Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra Ukrinuose, Kvistės dešiniajame krante. Bažnyčios statinių kompleksas – bažnyčia ir jos varpinė – Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1509). Ukrinų bažnyčios pastatų kompleksas 2003-12-30 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (G409 K). Į šį registrą taip pat įrašytos bažnyčioje esančios skulptūros: „Šv. Petras“ (D V1737), „Šv. Povilas“ (D V1738), „Mykolas Arkangelas“ (D V1739), „Angelas su knyga“ (D V1740 ) ir altorius su skulptūriniu dekoru (D V4584).
Bažnyčia
Bažnyčios tūrinė erdvinė kompozicija – stačiakampio, simetrinio plano bažnyčia, V gale nusklembtais kampais, nedidelio tūrio, salinė, vienanavė, bebokštė, V gale pereinanti į trisienę apsidę, stogo forma – dvišlaitė, virš apsidės – trišlaitė, stogo medinės dangos tipas, kiti stogo elementai – nedideli apskardinti bokšteliai su kalto metalo kryžiais virš apsidės ir frontono.
Aukštų išplanavimas – stačiakampio plano, vienanavė, su virš prienaviu įrengtu vargonų choru, paremtu dviem stulpais, apsidės gale atitverta vienodo su presbiterija aukščio zakristija, kapitalinės sienos, sienų angos – segmentinės arkos durų anga R fasade, stačiakampės durų angos, apskritimo formos langų angos R fasade, stačiakampės langų angos su banguota viršutine rėmo dalimi.
Fasadų architektūrinis sprendimas – liaudiško stiliaus, plokštuminiai fasadai, fasadų apdaila ir puošyba – fasadų vertikalaus apkalimo medinėmis lentomis tipas, frontono apkalimo medinėmis lentomis eglute tipas, kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra apsidėje, fasadų architektūros tūrinės detalės – frontonas R fasade, karnizo tipas, bokštelių ornamentuoti kryžiai, antkapinė plokštė su įrašu: „S†P / Kuningas / Jonas / Balseviczius“ (antkapinė plokštė bažnyčios Š fasade, prie durų į prienavį, naudojama kaip slenkstis – laiptelis).
Konstrukcijos – lauko akmenų mūro pamatas, tašytų rąstų sienos, medinės gegninės stogo konstrukcijos tipas, funkcinė įranga – vidaus mediniai laiptai, stalių ir kitų medžiagų gaminiai – langų medinių konstrukcijų ir skaidymo tipas, dvivėrės, medinės, segmentinės arkos durys R fasade, trejos medinės vienvėrės durys PV ir ŠR fasaduose, durų apkaustai.
Vidaus dekoras – iliuziškai tapytas skydas palėpėje virš dviejų tipų drožtos reljefinės lubų rozetės, reljefų ciklas „Kryžiaus kelio stotys“, įranga – didysis Šv. Antano Paduviečio altorius su tabernakuliu, skulptūra, dviem paveikslais ir drožiniais: tabernakulis, šoninis presbiterijos Šv. Pranciškaus Asyžiečio altorius su dviem paveikslais ir drožiniais, šoninis presbiterijos Švč. Mergelės Marijos altorius su dviem paveikslais: pirmo tarpsnio paveikslas „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija, sakykla-klausykla, dvi klausyklos, penkių eilių suolas-klauptas, devynių eilių suolas-klauptas, dvi pakylos žvakėms su, prebiterijos baliustrada, zakristijos varpelis su pakaba ir juosta, praustuvė, vandeninė, vargonai: vargonų prospektas, vargonų instrumentas.
Varpinė
Tūrinė erdvinė kompozicija – istorizmo epochos, sudėtinio tūrio, dviejų skirtingo dydžio, į viršų mažėjančio pločio kvadratinės prizmės formos tarpsnių, viršutinio tarpsnio stogo forma – keturšlaitė piramidinė (kryžminė), apatinio tarpsnio stoginuko forma – keturšlaitė, stogo ir stoginuko medinės dangos tipas, kiti stogo elementai – medinis kryžius stogo centre.
Kapitalinės sienos; sienų angos – arkos durų anga P fasade, arkos lango anga V fasade, stačiakampės garsinės angos viršutiniame tarpsnyje.
Fasadų architektūrinis sprendimas – plokštuminiai fasadai; fasadų apdaila ir puošyba – viršutinio tarpsnio horizontalaus apkalimo medinėmis lentelėmis tipas, viršutinio tarpsnio skydelių puošybinėmis lentelėmis vertikalaus apkalimo tipas; fasadų architektūros tūrinės detalės – medinis kryžius stogo centre.
Konstrukcijos – lauko akmenų mūro pamatas, apatinio tarpsnio lauko akmenų mūro sienos, viršutinio tarpsnio medinis karkasas, išorėje apkaltas medinėmis horizontaliai išdėstytomis lentomis, medinės gegninės stogo konstrukcijos tipas, apatinio tarpsnio arkinės durų ir lango sąramos, dvivėrės arkinės medinės durys apkaltos eglute, antrojo tarpsnio garsinių angų horizontalių pakreiptų lentelių tipas.
Istorija
Ukrinų bažnyčiai dvarininkas Laurynas Pilsudskis 1776 m. dovanojo 4 valakus žemės. Pilsudskiams priklausė Žemalės dvaras. Tikėtina, kad pats fundatorius Ukrinuose pastatydino ir pirmąją bažnytėlę, kurios didysis altorius buvo konsekruotas, t. y. paaukotas Dievo garbei 1784 m. Ukrinų ir Bukončių bajorkaimių bajorai (šlėktos) 1803 m. pastatė naują bažnyčią. Ji ir varpinė 1852 m. liepos 21 d. sudegė. 1857 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (buvo Židikų parapijos filija), 1913 m. padidinta.
XIX a. pradžioje Ukrinų bažnytėlė vadinama altarijos koplyčia, o prie jos gyvenęs kunigas – altarista. Nuo 1808 iki 1821 m. Ukrinų altarista buvo kun. Domininkas Varpučianskis, 1822–1841 m. – kun. Martynas Ruika. 1841–1842 m. caro valdžia atėmė bažnytines žemes. Ukrinų bažnyčia tapo Pikelių parapijos filija, o po 1853 m. Ukrinai priskirti naujai įsteigtai Židikų parapijai. Tarpukaryje medinį kryžių šventoriuje pastatė Račalių kaimo gyventojas Zenonas Urbonavičius (1867–1939).
Bažnyčia liaudies architektūros formų, medinė, stačiakampio plano, su dviem bokšteliais, trisiene apside. Įrengti keturi altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame yra dviaukštė varpinė (apatinis aukštas mūrinis, viršutinis – medinis), kapinės.
Puslapį parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ
Nuotrauka iš mke.lt
