Romas

Rengės geležinkelio ruožą ketinama atstatyti iki kitų metų kovo pabaigos

„Lietuvos geležinkeliams“ kažkada vienašališkai nusprendus, kad bėgių į Latviją nereikia, už tai teko pakloti beveik 40 mln. eurų. Bendrovė buvo priversta ne tik savo lėšomis atstatyti išardytą geležinkelį, bet ir sumokėti didžiulę Europos Komisijos skirtą baudą.

Buvusios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės sprendimo kaina – daugiau kaip 37,3 mln. eurų. Rengės ruožo atstatymas valstybės įmonei atsieis daugiau kaip 9 mln. eurų, dar 28 mln. eurų išleista baudai, kurią skyrė Europos Komisija.

„Lietuvos geležinkeliai“ išvengė dar didesnių nuostolių, „paskutinę minutę“ pretenzijų per teismą išieškoti daugiau kaip 82 mln. eurų dėl negautų pajamų atsisakė Latvijos valstybiniai geležinkeliai.

Dešimtis milijonų eurų išleidusi valstybės įmonė kol kas neketina reikalauti, kad bent dalį patirtų nuostolių kompensuotų sprendimus priėmę buvę „Lietuvos geležinkelių“ vadovai.

Veš keleivius?

Prieš daugiau kaip dešimtmetį išardytą geležinkelio atkarpą Bugeniai–Rengė nuo Mažeikių iki Latvijos sienos „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja atstatyti iki 2020 m. kovo 29 d.

Iki šiol yra įrengta viršutinė kelio konstrukcija, suremontuotos pervažos, pralaidos, tiltai. Atstatyta vandens nuvedimo griovių funkcija, pašalinti želdiniai.

Dabar baigiami eismo valdymo sistemų ir susijusių ryšių bei elektros sistemų veikimo atstatymo ir įrengimo darbai.

„Lieka labai nedaug – galutinis kelio ištaisymas ir apdailos darbai, atstatytų eismo valdymo sistemų veikimo patikrinimas ir bandymai, objekto aplinkos sutvarkymo darbai bei išpildomosios dokumentacijos parengimas“, – Alfa.lt teigė „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento specialistas Gintaras Liubinas.

Rengės ruožo atstatymo darbus vykdo UAB „Vitras-S“.

Iki lapkričio atlikta darbų beveik už 8 mln. eurų (be PVM), o visa Rangos darbų sutarties vertė siekia 9,3 mln. eurų (be PVM). Objektas finansuojamas iš „Lietuvos geležinkelių“ lėšų.

„Projektas vykdomas greičiau, nei buvo suplanuota, ir yra baigiamojoje stadijoje, todėl nematome priežasčių, dėl ko galėtų būti nebaigtas laiku“, – teigė G. Liubinas.

Atstatytu Rengės ruožu bus vežami kroviniai, tačiau analizuojamos ir keleivinių traukinių judėjimo galimybės.

Grėsė didesnė bauda

Europos Komisija (EK) 2017 m. spalį „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad bendrovė apribojo konkurenciją ir pažeidė ES antimonopolines taisykles, 2008 m. išardžiusi 19 km bėgių iš Mažeikių, kur veikia naftos perdirbimo gamykla „Orlen Lietuva“, į Rengę Latvijoje.

Komisiją įtikino skundą pateikusios „Orlen Lietuvos“ argumentai, kad Lietuva taip apribojo galimybę įmonei vežti krovinius į Latvijos uostus.

„Lietuvos geležinkeliai“ sumokėjo baudą ir pažadėjo iki 2019 m. pabaigos atstatyti išardytą geležinkelį. Kartu bendrovė ES Bendrajam Teismui Liuksemburge 2018 m. gruodį pateikė skundą prieš EK.

„Byla ES Bendrajame Teisme neišnagrinėta, tad sprendimas dar nepriimtas. Šalys apsikeitė rašytiniais dokumentais, tačiau žodinio posėdžio data dar nepaskirta. Manoma, kad bus paskirta kitų metų pirmąjį pusmetį, o sprendimas – per kelis mėnesius po posėdžio“, – Alfa.lt sakė G. Liubinas.

EK skirtą baudą „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėjo iš savų lėšų. Pasirinkimo baudos nemokėti įmonė neturėjo, net jei skundė EK sprendimus. Tačiau jeigu bylą „Lietuvos geležinkeliai“ laimėtų, sumokėtą baudą susigrąžintų.

Valstybės įmonė kol kas neapsisprendė, ar reikalaus finansinės kompensacijos iš buvusios „Lietuvos geležinkelių“ vadovybės, nusprendusios išardyti Rengės ruožą. „Pirmiausia turime sulaukti ES Bendrojo Teismo sprendimo, nuo kurio priklausys tolimesnė įvykių eiga“, – sakė G. Liubinas.

Daugiau kaip 82 mln. eurų kompensacijos dėl išardyto geležinkelio ruožo į Latvijoje esančią Rengę reikalavo ir „Latvijos geležinkeliai“ bei jos antrinė įmonė „LDZ Cargo“. Įmonė 2018 m. rudenį tikino, kad „Lietuvos geležinkeliams“ nesutikus sumokėti imsis teisinių priemonių.

2018 m. rugsėjį „Lietuvos geležinkeliai“ buvo gavę oficialią „Latvijos geležinkelių“ pretenziją sumokėti 56,92 mln. eurų kompensaciją už negautą pelną, kai Rengės ruožas nebuvo naudojamas 2009–2017 m. Antrinė įmonė „LDZ Cargo“ šiuo laikotarpiu patyrė 25,4 mln. eurų nuostolių. Tokius skaičius „Latvijos geležinkeliams“ pateikė audito bendrovė „Ernst & Young“.

Tačiau galiausiai, veikiausiai dėl politikų spaudimo, jokių veiksmų „Latvijos geležinkeliai“ ir „LDZ Cargo“ nesiėmė ir į teismus nesikreipė.

Elgėsi kaip monopolininkė

Avarinės būklės 19 km ilgio geležinkelio atkarpa Bugeniai–Rengė nuo Mažeikių iki Latvijos sienos išmontuota 2008 m. rugsėjį. Šia geležinkelio atkarpa Mažeikių naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ produkciją į Latviją vežė „Latvijos geležinkeliai“.

Bėgių išmontavimą tuometis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka teisino tuo, kad „Orlen Lietuva“ neva vienašališkai nutraukė derybas dėl atsiskaitymo už paslaugas. Lenkų valdoma bendrovė teigė derybų nenutraukusi.

Priversta produkciją į Latviją vežti aplinkiniu keliu per Šiaulius ir Joniškį bei naudotis monopolinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ paslaugomis, „Orlen Lietuva“ pasiskundė Susisiekimo ministerijai ir Konkurencijos tarybai.

S. Dailydka savo ruožtu tuomet pareiškė, kad įmonė neturi daugiau kaip 40 mln. eurų geležinkelio nuo Mažeikių iki Latvijos remontui. Nurodyta suma iš tikrųjų keturis kartus viršijo realią Rengės ruožo atstatymo kainą.

Nors vėliau S. Dailydka žadėjo Rengės ruožą atstatyti, pažado netesėjo. Esą atstatymas neatsipirktų, nes ši geležinkelio atkarpa būtų ekonomiškai nenaudinga.

Aklavietėje atsidūrusi „Orlen Lietuva“ tuomet kreipėsi į EK. Lenkijos kapitalo įmonė tvirtino, kad dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų patiria finansinių nuostolių. EK oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos pradėjo 2013 m. kovą.

2017 m. EK ne tik skyrė baudą, bet ir reikalavo pateikti įmonės reorganizacijos planą atskiriant krovinių ir keleivių vežimo veiklas bei geležinkelių infrastruktūros valdymą.

Lietuvos valstybinės bendrovės 2016 m. pateiktas projektas, kaip turėtų būti išardyta Lietuvos geležinkelių monopolija, EK neįtikino: „Lietuvos geležinkeliai“ ne tik turėjo sumokėti baudą, bet ir savo lėšomis atstatyti išardytus bėgius į Latviją.        

Parengta pagal Alfa.lt

Budas.lt nuotrauka

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode