Reklama 2

Seimas patvirtino komisijos dėl Prezidento R. Pakso teisių atkūrimo išvadas

Seimas patvirtino laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvadas bei Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados“ (projektas Nr. XIIP-2300(2).

Išvadose pažymima, kad komisija, atlikusi tyrimą, dėl kokių priežasčių iki šiol nėra įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. priimtas sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą pagal pareiškėjo Rolando Pakso skundą dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių pažeidimo, konstatuoja, kad minėtas sprendimas nėra įgyvendintas dėl valstybėje suformuotos ydingos Konstitucinio Teismo praktikos, kai šio Teismo instituciniais aktais yra ribojamos parlamentinės įstatymų leidėjo iniciatyvos teisės ir savinamasi galios bei prerogatyvos, kurios nėra apibrėžtos Konstitucinio Teismo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Konstitucinis Teismas turi pareigą persvarstyti savo priimtus nutarimus, kurių nuostatos neatitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto Fakultatyviojo protokolo 25 straipsnio b ir c dalių nuostatų. Pagal Pakto 2 straipsnio 3 dalies a punktą valstybė [Pakto] šalis įpareigojama suteikti Rolandui Paksui veiksmingas teisių gynimo priemones, įskaitant draudimo iki gyvos galvos jam kandidatuoti Prezidento rinkimuose ar užimti Ministro Pirmininko arba ministro pareigas persvarstymą pagal valstybės [Pakto] šalies prisiimtus įsipareigojimus.

Išvadose pažymima, kad Seimas, kaip įstatymų leidėjas, turi persvarstyti Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas ir teisės aktuose iš naujo apibrėžti šios institucijos vietą valstybės valdžios sistemoje.

Komisija siūlo individualių priemonių srityje visų pirma persvarstyti apkaltos proceso teisinį reglamentavimą ir įtvirtinti apkaltos peržiūros institutą. Išvadose rašoma, kad, pirmiausia reikėtų atlikti atitinkamus Seimo statuto pakeitimus ir papildymus, kurie nustatytų apkaltos peržiūros procesines sąlygas, t. y. apkaltos procese numatyti tam tikras bendrąsias priemones.

Dokumente pažymima, kad Seimas yra Konstitucijos įgaliotas pagrindinis apkaltos vykdymo subjektas, todėl turi kompetenciją ne tik pradėti apkaltą, bet ir peržiūrėti jau įvykusią apkaltą.

Išvadose pažymima, kad siekiant teisiškai korektiškai įgyvendinti įvykusios apkaltos peržiūrą, būtų tikslinga papildyti Lietuvos Respublikos Seimo statutą 2301 straipsniu, kuriame būtų įtvirtinta nuostata, suteikianti Seimui kompetenciją spręsti, ar yra teisinis pagrindas pradėti, nutraukti ir peržiūrėti įvykdytą apkaltą:

Komisija išvadose taip pat pažymi, kad Seimas, remdamasis savo diskrecija ir nauja priesaikos turinio (Konstitucijos 74 straipsnio) interpretacija, yra kompetentingas atkurti Prezidento Rolando Pakso pilietines ir politines teises savo nutarimu, 3/5 Seimo narių balsų dauguma. Seimas gali nuspręsti, iki kokio termino galioja pritaikyta sankcija – draudimas Rolandui Paksui vėl siekti tapti Seimo nariu.

Teikiamame projekte komisija konstatuoja, kad Konstitucijos pataisos taip pat yra vienas iš valstybės tarptautinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo būdų. Konstitucijos keitimo konstitucinį teisinį reguliavimą lemia pačios Konstitucijos samprata, jos prigimtis ir paskirtis. Pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir Europos Sąjungos sutarties preambulę dėl pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei teisinės valstybės principams, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas jau yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis ir galioja tiesiogiai. Valstybės pareiga laikytis tarptautinių sutarčių ir visuotinai priimtų demokratijos vertybių tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 1 straipsnio nuostatų, Konstitucijos ir įstatymų normos privalo Lietuvos institucijų būti interpretuojamos taip, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai būtų įgyvendinami. Atsižvelgiant į atsakingo valdymo doktriną ir į tai, kad Lietuva pažeidžia Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir turi imtis veiksmų, kad ateityje pažeidimų būtų išvengta, Seime turi būti pasiektas politinis susitarimas ir dėl atitinkamų Konstitucijos bei kitų teisės aktų pataisų priėmimo.

Išvadose įtvirtinta, kad valstybė turi pareigą pašalinti žmogaus teisių pažeidimus, kurie kyla iš valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymo praktikos. Seimas įsipareigoja iki 2016 m. liepos 1 d.  pašalinti iš teisės aktų –Seimo rinkimų įstatymo ir Prezidento rinkimų įstatymo nuostatas, prieštaraujančias Paktui ir Konvencijai.

Nutarimas priimtas už balsavus 61, prieš – 27, susilaikius 15 Seimo narių.

Saulė Eglė Trembo

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento

Ryšių su visuomene skyrius

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode