Reklama 2

Po valstybės finansuojamo pagalbinio apvaisinimo jau gimė pusšimtis naujagimių

Per metus nuo pagalbinio apvaisinimo finansavimo valstybės lėšomis įtvirtinimo po tokių procedūrų gimė 53 kūdikiai.

Valstybinė ligonių kasa informuoja, kad per pirmus pagalbinio apvaisinimo finansavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis metus iš viso pacientų vaistams ir paslaugoms apmokėti išleista 1,1 mln. eurų.

„Iš 632 moterų, kurioms nuo 2017 metų balandžio iki šių metų balandžio buvo nemokamai atliktos pagalbinio apvaisinimo procedūros, 40 sėkmingai pagimdė vaikučius. Naujausiais duomenimis, viena šeima pagausėjo iš karto trimis mažyliais, net vienuolikai porų gimė dvynukai, o dar 28 susilaukė po vieną naujagimį“, – teigia VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Čibirienė.

Ligonių kasos kompensuoja visą reikalingų pagalbinio apvaisinimo paslaugų ir vaistų kainą iki kol moteris pradės lauktis. 

Pagalbinio apvaisinimo paslaugas šeimoms, negalinčioms susilaukti vaikų, nemokamai teikia ir valstybinės, ir privačios Lietuvos gydymo įstaigos.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų Seime priimtas užpernai, o korekcijos pradėtos jam dar nė neįsigaliojus. Praėjusios kadencijos Seimas iš pradžių priėmė konservatyvų įstatymo variantą, kuris leido sukurti tiek embrionų, kiek bus perkelta moteriai, ir ne daugiau trijų. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgusi į medicinos ir teisės ekspertų poziciją, jį vetavo kaip neatitinkantį šiuolaikinių gydymo metodų.

Tuomet Seimas pritarė šalies vadovės veto ir atsisakė griežtų reikalavimų, tačiau rinkimus laimėję „valstiečiai“ su kitų frakcijų parlamentarais iš naujo įregistravo pataisas su siūlymu grįžti prie draudimo šaldyti embrionus. Visuomenėje atsinaujinus aštrioms diskusijoms dėl pagalbinio apvaisinimo, „valstiečiai“ pasiūlė variantą, kuris neribojo sukuriamų embrionų skaičiaus, bet įpareigojo juos saugoti neribotą terminą, jį ir priėmė Seimas.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, abiem stovykloms aštriai ginant savo pozicijas dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo. Viena pusė ragino ginti negimusį embrioną kaip gyvybę, kita pabrėžė porų interesus susilaukti vaikų.

Iki Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo tokios procedūros darytos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir nevaisingos poros negalėjo gydymui gauti valstybės kompensavimo.

Vilnius, gegužės 8 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode