Parama dėkojame




Sprogimas

Kauniečiai pernai kvėpavo švaresniu oru, nes mažiau važinėjo

Praėjusiais metais Kaune bendra oro tarša buvo mažesnė nei 2019-aisiasis. Tai labiausiai nulėmė sumažėjęs gyventojų mobilumas dėl pandemijos metu įvesto karantino, atskleidžia Aplinkos apsaugos agentūros vykdomi oro kokybės tyrimai.

2020  m. vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija mieste neviršijo ribinės vertės. Palyginti su 2019 m., kietųjų dalelių KD10 (mažesnių nei 10 mikronų) koncentracija buvo mažesnė 32 proc. Benzo(a)pireno koncentracija lyginant su 2019 m. sumažėjo 9 proc.  Didžiausia jos vertė nustatyta vasarį ir kitais šaltojo sezono mėnesiais, o šiltuoju metų laiku  ji buvo žymiai mažesnė.

Šiuo laikotarpiu daugumos Kaune  matuojamų oro teršalų koncentracija sumažėjo. Tačiau kai kur padidėjo sunkiųjų metalų – švino, arseno ir nikelio bei transporto išmetamo azoto dioksido kiekiai. Nerimauti nėra pagrindo, nes, pasak specialistų, nei vieno teršalo koncentracija nebuvo pavojinga žmonių sveikatai.

2020 m. Kauno oro kokybę vertinant iš daugiau kaip 15 metų perspektyvos, miesto foninę oro taršą atspindinčiose Noreikiškėse stebima sieros dioksido koncentracijos didėjimo tendencija, o pramonės ir transporto „mazge“ Petrašiūnuose – sveikatai labiau kenkiančių  policiklinių aromatinių angliavandenilių – benzo(a)pireno ir kt.

Dažniausiai geros oro kokybės standartų neatitinkanti oro kokybė kaip jau įprasta buvo nustatoma šaltuoju metų laiku, kai prasideda šilumos energijos gamyba, individualių namų šildymas, stebimos teršalų pernašos iš kitų valstybių.

Balandžio-rugsėjo mėn. tarša daugiausia didėjo dėl transporto išmetamų teršalų, vėjui ir transportui sukėlus dulkes nuo neapželdintų žemės plotų, nepakankamai išvalytų gatvių, dėl žolės deginimo priemiesčiuose.

Tyrimų duomenys rodo, kad siekiant geresnės oro kokybės Kauno mieste ir mažesnio neigiamo taršos poveikio žmonių sveikatai, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas oro kokybės valdymo priemonėms, kurios leistų efektyviau sumažinti transporto, individualių namų šildymo kietuoju kuru įrenginių ir  pakeltą nuo gatvių  taršą.

Gyventojai prie to galėtų prisidėti dažniau važiuodami viešuoju transportu, dviračiu ar paspirtuku, eidami pėsčiomis, įsigydami mažiau taršius automobilius. Tie, kurie būstą šildo individualiai, įsigiję modernius šildymo įrenginius,  tinkamai juos prižiūrėdami, valydami kaminus, atsisakę kūrenti anglis ir naudodami mažiau malkų. Oras būtų dar švaresnis, jeigu pavasarį laikydamiesi įstatymų nedegintų žolės.

Pagal Vyriausybės patvirtintą Valstybinio aplinkos monitoringo programą, Kauno aglomeracijoje (mieste) oro užterštumas tiriamas dvejose oro kokybės tyrimų stotyse – pramoniniame rajone, prie vidutinio eismo intensyvumo gatvės įrengtoje Petrašiūnų stotyje ir Noreikiškių stotyje, įrengtoje atokiau nuo intensyvaus eismo gatvių ir kitų stambesnių taršos šaltinių.

Aplinkos ministerijos nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode