Naujos knygos intriguojančiu pavadinimu pristatymas

 

Balandžio 25-ąją Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta naujausia žinomos žurnalistės ir rašytojos, buvusios žurnalų „Ieva“ ir „Cosmopolitan“ leidėjos, sertifikuotos jogos praktikės, keliautojos Evos Tombak knyga „Minčių žvėrynas“. Susitikimą vedė bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Dangira Undžienė.

Yra ko pasimokyti

Pasak D. Undžienės, kiekvienais metais balandžio 23–29 dienomis vyksta Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Visose šalies bibliotekose organizuojami įvairūs renginiai: pristatomos naujos knygos, rengiami susitikimai su jų autoriais ir pan. Šių metų Nacionalinės bibliotekų savaitės tema „Ateik, sužinok ir išmok“, todėl į svečius pakviestas žmogus, kuris trykšta energija ir spinduliuoja puikia nuotaika. Tai žurnalistė, rašytoja, keliautoja ir jogos praktikė E. Tombak.

„Manau, kad iš jos tikrai turime daug ko pasimokyti. Be to, sužinosime labai daug apie jos naująją knygą įdomiu ir gan intriguojančiu pavadinimu „Minčių žvėrynas“. Ar išmoksime sutramdyti savuosius minčių žvėris, dar nežinia, bet bandyti vis tiek verta, ypač skaitant šią knygą, kurioje autorė kviečia pamatyti ir įvardyti mumyse gyvenančias „būtybes“ ir dar kartą permąstyti tai, kas atrodo savaime suprantama. Ši naujausia E. Tombak knyga – tai psichologinis veikalas, kuriame knibždėte knibžda daugybė minčių, o autorei patinka stebėti jų judėjimą. Mūsų prote minčių labai daug: kiekvienas žmogus per parą patiria apie 50–70 tūkstančius minčių, o pati knygos autorė vadina save minčių medžiotoja. Įdomu dar ir tai, kad kiekvienas skyrius prasideda citata, taikliai apibūdinančia jo temą, o baigiasi patarimais arba kvietimais ieškoti sau tinkamiausio atsakymo“, – sakė renginio vedėja.

                     

Autorė apie savo kūrinį

Pasak E. Tombak, iš pradžių ji norėjusi savo knygą pavadinti „Atia, suskiai“. „Pasiaiškinime“ knygos pradžioje ji rašo: „Mano suskiai nėra konkretūs žmonės ar situacijos. Tai – tiesiog mano mintys ir emocijos, kurios savo gyvenimo ciklą sėkmingai baigė, atėjo pokyčių laikas“, tačiau ji vis dėl to supratusi, kad „suskiai“ nėra tinkamas pavadinimas, nes savo mintis ji gerbianti ir mylinti, nesvarbu, kad kartais pavadina jas suskiais.

„Bendraudami su artimaisiais, mes žodžių nerenkame, bet tegu tai ir lieka tik tarp mūsų. Juk viešai į savo vyrą nesikreipiu „ziuzia“ ar „marusia“, nes suprantu, kad šis žaismingas kreipinys, toks mielas mūsų ausiai, kitus gali šokiruoti. „Minčių žvėrynas“ – tai mano minčių zoologijos sodas, kurį kruopščiai tyrinėjau, atrinkinėjau laisvėje ir nelaisvėje tuos trejus metus, kai karštligiškai svarsčiau, kaip išgyventi“, – sako knygos autorė.

„Pasiaiškinimo“ pabaigoje rašytoja teigia, jog žvėrys yra jos iliuzijos ir tiesos, pergalės ir nesėkmės, trukdžiai ir degalai, neišsipildymai ir laimės: „Gyvuliukai yra mano baimės ir pykčiai, kurie tai kiša koją gyvenimo džiaugsmui, tai spardo minkštąją ir įkvepia ieškoti naujų galimybių. Sakydama „Atia, žvėrys“ aš atsisveikinu su iliuzijomis, atsiveriu naujiems potyriams ir renkuosi savo minčių ir emocijų sodą pripildyti naujo turinio, užveisti naujų gyvūnėlių.“

                    

Atsiliepimai

Paskutiniame knygos lape yra keletas atsiliepimų. Štai ištrauka vieno iš jų: „Asmeninę patirtį išmaniai supynusi su perskaityta išmintimi, pasitelkusi humoro jausmą ir pasakotojos talentą Eva Tombak paruošė netikėto skonio kokteilį iš minčių, kurios nors kartą per gyvenimą turėtų kilti kiekvieno galvoje“ (Daina Žemaitytė, „BALTO leidybos namų vadovė).

Jogos terapijos mokytoja iš San Francisko Aušra Štarka: „Kai savanoje suriaumoja liūtas, aplink akimirksniu įsitvyro tyla. Liūto gerklinis riaumojimas liudija neginčytiną galią ir skelbia tiesą. „Minčių žvėryną“ drąsiai galima lyginti su liūto riaumojimu. Evos istorijos, apmąstymai, praktikos ir aštrus humoro jausmas turi potencialo surikiuoti visus žvėrelius į jų vietą minčių orkestre ir pirmą smuiką įteikti tam, kuris jo tikrai vertas. O kuriuo instrumentu groja tavo liūtas?“

E. Tombak kolegės – žurnalistės, tinklaraštininkės ir autorės – teigimu, „Minčių žvėrynas“ – tai tarsi kelionė nepatogiu autobusu kalnų serpantinais, kai pašėlęs vairuotojas lekia melodingai švilpiniuodamas, o tau tik norisi užsimerkti, kad nematytum prarajos, tačiau, jei išdrįsi pakelti akis, netikėtai atsivers labai įdomus peizažas...

     Komunikacijų ekspertės, „Pabučiuok man į šypseną“ autorės Ramintos Stanaitytės-Česnulienės teigimu, knygas ji paprastai ryjanti dideliais kąsniais: „Bet yra ir tokių, kurias taupau – laižau ir skanauju, laužau po mažytį gabalėlį, mąstau... Viena iš tokių – ir Evos „Minčių žvėrynas“. Misiu ja ir maitinsiu žvėriukus savo galvoje lėtai. Šiandien – apie meilę sau. Be saldumo, be patoso ar seiliojimosi. Rytoj – apie purvą ir lotosą. Nes, jei nebus juodos, kaip mes sužinosim, kokia yra balta?<...> Tai drąsi knyga drąsiems skaitytojams.“

Autorė savo knygą užbaigia žodžiais: „Mano mintys, tavo mintys, mūsų mintys. Jos – tik mažulytė švieselė žvaigždynų begalybėje. Tačiau mes žinome: pasaulis didelis, o išsigelbėjimas tūno už kampo.“

Valerija KVEDARAITĖ

Nuotrauka iš bibliotekos archyvo

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode