Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia – viena seniausių iš išlikusių Lietuvos medinių bažnyčių, ištęsto stačiakampio plano, bebokštė, žemomis sienomis ir aukštu stogu, su trisiene apside. Ji pastatyta 1752 m. Pasak bažnyčia besidomėjusio architekto Aurimo Širvio, jei būtų atgamintos senosios formos, turėtume vieną geriausių baroko pavyzdžių. Bažnyčios statinių kompleksas yra Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.
Altoriai
Bažnyčioje yra septyni altoriai. Centrinis altorius įrengtas presbiterijos gilumoje, du kiti jo šonuose, dar du yra šoninių navų galuose, prie zakrastijų sienų, šeštasis – centrinės navos šone, prie pilioriaus. Altoriai sukurti 1752–1761 m., išskyrus centrinės navos Šv. Mykolo Arkangelo altorių. Datavimą patikslina išlikę įrašai altoriuose. Centrinis altorius pašventintas kartu su bažnyčia 1761 m. Pasak Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės paveldosaugai Rūtos Končiutės-Mačiulienės, nedaug yra bažnyčių, kuriose galima pasigrožėti net septyniais prabangiais altoriais: „Mūsų rajone ji vienintelė tokia išskirtinė.“
„Bažnyčia unikaliausia savo altorine dalimi, – „Būdui žemaičių“ sakė A. Širvys – Žiūrint iš centro atrodo kreiva, bet iš tiesų taip padaryta specialiai, pagal seną kanoną, pakreipta į kairę pusę pagal Nukryžiuotąjį. Daugelis mano, kad dėl senumo bažnyčia pūva, tačiau ir pamatai tokie, viskas padaryta specialiai.“
Dekoracija
Lentomis iškaltos sienos ir lubos puoštos liaudiška tapyba. Sienos išskirtos frizine juosta su spalvingų vynuogių, stilizuotų augalų ir geometrine ornamentika, lubos dekoruotos simbolinėmis balandžio, avinėlio, erelio, sparnuoto jaučio, liūto figūromis, angelų galvutėmis ir gėlių girliandomis žydrame fone. Tai seniausia, o tuo pačiu ir viena gražiausių rajone bažnyčių. Šalia bažnyčios yra varpinė. „Ši ypatingos vertės ir grožio bažnyčia, ypač jos stogas, yra didelis galvos skausmas ir parapijai, ir bendruomenei, ir Savivaldybei. Yra parengtas stogo tvarkybos darbų projektas, tačiau vien parapijai ir Savivaldybei tai per daug didelė našta. Jau trejus metus iš eilės teikiame paraišką dėl finansavimo Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (LR ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje programai). Deja, šios programos biudžetas irgi ribotas. Iš šios programos jau keletą metų lėšos skiriamos kitiems mūsų rajono maldos namams – Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai“, – „Būdui žemaičių“ teigė R. Končiutė-Mačiulienė.
Istorija
1625 m. protestantas Bilevičius, surinkęs žmones, užpuolė Pikelių bažnyčią, ją nugriovė ir išvežė į savo Griežės dvarą. Bažnyčia netrukus atstatyta, nes po 1966 m. bažnyčios dekoravimo pakabintoje mažoje lentelėje yra toks įrašas: „AnnoDom. 1636 K. Pr.Aejtowicz“. Anksčiau toks užrašas buvęs ant sijos, nuo altoriaus pusės, bet uždažytas.
Bažnyčia buvo vienos navos. Spėjama, kad dar dvi navos galėjo būti pristatytos 1752 m. Ši data kai kur nurodoma kaip bažnyčios pastatymo ir parapijos įsteigimo data. 1756 m. jai dovanoti 2 valakai žemės. 1761 m. vysk. A.Tiškevičius bažnyčią pašventino. 1785 m. M.Važinskis įrengė puošnų barokinį Šv. Mykolo altorių, kurio frontone puikuojasi herbas Abdank, dovanojo altoriaus žvakidžių. Važinskių giminė dažnai rėmė Pikelių bažnyčią.
1857 m. pristatyta antra zakristija. Šiomis permainomis bažnyčia savo išore pradėjo artėti prie dabartinės formos. 1880 m. bažnyčia remontuota. 1944 m. spalio pab. sunaikinta antroje kelio pusėje stovėjusi masyvi varpinė ir centrinis bažnyčios bokštas. 1957 m. pakeisti langai. Tikriausiai dalis jų tada ir buvo sumažinti. Pastato pietinė pusė pradėjo skleistis, o šiaurinė smegti į žemę, todėl klebonas A. Mileris ją suvaržė geležimis.
Kaip „Būdui žemaičių“ teigė A. Širvys, dėl nežinomų priežasčių bažnyčios bokštas buvo nugriautas, tikriausiai jau buvo atitarnavęs savo laiką. „Bažnyčia yra iš Žemaitijos baroko laikotarpio. Tai senos baroko bažnyčios šablonas. Asmeniškai man primena tvartą. Kadangi tais laikais niekas nieko įmantraus neišradinėjo, statė. Bažnyčia yra monumentalus statinys. Ji labai paslėpta, tapyba uždažyta storu dažų sluoksniu, visas grožis yra po juo. Kai kur po atsilupusiais dažai išlindusios senos spalvos (geltona ar žalia, tiksliai nepamenu).
Taip pat senais laikais buvo varpinė, tačiau ne toje pačioje vietoje, kaip dabartinė“, – sakė A. Širvys.
Aptarnaujama
Šiuo metu parapija rūpinasi Mažeikių Šv. Prančiškaus Asyžiečio parapijos vikaras relig. m. mgr., bažn. t. lic. kun. Klemensas Jaraminas: „2013 metų rudenį grįžęs iš studijų Italijoje buvau paskirtas tarnauti tikintiesiems Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje. Jos klebonas kan. Zenonas Degutis šalia darbo su jaunimu ir jaunavedžiais Mažeikių dekanato šeimos centre man pavedė rūpintis ir Pikelių Švč. Trejybės parapijos tikinčiųjų dvasiniais reikalais. Kadangi minėtas klebonas buvo patyręs statybų srityje, tai sau buvo rezervavęs Pikelių bažnyčios visus remonto ir jos priežiūros darbus.“
Valstybės saugomas paveldas
Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia įtrauka į Valstybės kultūros saugomų objektų sąrašą. Pasak kun. K. Jaramino, jei tokiame socialinių netekčių ir netikrumo fone dar imtume abejoti ir klaustume, ar verta Pikelių bažnyčią laikyti Valstybės kultūros paveldo objektu, tikrai užgautume ne vieno pikeliškio širdį: „Jau pati Pikelių tikinčiųjų bendruomenė su savomis tradicijomis bei sava krašto istorija šioje Lietuvos–Latvijos pasienio zonoje yra vertybė ir siautulingos emigracijos apsėdimo epochoje kiekvienas čia svarbus ir brangintinas. Štai kodėl pašto skyriaus uždarymas arba vis pasigirstantys balsai, klausiantys, ką daryti su Pikelių mokykla, sėja nerimą bendruomenėje. Įėjus į šios bažnyčios vidų nė vienas nesuabejoja tokiu sprendimu, nes bažnyčios nevaržomo barokiško puošnumo medinis interjeras nė vieno nepalieka abejingo. Juk tai seniausia, o tuo pačiu ir viena iš pačių gražiausių bažnyčių Mažeikių rajone!“
A. Širvio teigimu, ši bažnyčia nederamai pamiršta: „Lokaliai labai toli, todėl gali būti, jog tyrėjai jos neranda, tiesiog neprivažiuoja. Asmeniškai man patinka tokio pobūdžio bažnyčios – senos didelės trobos“.
Bendruomenė
Paklaustas apie bendruomenę, parapiją aptarnaujantis dvasininkas teigė, jog, norint kažką keisti, reikia pradėti nuo savęs: „Tikriausiai nė karto nesu atvykęs vienu ar kitu reikalu į Pikelius su mintimi kažką kardinaliai keisti, nes kilus tokiai pagundai visada pats sau primenu taisyklę: „Norėdamas pakeisti pasaulį pradėk tai daryti nuo savęs.“ Jei ką ir keičiu šioje bendruomenėje, tai pirmiausiai save patį, todėl ir orientuojuosi į kokybišką ir autentišką šios tarnystės atlikimą, o ne į norą inicijuoti vienokius ar kitokius pakeitimus.“
Kun. K. Jaramino teigimu, tikslas – kreipti tikinčiuosius ta linkme, kad pamiltų savo parapiją: „Nuo pat pirmos dienos, kai pradėjau tarnauti Pikelių parapijoje, visą savo veiklą stengiausi kreipti ta linkme, kad žmonės dar labiau pamiltų savo parapiją, ypač savo unikalumu garsėjančią Pikelių bažnyčią. Nuo pat pirmųjų dienų norėjau, kad šioje parapijoje veiktų parapijos Pastoracinė ir Ekonominė tarybos, kurios abi buvo patvirtintos kan. Zenono Degučio ir puikiai veikia iki šios dienos.“
Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Puslapį parengė Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ
