Reklama 2

Nesuvokiamas Druskininkų savivaldybės sprendimas – draudžiama balkonuose lesinti paukščius

Lietuvos ornitologai sveikinadidžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos– savivaldybių iniciatyvas aktyviairemti aplinkosauginį švietimą, ypač jaunimo atitinkamą ugdymą švietimo įstaigose. Vilniuje net skirtos savivaldybės lėšos paukščiųlesyklųįrengimui bei inkilų kėlimui miestoviešose vietose. Pritarus Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos ornitologų draugija (LOD) įrengė stacionarias paukščių lesyklas ir šio miesto lankomose vietose. Tuo tarpu Druskininkai eina priešingu keliu. Jeigu Jūsų atžala pasigamins nekaltą lesyklėlę mokykloje ar darželyje ir paprašys Jūsų pakabinti ją balkone, privalėsite juos griežtai sudrausminti ir pasakyti NE.

Ir tai tikrai ne balandžio 1 d. pokštas.Šių metų spalio 23 d. Druskininkų savivaldybės administracija patvirtino naujos redakcijos Gyvūnų laikymo Druskininkų savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles. [Nuoroda] Tačiau LOD nepritaria šiam taisyklių pakeitimo 28 punktui. Draugija sekdama pasaulinės organizacijos BirdLife international rekomendacijomissiūlo įrengti miestuose lesyklėles namų balkonuose, palangėse, daugiabučių ar individualių namų kiemuose, parkuose ir viešose ir gausiai lankomose miestų bei gyvenviečių erdvėse. Tai puiki priemonė skatinti vaikus bei suaugusius pažinti paukščius, mokyti juos atsakingumo ir gerumo, skiepyti meilę gamtai, stebėti gamtoje vykstančius procesus. Be to, šalia lesyklųzylės, geniai,bukučiai, o pavasarėjant ir žvirbliai, atidžiai apžiūrinėdami medžių kamienus, šakas, medines tvoras ir pastatų sienas sunaikina daug vabzdžių kenkėjų kiaušinėlių, lėliukių, taip gerindami urbanistinėje aplinkoje esančių želdinių būklę. Nuolatos surasdami maisto toje pačioje vietoje, jie čia pasilieka pavasarį perėti, kartu ne tik mus džiugindami savo giesmėmis, bet ir sulesdami žmoguinenaudingų vabzdžių.Bet Druskininkų savivaldybės požiūris, pasirodo, kitoks.

Įsivaizduokime situaciją šaltos žiemos metu: balkone įrengtoje lesyklėlėje kiekvieną dieną lankosi apie 20 paukščių. Šie paukščiai randa maisto kiekvieną dieną. Ir staiga , jei gyvenate Druskininkuose, jūs gaunate įspėjimą ar baudą, todėl esate priversti nutraukti šių paukščių lesinimą. Kaip žinia, paukščiai prisiriša prie nuolatiniųmaitinimosi vietų, todėl nustojus lesinti šaltos žiemos metu daugelis jų neieško naujų lesyklų – vis grįšta į tą pačią vietą tikėdamiesi rasti maisto. O jeigu vienas kitas ir ieškotų naujų lesyklų, tai po šio draudimotiesiog jų nerastų ir paukščiai bus pasmerkti žūčiai.Todėl Druskininkų savivaldybės draudimas žiemos metu lesinti paukščius daugiabučių ar individualių namų balkonuose ne tik prieštarauja gamtosauginei etikai, bet ir prasilenkia su palankiu visuomenės požiūriu į mus supančią aplinka.

Kartu primename, kad lesinti paukščius rekomenduojama kai paspaudžia pirmasis šaltis ar iškrenta sniegas. Negalima lesinti paukščių šiltuoju metų laikotarpiu - vėlyvą pavasarį, vasarą ar rudenį. Šiuo laiku sparnuočiai maisto susiranda patys arba pasitraukia į piečiau esančius regionus, kur jo randa pakankamai, kad išgyventų šaltąjį sezoną. Priešingu atveju, paukščiai pripranta gauti maisto, čia apsistoja ir nesiruošia išskristi kitur. Taip kai kurioms užsilikusioms rūšims šalta žiema tampa pražūtinga. Bet tai tikrai neaktualu zylėms, žvirbliams, žaliukėms, bukučiams, svilikams – dažniausiai mūsų lesyklas miestuose lankantiems sparnuočiams.

Todėl ornitologai tiesiog negali atsitokėti dėl minėtų Druskininkų savivaldybės naujai pakeistų Gyvūnų laikymo taisyklių, kur siekiama „kovoti“ su žvirbliais, paukščiais, kurie nyksta didesnėje Europos dalyje dėl didėjančios chemizacijos, urbanistinės plėtros ir mitybinių vietų stokos. Karklažvirblis priskiriamas prie sparčiausiai nykstančių Europos paukščių, o Druskininkų savivaldybė „paskelbia jai karą“. Tokiu trumparegišku požiūriu ornitologai negali atsistebėti, juolab, kuo gi taip neįtiko žvirbleliai Druskininkų administracijai – kad čirška garsiai ar kad piktžolių sėklas žiemą nulesa? Tuo pačiu, draudžiant lesyklas balkone, druskininkiečiai kovos ir su „varnomis“, norsd iš tikro lesyklas dažniau aplanko kuosos, kurių irgi mažėja, ypač vykdant daugiabučių namų renovaciją. Vakarų Europos šalyse, tokiu atveju įrengiamos specialios perimvietės šiems paukščiams, o Druskininkuose ir vėl – „karas“, nusprendžiant, jog kuosoms šiame kurorte ne vieta.Kai susimastai apie priimtus sprendimus, net pritrūksta žodžių išsakyti užplūstančias mintis – kodėl tokie nemylimi tapo niekuo kalti paukščiai? Džiugu, kad kitos savivaldybės nepriėmėm tokių absurdiškų sprendim ų, o kartu tikimės, jog Druskininkų savivaldybės administracija atsitokės ir nutrauks „kovą“ su žiemojančiais paukščiais, taip išgelbstint daugelį jų nuo pražūties šaltais žiemos mėnesiais.

Lietuvos ornitologų draugija

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode