Reklama 1

Skrajojamasis teatras – tarp laureatų

     Gruodžio 2 d. Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro režisierius Martynas Januška parvežė į Mažeikius gerą žinią – teatro sukurtas spektaklis pagal Romualdo Granausko pjesę „Rožės pražydėjimas tamsoj“ XXIV Lietuvos suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūroje-šventėje „Atspindžiai“, kurią kas dvejus metus organizuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras, pelnė laureato vardą.

Didelė konkurencija

 

Kaip informavo Lietuvos nacionalinis kultūros centras, šešiose regioninėse apžiūrose suvaidinti 78 spektakliai: dalyvavo 44 miestų, rajonų centrų teatrai, tarp kurių buvo ir mažeikiškiai, ir 34 miestelių, kaimų teatrai. Laureato diplomus pelnė 20 teatrų: 15 miestų, rajonų centrų, 5 miestelių, kaimų, diplomus – 24 teatrai: 14 miestų, rajonų centrų, 10 miestelių, kaimų. Pasak M. Januškos, teko konkuruoti su didžiųjų miestų ir gerai žinomais rajonų centrų teatrais, tačiau teatro aktorių ir visos komandos nuoširdaus darbo, atsidavimo dėka pasiektas puikus rezultatas – spektaklis įvertintas 93,75 balo iš 100 galimų.

Tema artima

     Režisierius, džiaugdamasis laimėjimu, pasakojo, jog spektaklis gimė per gana trumpą laiką ir šiek tiek buvo nedrąsu dalyvauti tokiame renginyje, kadangi su kolektyvu pradėjo dirbti vos prieš pusmetį.

     Pjesę pasirinko neatsitiktinai: „Kilo mintis prisiminti Romualdą Granauską, kadangi šiemet sukako 40 metų nuo vienintelės jo pjesės – „Rožės pražydėjimas tamsoj“, įprasminusios Antaną Vienažindį, – parašymo. Visą laiką bendradarbiaudamas su mokytoja Laima Skabickiene ir rengdamas renginius, susietus su kunigu poetu A. Vienažindžiu, paskutiniuosius 16 metų praleidusiu Laižuvoje, kur teko dirbti, domėjausi jo komplikuotu likimu. Juk tai pirmasis meilės lyrikos poetas ir kunigas, kuris dėl savo kūrybos ir kitos, žmogiškosios, pozicijos nebuvo labai mėgstamas. Prisiminiau kitus pastatymus, kur ir pačiam teko vaidinti, todėl nutariau, o kodėl gi nepabandžius.“

     Pasak M. Januškos, pripažinimas buvo netikėtas, bet labai malonus. Režisieriaus nuomone, tai atlygis dirbusiems žmonėms: „Tai ne mano vieno laimėjimas, o visos komandos. Esame laimingi, esame įpareigoti, dabar rodome šitą spektaklį savo rajone, važiuosime ir į kitus. Man atrodo, prisijaukinsiu teatrą, įveiksiu baimes. Darbų neatsisakau, noriu, kad Juozo Vaičkaus Skrajojamasis teatras gyvuotų ne tik savo uždaroje erdvėje, mes turime dirbti su visais, kurie mus telkiasi į pagalbą.“

Ugnė STONČIUTĖ

Linos Černauskienės nuotrauka

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode