Parama dėkojame




Sprogimas

Povilas Žumbakis: „Siekiama Kalėdų be Kristaus“

Popiežius Pranciškus ispanų kalba leidžiamam žurnalui „La Vanguardia“ išreiškė gilų susirūpinimą šiandieniniame pasaulyje vykdomu krikščionių persekiojimu. Jis yra didesnis nei pirmaisiais krikščionybės amžiais. „Ir tai ne fantazija, tai skaičiai“, – sakė Popiežius. „Laisvosios bangos“ pokalbis su Povilu Žumbakiu, advokatu ir spaudos apžvalgininku iš Čikagos.

– Ar Popiežiaus žodžiai reiškia, kad krikščionų persekiojimai pastaraisiais metais sustiprėjo?

– Krikščionių persekiojimai vyko per amžius. Tik klausimas: kokiu mastu? Išskirčiau tris krikščionių persekiojimo plotmes. Primoji – kai persekiojama labai aiškiai ir visiems matomai. Tai vyksta musulmonų ekstremistų kraštuose. Krikščionys suiminėjami. Ypač – katalikai. Žudomi, nukryžiuojami, vaikai parduodami ir pan. Tokie persekiojimai vyksta islamo valstybės kontroliuojamose teritorijose Sirijoje, Irake, iš dalies Egipte, Turkijoje, kituose kraštuose, kur vyrauja musulmonų ekstremistai.

– Ar Turkiją taip pat priskirtumėte šalių, kuriose musulmonų ekstremistų įtaka juntama?

– Priskirčiau. Nepaisant to, kad Katalikų bažnyčios, apskritai krikščionių padėtis ten nėra tokia, kokia yra islamo valstybės valdomose teritorijose. Tačiau Turkijoje esama diskriminacijos ir netiesioginio persekiojimo. Valdžia galbūt to nepripažįsta. Turkija nėra vakarietiška prasme liberali valstybė, kuri gerbtų krikščionių teises.

Yra kita grupė valstybių, kuriose vykdomi krikščionių persekiojimai. Tarkime, komunistų valdomos valstybės: Šiaurės Korėja, Kinija, Kuba ir pan. Ten Katalikų bažnyčia persekiojama absoliučiai. Kitos krikščionių bažnyčios persekiojamos taip pat. Ir persekiojimas ten – platus. Tačiau Vakaruose – nekritikuojamas. Ir tai stebina. Esama katalikų persekiojimo ir Rusijoje. Vladimiras Putinas yra priėjęs prie vienos iš krikščionių religijos, ją naudoja savo politikos reikmėms. Istoriškai tai įdomus momentas.

Trečia kovos prieš krikščionis fronto kategorija – Vakarų Europa ir liberali Amerika. Bandoma atsikratyti krikščionybės. Krikščionybės subrandintą kultūrą bandoma nustumti į paraštes. Amerikoje tai aiškiai matyti ypač per šv. Kalėdas. Angliškai šv. Kalėdos vadinamos Christmas – Kristaus metas, jo gitmadienio šventė. Daugelį metų bandoma išstumti iš apyvartos „Christ“. Siekiama, kad būtų „Kalėdos be Kristaus“. Kai kuriose didelėse firmose ar parduotuvėse darbuotojai negali pasveikinti žmonių su Kalėdomis. Amerikoje įprasta sakyti „Merry Christams“. Ir perkant prekes, ir sveikinantis sakoma „Merry Christams“ – linksmų Kalėdų! Kai kurios kompanijos jau uždraudė savo darbuotojams minėti Kalėdų vardą.

Sovietų Sąjunga buvo įvedusi „senio šalčio“ šventę. Europoje bažnyčios didele dalimi liko tik turistinės vietos. Katalikybė ir krikščionybė iš Europos civilizacijos jau senokai išstumta. Europoje juntama moralinė tuštuma. Amerikoje dabar vyksta tai, kas dėjosi Europoje prieš 30-40 metų.

– Kokios to priežastys? Kiek tai susiję su vienalyčių porų santykių įteisinimu, genderizmo ideologija?

– Manau, tai tik platesnio puolimo prieš krikščionybę detalė. Ir galbūt ne pati svarbiausioji detalė. Iš dalies tai ateizmo ar egocentrizmo pasekmė. Iš dalies – nusistatymo prieš visas religijas apskritai. Žmonės per amžius ieškojo Dievo. Nesvarbu, kokioje civilizacijoje gyveno. Modernus žmogus bando nustumti Dievą. Gyvenimo centru daromas žmogus. Ne Dievas, ne aukštesni principai. Tada homoseksualumas, kiti panašūs reikalai tampa naujos ideologijos, kylančios prieš Dievą, prieš krikščionybę, prieš religiją apskritai, savotiška misija.

– Gyvenant Sovietų Sąjungoje, Vakarų kultūros pranašumas prieš prievartinę sovietinę ideologiją buvo regimas būtent tolerancijos ir pakantumo kitokiai pasaulėžiūrai plotmėje. Kiek tos tolerancijos ir pakantumo yra likę Amerikoje? Įskaitant požiūrį į krikščionybę?

– Tie, kurie nekenčia Dievo ir kovoja prieš religijas, Amerikoje rado įdomų būdą kaip tai padaryti, išnaudojant tolerancijos aspektą. Tarkime, susirenka auditorijoje 100 studentų. Vienas pareiškia, kad netiki į Dievą ir nenori, kad Dievo vardas būtų minimas. Tuomet dangstantis tolerancijos principu, sakoma, kad niekas iš to šimto negali minėti Dievo vardo. Kadangi įžeis tą vieną. Taip yra ir su mažumomis bei jų principais. Homoseksualų Amerikoje yra 2 proc. Dėl jų pakeitė įstatymus tolerancijos vardan. Todėl dauguma turi paklusti mažumai. Tai naudojama ir prieš religiją, ir kitur. Viskas – vardan „tolerancijos“...

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode