Prieš 500 metų prasidėjusi Magellano kelionė pakeitė pasaulį

 

Lygiai prieš 500 metų Ferdinandas Magellanas (Ferdinandas Magelanas) iš Ispanijos išplaukė į pirmąją žmonijos istorijoje kelionę aplink pasaulį, pradėjusią naują epochą. 

Antraisiais žygio metais šis portugalų keliautojas buvo nužudytas Filipinuose salos gyventojų, tad kelionę užbaigė ispanas Juanas Sebastianas Elcano (Chuanas Sebastijanas Elkanas), tačiau Magellano vardas tapo nesiejamas nuo istorinės kelionės, iš viso trukusios trejus metus.   

„Prabėgus 500 metų, F. Magellanas vis dar įkvepia," – pažymėjo Fabienas Cousteau (Fabjenas Kusto), prancūzų dokumentinių filmų kūrėjas ir okeanologas, kaip ir jo senelis Jacques-Yves Cousteau (Žakas Yvas Kusto).  

„Jis buvo pionierius tuo metu, kai į nežinomybę leidęsi keliautojai paprastai negrįždavo," – sakė jis. 

Apžvelgiame penkis aspektus, kaip F. Magellano kelionė paveikė žmonijos istoriją ir iki šiol įkvėpia mokslininkus bei tyrinėtojus.   

Su kai kuriais iš jų naujienų agentūra AFP kalbėjosi Lisabonoje rugpjūčio 10-osios, 500-ųjų kelionės metinių proga surengtos konferencijos metu.  

Istorinis

Pasak NASA mokslininko, tarpplanetinio kosminio zondo „New Horizons“ vadovo Alano Sterno, F. Magellano kelionė žymėjo posūkio tašką istorijoje. Ji buvo tokia pat unikali, kaip ir pirmoji žmogaus kelionė į kosmosą bei vėlesni nusileidimai Mėnulyje. 

„Mano manymu, tai tiesiog pakeitė žmoniją. Pavadinčiau tai pirmuoju visos planetos įvykiu – panašiai kaip Jurijaus Gagarino skrydis buvo pirmasis įvykis už planetos ribų," – sakė jis. 

Geografinis

Po F. Magellano kelionės buvo perbraižyti žemėlapiai ir perrašytos geografijos knygos. Jis pirmasis atrado dabar jo vardu vadinamą sąsiaurį, jungiantį Atlanto ir Ramiuosius vandenynus ties piečiausiu Pietų Amerikos žemyno tašku.

„Ko gero, didžiausias jo žygdarbis – ir jis tebelaikomas vienu didžiausių žygdarbių navigacijos istorijoje – kad jis perplaukė šį sąsiaurį, kurio žemėlapių tuo metu nebuvo ir apie kurio egzistavimą buvo tik miglotai kalbama,“ – sakė JAV istorikas, vienos iš F. Magellano biografijų autorius Laurence'as Bergreenas (Lorensas Bergrinas).  

Filosofinis 

Ši kelione pakeitė žmonių supratimą apie savo vietą pasaulyje. 

„Tai buvo ne vien geografija ir antropologija, tai buvo ir filosofinis atradimas, kad visai tai – vienas pasaulis, – sakė L. Bergreenas. - Iki Magellano žmonės to tiksliai nežinojo. Jie nežinojo, kaip pasaulis yra susijęs ar kokio jis dydžio.“  

Astronominis 

Prieš 500 metų prasidėjusi kelionė padėjo europiečiams pažinti visatą ir iki šiol išlieka svarbi kosmoso tyrinėjimų bei astronomijos srityse. 

Plaukdamas per Mageleno sąsiaurį, portugalų tyrinėtojas su įgula stebėjo dvi plika akimi iš Pietų pusrutulio matomas galaktikas, dabar vadinamas Magelano debesimis. 

L. Bergreenui padedant, kai kurios neseniai pažymėtos Marso paviršiaus sritys buvo pavadintos tais pačiais vardais, kuriuos F. Magellanas kadaise suteikė Pietų Amerikos dalims. Garsiojo tyrinėtojo vardu pavadintas ir milžiniškas Čilėje statomas teleskopas.  

Įkvepiantis

Gilią žymę tyrinėjimų istorijoje palikęs F. Magellano pasiekimas įkvepia ir šiuolaikinius jo pasekėjus.  

„Kosmoso programoje rengdamiesi šioms ilgai trunkančioms misijoms sakome, kad ateities pamokos yra surašytos praeityje," – sakė buvęs NASA atstronautas 65-erių Dafyddas Williamsas (Devidas Viljamsas), dalyvavęs dvejose kosmoso misijose. 

„Daugelis kosmoso programas dalyvių yra skaitę apie Magellaną," – pridūrė jis.  

Redaktorius: Raimondas Čiuplys

Lisabona, rugpjūčio 10 d. (AFP-BNS).

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode