Reklama 2

Mažeikiuose lankėsi energetikos viceministras

Pirmadienį Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus iniciatyva Mažeikiuose lankęsis energetikos viceministras Vidmantas Macevičius susitiko su Savivaldybės vadovais ir administracijos specialistais, verslo atstovais bei bendruomenės nariais. Aptarė aktualius šilumos ūkio plėtros bei energijos ir energijos išteklių vartojimo efektyvumo didinimo klausimus,apžiūrėjo Mažeikių miesto namų ūkių ir pramonės sektorius.

Privalo sumažinti energijos vartojimą

 

Susitikime viceministras pristatė šių metų prioritetines Energetikos ministerijos veiklas. Kalbėjo apie elektros jungties „Nord Balt“ kabelio tiesimą per Baltijos jūrą, Suskystintų gamtinių dujų terminalo darbo efektyvinimą, Energetikos strategijos atnaujinimą, šilumos ūkio problemas – Vilniaus, Kauno kogeneracinių jėgainių statybą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo administravimą.

 

 

V. Macevičius taip pat informavo apie 20/20/20 direktyvą – Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą – ir jos laikymąsi bei įgyvendinimą Lietuvoje, kuri vers Lietuvą sutaupyti po 1,5 proc. energijos: „Iki 2020 metų Europos Sąjungos valstybės turi 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių – CO2 – dujų išmetimą, taip pat iki 20 proc. padidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą bendrame energijos balanse ir 20 proc. sumažinti energijos vartojimą. Atlikus preliminarius skaičiavimus, nustatyta, kad reikia sutaupyti 20 proc. pirminės energijos, o tai sudaro apie 10–11 teravatvalandžių (TWh). Šį skaičių galima prilyginti per metus suvartojamam šilumos kiekiui Lietuvoje.“

 

Pasak V. Macevičiaus, siekiant įgyvendinti Energijos efektyvumo direktyvą, jos vykdymas prasideda nuo vartotojo ir baigiasi savivaldybėmis bei įmonėmis. „Šiek tiek energijos susitaupys renovavus pastatus. Iki 2020 m. numatyta atnaujinti 4000 daugiabučių namų, tačiau tai sudarys tik 2 TWh sutaupytos energijos. Kasmet atnaujinant 3 proc. bendro ploto valstybės institucijoms priklausančių viešųjų pastatų, leistų valstybei sutaupyti 0,2 TWh energijos. Atrodo, darbai dideli, bet skaičiai maži“, – nuogąstavo V. Macevičius.


Atnaujins šviestuvus

 

Dar viena programa, kuri, pasak energetikos ministro pavaduotojo, turėtų pradėti veikti – tai gatvių apšvietimo atnaujinimas: „Lietuvoje yra apie 260 tūkst. šviestuvų. Ši programa apimtų 100 tūkst. šviestuvų pakeitimą bei jų valdymo sistemos ūkio modernizavimą. Tai leistų sutaupyti apie 0,4 TWh energijos. Pagal Energijos efektyvumo direktyvą, likusias 9 TWh energijos turi sutaupyti turintys tiesiogiai sutartis su vartotojais – šilumos tiekimo įmonės, akcinės bendrovės „Lesto“, „Litgrid“, „Lietuvos dujos“.  Perskaičiavus mokesčių bazę Lietuvoje, būtų galima sutaupyti 2,6 TWh energijos, susitarimai su įmonėmis, kurios skatintų vartotojus mažinti suvartojamą energijos kiekį, padėtų sutaupyti 2,2 TWh energijos, energetinio audito įmonės – 1,3 TWh, transporto sektoriuje – 100 megavatvalandžių. Blogiausia tai, kad 2015 metais mes turime sutaupyti apie 0,45 TWh, jei šiemet nesutaupysime, kitais metais bus dvigubai, trigubai ir t. t.“

 

Skirs subsidijų

 

Kalbėdamas apie šilumos ūkio atnaujinimą viceministras užsiminė apie biokuro katilų ir trasų keitimą: „Jei biokuro katilas nusidėvėjo, reikia svarstyti galimybę statyti mažą kogeneracinę jėgainę, žinoma, jei tai ekonomiškai naudinga. Šitiems projektams numatytos lėšos, kurios dar derinamos. Iškastinio kuro katilams keisti į biokuro katilus numatyta apie 10 mln. eurų lėšų, šilumos trasoms – apie 40 mln. eurų.“  

 

Galės susimontuoti jėgainę

 

Paskutiniai teisės aktai, kurie, pasak V. Macevičiaus, turėtų palengvinti žmonių gyvenimą, tai Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pakeitimai. „Pagal Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą individualiam vartotojui yra galimybė susimontuoti iki 10 kilovatų galingumo saulės jėgainę ir gaminti energiją sau, nereikalingą energiją atiduodant sandėliavimui į AB „Lesto“ tinklus. Energijos pritrūkus, ją bus galima paimti. Birželio pabaigoje AB „Lesto“ turi  paskelbti šios paslaugos kainą“, – teigė viceministras. Jo manymu, paslaugos kaina gali būti apie 2–3 ct. Tą patį gali daryti ir viešosios savivaldybės bei valstybės įstaigos, tik joms leista pasistatyti iki 50 kilovatų galingumo saulės jėgainę.

 

Pasak V. Macevičiaus, pagal Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą Lietuvoje turi būti 500 megavatų galios vėjo jėgainės, Kruonio hidroelektrinė – 900 megavatų,  Kauno – 100 megavatų galios ir 27 megavatų galios mažosios hidroelektrinės. Iš viso 1028 megavatų galios skiriama hidroenergetikai ir 105 megavatų galios biokuro ir biodujų katilinėms, saulės kolektoriai sudaro 70 megavatų galios.

 

Pasak Savivaldybės mero Antano Tenio, mūsų Savivaldybei didžiausią rūpestį kelia ir iš Energetikos ministerijos kokios nors pagalbos norėtų sulaukti atnaujinant gatvių apšvietimą, renovuojant visuomeninius pastatus ar įrengiant atsinaujinančius energijos išteklius visuomeniniuose pastatuose: „Patys rengsime projektus ir dalyvausime, kur tik galėsime“.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode