Festivalis




Lietuvos muziejų kelias kviečia į parkų ir sodų pavėsį

Liepos 2 d. Palangos gintaro muziejuje prasidėjo nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programos „Tėvynės ieškojimas“ projektas Lietuvos muziejų kelias 2021 m. Šių metų tema „Kultūriniai kraštovaizdžiai: parkų ir sodų menas“.

 

Iškilmingame renginyje kartu su Lietuvos muziejų bendruomene dalyvavo, sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Raimundas Balza.

Į renginį atvykę visų Lietuvos regionų muziejininkai džiaugėsi būsimu projektu, lankytojams atsivėrusiomis muziejų ekspozicijomis. Palangos gintaro muziejaus šeimininkai sutiko juos su išskirtine šiluma ir programa: Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas ir Gintaro muziejaus parodų kuratorė Regina Makauskienė atvėrė „istorijos langą“ į pasaulinio garso prancūzų kraštovaizdžio architekto ir parkų meno teoretiko É. André kūrybos kelią bei ypatingą ryšį su Palangos grafais Tiškevičiais; rūmų terasoje pristatydami parodą-prezentaciją „Édouardo André parko Palangoje ir šimto jo parkų pasaulyje menas“; renginio svečiai taip pat galėjo susipažinti su atnaujinta Palangos gintaro muziejaus ekspozicija bei grafikos darbų paroda „Vakarų Europos miestai, jų rūmai ir parkai“ iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių XVIII a. Ypatingą šventinę nuotaiką kūrė Palangos orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir dirigento Vyganto Rekašiaus.

„Tėvynės ieškojimas“ – tai 2019–2021 m. Lietuvos muziejų asociacijos ir jos narių muziejų įgyvendinama nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programa, skirta Lietuvos Valstybės atkūrimo 30-mečiui.
Šią kultūros paveldo aktualinimo projekto „Lietuvos muziejų kelias“ (LMK) programą įkvėpė Nobelio literatūros premijos laureatas ir Lietuvos garbės pilietis Česlovas Milošas (Czesław Miłosz) – vienas didžiųjų XX a. rašytojų, savo kūryba pasauliui apibūdinęs Lietuvos kraštovaizdžius ir jo niekad nepalikusias gimtojo krašto dvasias.
2019 m. renginių programa kvietė ieškoti Tėvynės per temos „Vandenų kultūrinė atmintis“ vaizdinius, 2020-aisiais - „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“, siekė pasižvalgyti nuo kalnų, piliakalnių ir bokštų. 2021 m. „Lietuvos muziejų kelias“ siekia atgaivinti istorinių parkų ir sodų kultūrinę atmintį. Pasak programos sumanytojų „istoriniai parkai ir sodai Lietuvoje – Europos kultūros forma, kurianti tobulumo reginį, kur kultūros formos (architektūra, skulptūra ir pan.) bei gamtos menas (augmenijos prancūziškoji simetrija ir angliškasis natūralizmas, vandens telkiniai, fontanai) yra vientisas sukurtos kultūrinės tikrovės audinys.
Šiais metais šiai ypatingai temai skirtus renginius pirmieji pristato Žemaitijos muziejai. Programa Žemaitijos regione tęsis iki liepos 25 d. Susipažinti su regione esančiais parkais ir sodais kviečia Lietuvos nacionalinis dailės muziejaus Palangos gintaro muziejus, Palangos kurorto muziejus, Mažeikių muziejaus padalinys Viekšnių vaistinės muziejus, Dautarų dvaro parkas, Renavo ir Platelių dvaro sodybos, Užvenčio kraštotyros, Kelmės, Raseinių, Jurbarko, Gragždų krašto muziejai, Skuodo ir Kretingos muziejai, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės, Šilalės Vlado Statkevičiaus, Žemaičių dailės muziejai.
Artimiausios savaitės programa - įvairi ir turininga, patenkins net pačius išrankiausius muziejų lankytojus. Čia ir poezija (liepos 2 d., poezijos kūrinių skaitymai „Sninga parkuos medžių žiedais...“ Palangos kurorto muziejuje) ir Šopeno muzikos garsai (liepos 3 d., renginys „Praeities atspindžiai naujai atgimusiame Dautarų dvaro parke“), sveikuoliškos Viekšnių vaistinės sodo ekspozicijos pristatymas (liepos 3 d., „Nuo sodo iki puodelio“), kur lankytojai galės ne tik susipažinti su sodu, bet ir po gurkšnelį ragauti sveikatos teikiančių žolių arbatų. Smalsiųjų lauks seminaras „Istoriniai sodai bei parkai Lietuvoje ir Renavo dvare“ (liepos 4 d.) supažindinantis su parkų kūrimo stiliais, įdomiausiais, vertingiausiais Lietuvos parkais ir pažintinė ekskurija „Istorinis Platelių dvaro sodybos parkas ir sodas“ (liepos 4 d.). Naujovių ieškantiems skirta vizuali šiuolaikinės muzikos instaliacija „Nykstantieji šešėliai“ Užvenčio dvaro parke esančiame bitininko namelyje (liepos 7 d.) ir
virtuali fotografijų paroda „Istorinė atmintis: seniausias Lietuvoje Žemaičių botanikos parkas“ (nuo liepos 10 d., www.skuodomuziejus.lt).
Lankytojų lauks ir tradicinės ekskursijos, edukacinės programos, supažindinančios su dvarų sodybų parkais, juose esančiais architektūros paminklais (liepos 9 d., „Unikalus Kelmės dvaro sodybos statinys – vartai: buvęs kalėjimas, biblioteka ir reprezentacinis įvažiavimas į sodybą“ ir edukacinė veikla „Senieji ekslibrisai ir kaip susikurti savąjį“), augmenija ir įspūdingomis alėjomis (liepos 10 d., edukacinis susitikimas „Bajoriškame Stanevičių sode“; liepos 11 d., renginys „Diena po akacijomis“ Jurbarko dvaro parke).
Lietuvos muziejų kelio projektas šiais metais tradiciškai turėjo prasidėti gegužės 18-ąją – Tarptautinę muziejų dieną, tačiau įprastą pasaulio gyvenimą sujaukusi epideminė koronaviruso situacija jau antrus metus koreguoja tiek renginių programos turinį, tiek jos įgyvendinimo grafiką. Lietuvos muziejų kelias ir vėl prasideda Valstybės dienos išvakarėse, o renginiai, siekiant lankytojų saugumo, dažniausiai organizuojami atvirose erdvėse ir, esant galimybei, savaitgaliais (penktadienį, šeštadienį, sekmadienį).

Tad belieka išsamiai susipažinti su Lietuvos muziejininkų visai vasarai paruošta programa ir semtis įkvėpimo parkų ir sodų harmonijoje, gėrėtis ir kaupti jėgas jų pavėsyje.

Projekto programos organizatorius - Lietuvos muziejų asociacija
Projekto partneriai – Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacija ir Lietuvos dvarų ir pilių asociacija
Informacinis partneris – Lietuvos radijas ir televizija.

Lietuvos muziejų asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Artimiausi renginiai Žemaitijoje liepos 2 – liepos 11 d.

Liepos 2 d. (penktadienis)

18.00. Poezijos kūrinių skaitymai „Sninga parkuos medžių žiedais...“

Įsiliedamas į antrąjį plėtros etapą – trimetę nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo programą „Tėvynės ieškojimas“ – Palangos kurorto muziejus kvietė Žemaitijos poetus specialiai Muziejų kelio renginiams kurti poeziją. Kūrėjai mielai leidosi į Tėvynės ieškojimus ir 2019 metais apdainavo Baltijos jūrą, 2020 metais – Palangos kalvas ir kopas. Ne išimtis ir šie metai. Šių metų tema – parkų ir sodų menas. Poetiniu žodžiu kviečiame papuošti Palangos lietuviškų pasakų parką vaikams, skulptūrų parką, miesto botanikos parką, sveikatos centro „Energetikas“ skulptūrų parką Šventojoje arba širdžiai mielą bevardį parkelį prie namų.

Grafienės Sofijos vila, arba vila „Anapilis“, kurioje dabar veikia Palangos kurorto muziejus, žinoma nuo 1898 m. Tai metais Paryžiuje išleistame Palangos miesto vaizdų albume „Polonga Bains de mer“ („Palangos jūros maudyklės“) pavaizduota ir ši vila. Neįprastos formos vilą supa legendos. Pasakojama, kad pirmoji vilos savininkė Sofija Tiškevičienė rengė spiritizmo seansus, turėjo veidrodžių kambarį, į kurį kviesdavosi vėles, ir ten vaidenasi lig šiol...

Renginys nemokamas.

Organizatorius: Palangos kurorto muziejus, Birutės al. 34A, Palanga, tel. (8 460) 30 631.

Susitikime vilos „Anapilis“ terasoje (Birutės al. 34A, Palanga).

Liepos 3 d. (šeštadienis)

14.00. Viekšnių vaistinės sodo ekspozicijos „Nuo sodo iki puodelio“ pristatymas. Vaistinių augalų arbatų degustacija. Renginio metu galėsite ne tik susipažinti su sodu, bet ir, ragaudami po gurkšnelį sveikatos teikiančių žolių arbatų, pasivaržyti savo žiniomis ir laimėti labai vertingą prizą.

Nuo neatmenamų laikų Viekšnių vaistinės savininkai šalia savo gyvenamųjų pastatų turėjo nemažą sodą. Jame buvo auginamos vaistažolės ir leisdavo laisvalaikį bei ilsėdavosi vaistininko šeima. Čia būdavo priimami ir svečiai.

Renginio metu pristatysime šio sodo ekspoziciją su jame augančiomis vaistažolėmis bei rūsiu –„bunkeriu“, kuriame Antrojo pasaulinio karo metu išsigelbėjo ne tik vaistininko šeima, bet ir daugelis viekšniškių.

Renginys nemokamas.

Organizatorius: Mažeikių muziejaus padalinys Viekšnių vaistinės muziejus, Tilto g. 3, Viekšniai, Mažeikių r., mob. tel. 8 625 46 609.

Susitikime Viekšnių vaistinės sode (Tilto g. 3, Viekšniai, Mažeikių r.).

Liepos 3 d. (šeštadienis)

17.00 – 21.00. Renginys „Praeities atspindžiai naujai atgimusiame Dautarų dvaro parke“: ekskursija ir vakarinis koncertas.

Renginyje „Praeities atspindžiai naujai atgimusiame Dautarų dvaro parke“ bus 1 val. trukmės ekskursija po atkurtą parką, kurios metu lankytojai bus supažindinti su parko praeitimi, istoriniais reliktais. Ekskursiją ves architektė restauratorė Gražina Juknevičienė, pati savo rankomis atkūrusi istorinį parką. Po ekskursijos valandą laiko parko teritorijoje vaišinsimės Dautarų dvaro parko arbata su suneštinėmis vaišėmis.

Nuo 19 iki 20 val. svečius apgaubs Šopeno muzikos garsai dvaro parke po atviru dangumi. Į koncertą dvaro parke svečiai kviečiami atvykti pasipuošę ilgais rūbais, skrybėlėmis ir cilindrais. Po koncerto vyks fotosesija rūmų fone.

Dautarai yra Žemaitijos ir Latvijos paribyje, tūkstantmečiame kovos lauke. Manoma, kad pirmieji XIII–XIV šimtmetyje pastatyto medinio dvaro šeimininkai buvo Dautarai – iš čia ir Dautarų vietovės pavadinimas. Nuo XIII amžiaus Dautarų dvaras, kaip ir kiti tų laikų Žemaitijos pasienio dvarai, buvo skirtas ir gintis nuo ordino karių, puldinėjusių Žemaitiją. Nuo XVI a. vidurio iki XIX a. pradžios Dautarų dvaras priklausė vienai garsiausių žemaičių bajorų giminei – Šukštoms (Šukštų herbas – Pobogas). Už Šukštų dalyvavimą 1863 m. sukilime prieš Rusijos imperijos priespaudą Rusijos caro nurodymu Šukštų dvarai buvo atimti ir pusvelčiui išparduoti. XIX a. antroje pusėje Dautarų dvarą valdė fon Bokai. XX a. pr. dvaras atiteko Piotro Stolypino dukros šeimai. 1933 metais iš varžytinių dvarą įsigijo U. Nasvytytės tėtis, jis dvaro ūkį išplėtojo. Dvarvietė formuota nelygiame pelkėtame reljefe. Įrengiant parko vandens nuleidimo sistemą surastas pagoniškos šventyklos apeiginis akmuo. Atkuriant buvusias parko erdves suformuota ištisa tvenkinių ir griovių sistema. Parkas pritaikytas kultūriniams renginiams, gausiai apželdintas gėlynais, retais augalais ir krūmais.

Organizatoriai: Dautarų dvaro sodybos savininkai Gražina ir Antanas Juknevičiai, Dvaro g. 15, Dautarų k., Židikų sen., Mažeikių r., mob. tel. 8 686 18 679.

Susitikime Dautarų dvaro sodyboje (Dvaro g. 15,  Dautarų k., Židikų sen., Mažeikių r.). Koordinatės 56°22′01″š. pl. 22°01′05″r. ilg.

Liepos 4 d. (sekmadienis)

12.00 – 16.00. Seminaras „Istoriniai sodai bei parkai Lietuvoje ir Renavo dvare“, edukacija ir ekskursijos

Renginio metu 1 val. 30 min. trukmės seminare „Istoriniai sodai ir parkai Lietuvoje ir Renavo dvare“ pranešėjai supažindins su parkų kūrimo stiliais, įdomiausiais, vertingiausiais Lietuvos parkais, pristatys Renavo dvaro parką ir sodą, jų formavimo istoriją. Prieš seminarą – valanda įvairių edukacinių veiklų suaugusiems ir vaikams, o po seminaro – valandos ekskursija su puikiais vadovais po dvaro sodą ir parką.

Dvaro reljefas labai ryškus, kontrastingas, pietinėje rūmų pusėje suformuotos terasos su apžvalgos aikštelėmis ir baliustradomis. Šiaurinėje pusėje – parterinė parko dalis su retesnių rūšių bei formų medžiais ir reprezentacinis kiemas. Kitoje Varduvos upės pusėje XIX a. suformuotas peizažinio stiliaus parkas su takais, poilsio aikštelėmis su akmeniniais suolais. Parkas garsus augalijos įvairov0e ir saugomu gamtos objektu – Storąja Renavo egle.

Dvaras šioje vietoje gyvavo jau nuo XIV amžiaus, seniausi rasti dokumentai, kuriuose jis minimas, yra 1589 metų. Tiesa, tuomet jis vadinosi Gaurų, arba Gaurelių, dvaru. Dabartinį Renavo vardą įgijo tik XVII a. pab. perėjęs barono Rėnės (Rönne) nuosavybėn. Ši giminė valdė ir puoselėjo dvarą iki 1940 m. nacionalizacijos. Labiausiai dvaro ūkį išplėtojo, reprezentacinį dvaro ansamblį pastatė ir gražiausiu Telšių apskrityje parku Renavą išgarsino nuo 1815 metų čia apsigyvenęs baronas Antanas Rėnė. Jo brolio Felikso iš Gargždų dvaro anūkas Feliksas Melžinskis su šeima buvo paskutiniai dvarą paveldėję savininkai. Iš viso Renavo dvare gyveno šešios Rėnių giminės kartos.

Renginys nemokamas.

Organizatorius: Renavo dvaro sodyba, Dvaro g. 2, Renavas, Mažeikių r., mob. tel. . 8 620 76 095.

Susitikime Renavo dvaro sodyboje (Sedos sen., Mažeikių r.). Koordinatės 56°13′40″ š. pl. 22°03′22″ r. ilg.

Liepos 4 d. (sekmadienis)

14.00. Pažintinė ekskursija „Istorinis Platelių dvaro sodybos parkas ir sodas“

Renginyje „Istorinis Platelių dvaro sodybos parkas ir sodas“ bus pristatomi išlikę dvaro sodybos želdiniai: medžiai, krūmai, sodo liekanos, buvę gėlynai, oranžerijos ir kt.

Platelių sodybos parkas pradėtas formuoti XVII a. pabaigoje. Parkas priskiriamas mišrių parkų grupei. Jame auga daugiausia vietiniai medžiai: uosiai, klevai, liepos, ąžuolai, skroblai, dekoratyviniai krūmai. Parke saugomi trys gamtos paminklai: storiausias Lietuvoje Raganos uosis (kamieno apimtis – 7,2 m), liepa ir vinkšna. Platelių dvaro parke įrengtas gamtos takas mokiniams.

Organizatorius: Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Didžioji g. 10, Plateliai, Plungės r., mob. tel. 8 677 86 518.

Susitikime Platelių dvaro sodyboje (Didžioji g. 22, Plateliai, Plungės r.). Koordinatės 56.03907°š. pl. 21.81664°r. ilg.

Liepos 7 d. (trečiadienis)

10.00 – 16.00. Vizuali šiuolaikinės muzikos instaliacija „Nykstantieji šešėliai“.

„Mes, menki padarėliai, matome šioje žemėje tik vieną, blogąją gyvenimo audeklo pusę. Rodos, visi tie siūlai taip be prasmės ir be tikslo painiojas... Bet pamatysime gerąją pusę anoje pusėje atsistoję, visą rašto tikslumą, prasmę ir grožį.“ (iš Šatrijos Raganos laiško)

Instaliacija Užvenčio dvaro parke esančiame bitininko namelyje paremta turtingu epistoliniu Šatrijos Raganos palikimu. Rašytojos laiškai byloja apie gyvą jos būdą, kūrybinius ir dvasinius ieškojimus, buitinius rūpesčius ir labai anksti ją apėmusią gyvenimo laikinumo, artėjančios pabaigos nuojautą. Pagal šiuos tekstus sukurta vaizdo, garso ir muzikos instaliacija kviečia auditoriją pažinti Šatrijos Raganą ir apmąstyti, pajusti tą kitą gyvenimo audeklo pusę, kurią taip aiškiai jautė pati rašytoja.

Užvenčio dvaro parkas įkurtas XIX a. pirmoje pusėje. Jis išsidėstęs ant Ventos upės kranto. Užtvenkta Venta parko teritorijoje išsilieja į didelį tvenkinį. Prie dvaro „medinio rūmo“ – sodo liekanos, graži liepų alėja, kurią apysakoje „Sename dvare“ aprašė rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, šiame dvare su šeima gyvenusi 1887–1898 m. Šalia alėjos – dvaro laikus menantis sodo statinys, vyresniųjų užventiečių vadinamas bitininko nameliu arba „altianka“ (altana). Juo naudojosi ir bitininkystės kursus Varšuvoje baigusi, bites Užventyje auginusi Marija. Kalbama, kad šiame namelyje ji net mokiusi kumečių vaikus...

Parke auga daugiausia savaiminiai Lietuvos medžiai, iš kurių galingiausi uosiai ir liepos – jų skersmuo siekia daugiau negu 1 m. Iš negausių egzotinių augalų paminėtini paprastieji kaštonai, Menzieso pocūgės, dygiosios eglės, rūgštieji žagreniai.

Nuo 1958 m. Užvenčio parkas pradėtas saugoti valstybės. 1986 m. jis paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Užvenčio parkas vertingiausias istoriniu, kultūriniu požiūriu.

Reginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija mob. tel. 8 682 14 008 arba el. paštu

Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. . Žiūrovams (iki 4 asmenų grupei) tereikia muziejuje paprašyti rakto nuo namelio durų. Užėjus vidun, viskas įvyks savaime.

Organizatorius: Užvenčio kraštotyros muziejus, P. Višinskio g. 1, Dvarčius, Užvenčio sen., Kelmės r., mob. tel. 624 34 418.

Susitikime Užvenčio dvaro sodyboje, P. Višinskio g. 1, Dvarčius, Užvenčio sen., Kelmės r. Koordinatės 55°47′13″ š. pl. 22°39′25″ r. ilg.

.Liepos 9 d. (penktadienis)

16.00. Ekskursija „Unikalus Kelmės dvaro sodybos statinys – vartai: buvęs kalėjimas, biblioteka ir reprezentacinis įvažiavimas į sodybą“ ir edukacinė veikla „Senieji ekslibrisai ir kaip susikurti savąjį“

Renginio metu dalyviai bus pakviesti į nemokamą ekskursiją, kurios metu išgirs pasakojimą apie Kelmės dvaro vartų pastatymą, dvare saugotą biblioteką ir pamatys vartuose eksponuojamą dokumentų parodą. Bus skaitomos ištraukos iš senųjų knygų. Vėliau dalyviai galės dalyvauti edukacinėje veikloje ir sužinoti, kokie buvo senųjų knygų ekslibrisai, pasimokyti pasidaryti savo ekslibrisą.

Kelmės dvaro sodybos ir parko puošmena – unikalus statinys – vartų pastatas. Pro šiuos vartus įvažiuojama į dvaro sodybą. XVII a. Kelmės dvaro sodybos vartai – savitas daugiafunkcis statinys, kokių neišliko kitose dabartinės Lietuvos dvarų sodybose. Pirmo aukšto patalpos buvo naudojamos kaip baudžiavinis kalėjimas, o antrame aukšte XVIII a. buvo įkurta biblioteka, garsėjusi turtingumu – joje buvo apie 5000 tomų knygų ir dvaro archyvas. Kelmės dvaro archyvas buvo labai vertingas – archyvinė medžiaga apie didelę Žemaitijos dalį, buvusius Raseinių ir Šiaulių pavietus, siekė XVI–XVIII a. Didžioji dalis buvusio archyvo dabar saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje.

Organizatorius: Kelmės krašto muziejus, Dvaro g. 15, Kelmė, mob. tel. 8 614 94 140.

Susitikime prie Kelmės dvaro sodybos ir parko vartų (Dvaro g. 15, Kelmė). Koordinatės 55.638243°š. pl. 22.93835°r. ilg.

Liepos 10 d. (šeštadienis)

10.00 startuoja virtuali fotografijų paroda „Istorinė atmintis: Seniausias Lietuvoje Žemaičių botanikos parkas“.

Skuodo rajone, Kalnėnų kaime, 1909 m. gimė Izidorius Navidanskas. Būdamas šešiolikos jis slapčia, tėvams nežinant, pasodino jų žemėje pirmuosius medelius. Perėmęs ūkį į savo rankas, Izidorius toliau užsiėmė širdžiai miela veikla: savo rankomis iškasė tvenkinį, pradėjo sodinti ne tik lietuviškus savaiminius medžius, bet ir atsiveždavo retesnių, tolimesnių kraštų augalų, juos pirkdavo, mainydavo, skiepydavo, rinkdavo sėklas. Dabar parko plotas apie 60 ha. 1965 metais parkas pavadintas Žemaičių botanikos parku. Jame auga 34 vietinių rūšių medžiai ir krūmai, 95 rūšių augalai iš kitų kraštų. Septyniuose tvenkiniuose gyvena daug paukščių ir žuvų. Žemaičių botanikos parko alėjos – ypatingos: jose augantys dideli ir seni medžiai aukštai virš galvos jungiasi viršūnėmis. Šiose alėjose laikas tarsi sustoja, apima ramybė, mintys skaidrėja. Virtuali fotografijų paroda kvies užsukti į parką bet kuriuo metų laiku. Galėsite aplankyti vieną iš ypatingiausių Lietuvos vietų, kurią savo rankomis sukūrė senasis šeimininkas Izidorius Navidanskas.

Renginys nemokamas.

Organizatorius: Skuodo muziejus, Šaulių g. 3, Skuodas, tel. (8 440) 73 638.

Susitikimewww.skuodomuziejus.lt

Liepos 10 d. (šeštadienis)

14.00. Edukacinis susitikimas „Bajoriškame Stanevičių sode“.

„Bajoriškame Stanevičių sode“ bus pristatoma paveldinė Stanevičių dvaro sodyba ir senasis sodas. Specialistai pasakos apie paveldinių sodų, alėjų kūrimo ir puoselėjimo tradicijas. Kaip Stanevičių dvaro klevų alėja vesdavo svečią į sodybą, taip mums taką iš praeities į dabartį simbolizuos tautinė juosta. Kiekvienas renginio svečias galės ją nusiausti, nusipinti ar nusivyti.

Ketvirtą šimtmetį gyvuojanti Žemaitijos bajorų Stanevičių sodyba Kanopėnuose iki šių dienų tebėra autentiškos tūrinės erdvinės kompozicijos, todėl yra vertinga istorijos, architektūros ir kraštovaizdžio požiūriu. Senų klevų alėja atveda į erdvų ir jaukų kiemą. Aplink išsidėstę mediniai pastatai – gyvenamasis namas su paukštelių „viešbučiu“, svirnas, ratinė, kiti ūkiniai statiniai; vakarinėje sodybos dalyje – senasis sodas, kūdra.

Iškiliausias šios bajorų šeimos atstovas – Simonas Tadas Stanevičius. Jis yra lietuviškosios lituanistikos pradininkas, pirmasis profesionalus lietuvių filologas, vienas iškiliausių žemaičių rašytojų ir mokslininkų. Jis buvo lyg tiltas tarp Lietuvos praeities ir ateities, Didžiosios ir Mažosios Lietuvos, tarp Lietuvos mitologijos, tautosakos ir folkloro tyrinėjimų, tarp bajorijos ir liaudies, tarp žemaičių ir kitų lietuvių. S. Stanevičius gimė Kanopėnuose 1799 m., mirė 1848 m. Stemplėse.

Renginys nemokamas.

Organizatorius: Raseinių krašto istorijos muziejus, Muziejaus g. 3, Raseiniai, mob. tel. 8 663 51 100.

Susitikime Stanevičių dvaro sodyboje (Kanopėnų k., Viduklės sen., Raseinių r. Koordinatės 55°23′20″ š. pl., 22°51′00″ r. ilg.

Liepos 11 d. (sekmadienis)

14.00. Renginys „Diena po akacijomis“ Jurbarko dvaro parke.

Renginio programoje – kilnojamoji paroda, muzikinė valanda, ekskursija „Dvaro parko augmenijos įvairovė: istorijos, mitai, legendos“, edukacija, fotosesijos.

„Dienoje po akacijomis“ pristatoma Jurbarko dvaro parko augmenijos ir kitų įdomių gamtos objektų įvairovė. Dvaro parko fotografijų paroda, ekskursija, kurią ves ir kelionėje į praeities laikus lydės muziejininkai, apsirengę istoriniais rūbais. Dvaro pastato terasoje po akacijomis lankytojų lauks koncertas, edukacinė veikla, arbatos gėrimas, bendravimas, „pamesto dvaro vartų rakto“ ieškojimas: bus ieškoma archeologinių radinių, atsakoma į klausimus, žaidžiami senoviniai žaidimai. Nugalėtojų lauks apdovanojimai!

Jurbarko dvaro parkas, buvę kunigaikščių Vasilčikovų svečių namai, terasa ir kiemas XIX a. buvo už senamiesčio, tarp Imsrės ir Mituvos upių. Pagal 1842 metų inventorių ten stovėjo dvaro rūmai, šalia jų medinis flygelis (šiuo metu išlikę du vienodi mūriniai flygeliai), degtinės sandėlis, mūrinė arklidė, pašiūrė pašto ekipažams, malkinė, jauja, du klojimai, tvartas, senas mūrinis namas prie Mituvos, mūrinis pašto namas, kalvė, be to, dvarui priklausė dar trys mediniai namai mieste. Remiantis istoriniais šaltiniais renovuotas dvaro parkas apsodintas rožynais, kėniniais augalais, įvairiaspalvėmis alyvomis. Yra išlikę maumedžiai, senieji klevai, ąžuolai ir kita augmenija.

Renginys nemokamas.

Organizatorius: Jurbarko krašto muziejus, Vydūno g., Jurbarkas, tel. (8 447) 52 710; mob. tel. 8 676 06 630.

Susitikime Jurbarko dvaro parke, prie buvusių kunigaikščių Vasilčikovų svečių namų (Vydūno g. 21, Jurbarkas). Koordinatės 55.079293°š. pl. 22.756051°r. ilg.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode