrų parke lankytojai gali gėrėtis 28 skulptūromis, kurias Palangos miesto savivaldybės priežiūrai perdavė Lietuvos dailės muziejus.

Šiuo metu Skulptūrų parką puošia pripažintų Lietuvos skulptorių Kazimiero Kisieliaus, Broniaus Vyšniausko, Leono Striogos, Broniaus Zalenso, Alberto Donato Belevičiaus, Vaclovo Krutinio, Aloyzo Toleikio, Antano Žukausko, Daliutės Onos Matulaitės kūriniai. Eksponuojamos ir garsaus Lietuvos dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno skulptūros, sukurtos išeivijoje. Ekspoziciją puošia ir skulptorių iš Latvijos, Estijos, Ukrainos bei Armėnijos vertingi kūriniai.

Muzikinis fontanas

Naujasis fontanas pramogautojus šiltuoju metų laiku stebina muzikos, šviesos ir vandens šokiu. Patinkančią melodiją, pagal kurią fontanas šoks, galima pasirinkti SMS žinute iš specialaus grojaraščio. Užsakyti šokančio fontano atliekamą dainą kainuoja 3 eurus. Kasdien pramogautojai džiuginami ir nemokamais valandos trukmės pasirodymais.

Priklausomai nuo pasirinkto muzikos kūrinio keičiasi vandens čiurkšlių aukštis, kryptis, taip pat fontano apšvietimas. Pagal kūrinį vandens čiurkšles valdo speciali kompiuterinė įranga. Pagal vėjo kryptį ir stiprumą fontano kompiuterinė įranga automatiškai reguliuoja vandens čiurkšlių aukštį ir srovės kampą.

Įspūdingą šviesos muzikos efektą kuria 260 sumontuotų vandens purkštukų ir 48 įvairių spalvų šviestuvai, kurie išgauna visos gamos spalvas. Fontano įranga pirkta Graikijoje ir Italijoje.

Po fontano baseinu sumontuoti penki galingi vokiški siurbliai pagrindinę čiurkšlę išstumia į 8 metrų aukštį, o per minutę į orą pakelia beveik 4,3 tonos vandens. Pagal pakeliamo vandens kiekį Palangoje įrengtas fontanas yra pats didžiausias šokantis fontanas Lietuvoje.

Šunų muziejus

Ar gali būti didesnis džiaugsmas mažiesiems nei vienoje vietoje išvysti gausybę geriausių žmogaus draugų – šunų?

Žinomas menininkas Vytautas Kusas su žmona Vida 2009 metais įkūrė vienintelį Baltijos šalyse Šunų muziejų. Šiandien muziejus įdomus ne tik vaikams, jaunimui, bet ir suaugusiems savo unikalia ekspozicija, kurioje per 4000 eksponatų iš 40 pasaulio šalių. Daugiausia tai – suvenyrinės šunų skulptūros, pagamintos iš 26 skirtingų medžiagų.

Šunų muziejuje galima pamatyti ir unikalią V. Kuso įvairių paukščių kiaušinių raižinių kolekciją, originalius tapybos darbus.

Parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ pagal palangatic.lt

Nuotraukos iš renginiai.kasvyksta.lt, ve.lt, pgm.lt. ldm.lt, palangatic.lt, pamatyklietuvoje.lt, kapamatyti.lt

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode