Sprogimas

Jautakiai – piliakalnis su gyvenviete

 

Jautakių piliakalnis su gyvenviete, Pilalė, Pilies kalnas – piliakalnis Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, Jautakių kaime, Tirkšlių seniūnijoje. Pasak tyrinėjimų, anksčiau čia buvo ir gyvenvietė – rasta nemažai archeologinių radinių.

Piliakalnis pasiekiamas iš plento Mažeikiai–Skuodas prieš atsisukimą į Mažeikių pietvakarinį apvažiavimą pasukus į kairę pietų kryptimi į kolektyvinius sodus, už 50 m – į kairę rytų kryptimi, 200 m laikantis labiau dešinės – yra priekyje.

Išvaizda

Piliakalnis įrengtas Ventos kairiajame krante, prie santakos su Gilupiu esančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampio formos, pailga Š–P kryptimi, 45 m ilgio, 8–15 m pločio. Jos Š krašte supiltas 1,5 m aukščio (XX a. pradžioje buvęs 3 m aukščio), 17 m pločio pylimas, už kurio iškastas 4 m pločio, iki 1,5 m gylio griovys (tyrimų duomenimis). Tyrimų metu P papėdėje aptikti trys iki 3 m pločio ir 1,5 m gylio grioviai, o čia buvusioje terasoje rasti du 3 m pločio, iki 1,5 m gylio grioviai, iškasti 3 m vienas nuo kito. Šlaitai statūs, 15 m aukščio. Piliakalnį labai apardė arimai, didžiąją jo dalį nuplovė Venta. Pylimas apaugęs avietėmis, šlaitai – retais lapuočiais, pomiškis iškirstas.

1975–1976 m. Jonas Stankus ir Algimantas Merkevičius piliakalnio aikštelėje bei P papėdėje ištyrė 325 kv. m. plotą. Aikštelėje rastas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis su stulpavietėmis ir radiniais. Padarius pylimo pjūvį nustatyta, kad jis piltas per vieną kartą iš molio, o prieš tai piliakalnyje buvusi gyvenvietė buvo apsaugota tik rąstų tvora. Pylimo pakraščius tvirtino apie 0,5 m dydžio iš akmenų krautos dėžės, o jo viršuje stovėjo stulpinės konstrukcijos įtvirtinimai.

Aplinka

Į ŠV nuo piliakalnio, 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1975–1977, 1993 m.). Iki 150 cm storio I tūkst.–XIII a. kultūriniame sluoksnyje rasta stulpaviečių židinių. V gyvenvietės krašte aptikti jos įtvirtinimai – iš vidutinio dydžio akmenų krauta 50 cm pločio sienelė-pylimėlis.

S. Ličkūnas mini rytiniame piliakalnio gale buvus 6 m pločio ir 3 m aukščio aukurą, kurio vidurys buvęs grįstas akmenimis: „Griūvant kalnui ir aukurui žmonės rasdavę anglių, pelenų, apdegusių akmenų ir VII–IX a. pinigėlių.“ S. Ličkūno teigimu, šis piliakalnis galėjęs būti ir alkakalnis, o netoli jo buvo „dveji milžinkapiai, 4 kurganai (pilkapiai) ir „buvę dviejose vietose senovinės bronzos gadynės ir degintų laidojimo kapinynai“. Čia pat užtikta ir senovės sodybų pėdsakai.

Gyvenvietė

Ištirtos gyvenvietės 21 atviro židinio (nuo 0,6x0,9 m iki 1,0x1,2 m dydžio) liekanos; aplink rasta stulpaviečių, akmenų grindinių, dalis jų įrengta lauke – buvo su užtvaromis nuo vėjo. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Padavimai

Pasak padavimų, Jautakių piliakalnio rytinėje pusėje, kiek aukštesniame pakilime, stovėjęs aukuras.

Tyrinėjimai

Jautakių piliakalnį pirmą kartą mini 1899 m. F. Pokrovskis savo rusų kalba išleistoje knygoje „Kauno gubernijos archeologinis žemėlapis“ (p. 81). Vėliau jį 1928 m. nurodo P. Tarasenka, 1934 m. – Mažeikių kraštotyrininkas S. Ličkūnas ir vėlesni autoriai. S. Ličkūno duomenimis, piliakalnis buvo apie 15 m aukščio, 70 m pločio. Upės potvynių vanduo pusę piliakalnio nugriovė. Čia ir dabar randama akmeninių grindinių. Griūvant kalnui, žmonės rasdavo pelenų, anglių, apdegusių akmenų, pinigų. Radiniai priskiriami VII–IX a. po Kr. Iš dviejų pusių piliakalnis apsuptas apie 20 m aukščio šlaitais. Labai galimas dalykas, kad tai buvo ir alkakalnis.

1966 m. žvalgė Istorijos institutas, 1970 m. – Lietuvos TSR kultūros ministerijos mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba. 1975 m. Jautakių piliakalnį ir gyvenvietę tyrinėjo Lietuvos MA Istorijos institutas. Buvo iškasti 2 plotai 80 kv. m piliakalnio aikštelės pietinėje dalyje. Čia rastas 0,3–1 m kultūrinis sluoksnis. Aptiktos stulpavietės, lipdyta bei žiesta keramika. Piliakalnio pietinėje papėdėje buvo tiriamos 3 perkasos, kurių bendras plotas – 156 kv. m. Čia buvo aptikti 3 gynybiniai grioviai, turėję po 3 m pločio ir iki 1,5 m gylio.

Gyvenvietėje tyrinėjimai vykdyti aikštelės pietinės dalies vakariniame krašte ir šiaurinės dalies šiaurrytinėje dalyje. Iš viso ištirtos 36 perkasos, kurių bendras plotas – 646 kv. m.

Gyvenvietės kultūrinio sluoksnio storis siekia 0,2–0,8 m. Tik 0,2 m storio kultūrinis sluoksnis pastebėtas jos šiaurinėje dalyje. Kultūrinis sluoksnis labai suardytas žemės įdirbimo metu. Gyvenvietės vakariniame pakraštyje aptikta 17 židinių. Židiniai labai suardyti įdirbant žemę, išlikę tik jų pagrindai, kuriuos sudaro viena ar dvi akmenų eilės (apie 20–30 cm aukščio). Židinių dydis įvairus – 60x90, 100x120 cm. Jie sukrauti iš įvairaus kiekio (15–48) ir dydžio (5x10, 10x20 cm) akmenų. Akmenys labai apdegę, perdegę, daugelis net suirę.

Po židinių akmenimis susidaręs gana tamsios žemės sluoksnis, kuriame pastebima daug medžio angliukų, sudegusių kaulų. Matyt, šie židiniai buvo naudojami ilgesnį laiką. Židiniuose, tarp akmenų, aptikta daug medžio anglies, lipdytų lygiu paviršiumi puodų šukių, gyvulių kaulų, dantų. Kai kuriuose židiniuose rasta po geležies gargažę, kurios, matyt, į židinius pateko atsitiktinai. Palei kai kuriuos židinius pastebėtos tamsios apvalios ar ovalo formos 8–10 cm skersmens, 25–30 cm gylio duobutės. Tikriausiai šie židiniai buvo apsmaigstyti kuoliukais, kurie prilaikė tvorelę-sienelę, apsaugančią židinį nuo vėjų ir lietaus. Aptikta 16 stulpaviečių. Jų skersmuo paviršiuje 40–50 cm, o gylis iki 70–80 cm. Stulpaviečių duobutėse, nuo viršaus iki pat dugno, rasta akmenų, kurie, matyt, prilaikė stulpus. Tarp akmenų rasta medžio anglies gabalėlių. Tai rodo, kad stulpai sudegę ar prieš įkasant galėjo būti specialiai apdeginti, kad ne taip greitai pūtų. Tiksliai nusakyti, ką prilaikė šie stulpai, sunku, nes jie išsidėstę gana įvairiai. Vienoje vietoje stulpavietės sudaro statų kampą, greičiausiai čia būta kažkokio keturkampio statinio. Be to, rasta daug tinko gabalėlių, kuriuose išlikę sienojų atspaudai. Čia pat pastebima daug medžio anglies gabalėlių. Visa tai rodo, kad čia yra stovėjęs kažkoks stulpinės konstrukcijos pastatas.

0,4 km į vakarus, bevardžio upelio slėnyje, aptikta iš akmenų krauta sienelė, juosianti gyvenvietę iš vakarų. Ji prasideda gyvenvietės pietinėje dalyje ir tęsiasi apie 42 m, pamažu sukdama į šiaurės rytus. Sienelės viršutinė dalis labai suardyta įdirbant žemę. Geriau išsilaikęs jos pietinis galas, labiau užneštas žemėmis. Čia išlikęs jos aukštis siekia 20 cm (2 akmenų eilės). Šiaurės rytų kryptimi sienelė, kaip ir visas terenas, laipsniškai kyla ir išeina arčiau paviršiaus, todėl čia ji labai suardyta. Išlikusi tik 1 akmenų eilė, bet ir ji daugelyje vietų suardyta (akmenys išskleisti po visą plotą).

Sienelės plotis – 40–50 cm. Ji krauta iš 10x10, 15x20 cm dydžio akmenų. Akmenis rišančios medžiagos (molio) nerasta. Sienelės viršutinė dalis neišlikusi, neaišku, koks buvo jos aukštis. Vis dėlto reikia manyti, kad sienelė turėjo gynybinę paskirtį – saugojo gyvenvietę iš vakarų, šiaurės vakarų, o gal ir iš šiaurės (šiaurinėje dalyje 1975 m. jos neieškota).

Tyrinėjant Jautakių gyvenvietę, rasti 24 įvairūs žalvariniai, geležiniai, keramikiniai dirbiniai. Dirbiniai rasti gyvenvietės pietvakarinėje dalyje.

Archeologiniai radiniai

Iki II pasaulinio karo nurodoma, kad šalia, ariamame lauke, rasta šlako, apdegusio molio, žiestos keramikos.

1975–1976 m. tyrimų metu iš žalvarinių dirbinių paminėtini – smarkiai profiliuota segė, paplatinta priekine dalimi žiedas, pasaginė cilindriniais galais segė, 73,96 g svorio trikampio skersinio pjūvio formos žalvario lazdelės dalis, 2 fragmentai grandinėlių, vielos, diržo apkalo fragmentas.

1966–1975 m. tyrimų metu Jautakių piliakalnyje rasti archeologiniai radiniai: žalvariniai: žiedai, žvalgutis, apyrankės dalis, segės, kitokių dirbinių fragmentai; geležiniai (dalgis, kaplys, cilindrinė spyna, skiltuvas, kalavijo skersinuko fragmentas, peiliai, ylos, gargažės); stiklinis karolis, lygi ir žiesta keramika, gyvulių kaulai, akmeninis galąstuvas, molinis svorelis.

Jautakių gyvenvietė

Tai kaimas Tirkšlių seniūnijoje. Šiaurinėje dalyje yra Mažeikių–Skuodo plentas, pietinėje – Tirkšlių–Bugenių vieškelis; per kaimą nutiestas Mažeikių aplinkkelis. Vakaruose ribojasi su Bugenių, pietuose – su Geidžių k. Šiaurės rytiniu pakraščiu teka Venta, jos pakrantėje įsikūręs kolektyvinis sodas.

Prie Gilupio ir Ventos santakos yra Jautakių piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu, ir gyvenvietė. Ant Ventos kranto buvusiame Stulpino malūne įrengtas restoranas „Stulpino malūnas“.

Remiantis kasinėjimų medžiaga, galima teigti, kad Jautakių gyvenvietėje žmonės apsigyveno pirmaisiais mūsų eros amžiais. Gyventa joje visą I m. e. tūkstantmetį ir II tūkstantmečio pradžioje.

Jautakių kaimas paminėtas 1738-06-17 Tirkšlių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad kaime yra 9 dūmai (kiemai).

2011 m. rugpjūčio mėn. Jautakių kaime pašventintas paminklinis akmuo ir kryžius, skirti tremtinių Bružų šeimai atminti. Paminklą pašventino Židikų parapijos klebonas Egidijus Jurgelevičius. 1951 m. per paskutinį trėmimą ištremta Kazimiero Bružo ir Stulpinų šeimos.

Puslapį parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Parengta pagal lt.wikipedia.org, Mažeikių krašto enciklopediją, „Mažeikių krašto piliakalniai grafiniuose etiuduose ir fotografijose“ (A. Butkuvienė) leidinį.

Nuotrauka iš mke.lt

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode