Ssc pirmasis
Ssc antrasis

Buvusios sąjungininkės kartu su tuomete priešininke Vokietija paminėjo vieno svarbiausių Antrojo pasaulio karo mūšių – Ardėnų operacijos – 75-ąsias metines.

Ši paskutinį Adolfo Hitlerio kariuomenės puolimą Vakarų fronte sustabdžiusi operacija iš esmės pakeitė tolesnę karo eigą.

1944 metų gruodžio 16 dieną auštant daugiau nei 200 tūkst. Vokietijos karių netikėtai pradėjo veržtis pro tankius Belgijos ir Liuksemburgo miškus Ardėnų aukštumoje. Pasinaudodama blogu oru, šalčiu ir JAV karių išsekimu Vokietija pralaužė sąjungininkų frontą ir gerokai pasistūmėjo į priekį, todėl ši operacija dar gavo fronto smaigalio mūšio pavadinimą (Battle of the Bulge).

Iš pradžių JAV kariams per nuožmius susirėmimus su priešininkų kariuomene pavyko pristabdyti gausesnių vokiečių pajėgų skverbimąsi ir sulaukti pastiprinimo, kol galiausiai po Kalėdų Sąjungininkai patys perėmė puolimą į savo rankas. Po mėnesį trukusių mūšių Sąjungininkų veržimasis į Vokietiją tapo nebesustabdomas.

JAV gynybos sekretorius Markas Esperis pagerbė daugiau nei 19 tūkst. amerikiečių karių, žuvusių per vieną kruviniausių operacijų šalies istorijoje.

„Jų pastangos ne tik apgynė Ameriką, bet ir vėl sugrąžino laisvę Europos tautoms“, – sakė M. Esperas, pavadindamas Ardėnų operaciją „viena didžiausių Amerikos istorijoje“.

Nors vokiečių pajėgos per šią iki sausio pabaigos užtrukusią operaciją taip pat neteko daugiau nei 10 tūkst. karių, Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) atskirai padėkojo amerikiečių kariams.

„Šią dieną mes, vokiečiai, norime padėkoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Amerikiečių ginkluotosios pajėgos drauge su savo sąjungininkais išlaisvino Europą. Ir jie taip pat išlaisvino Vokietiją. Ačiū jums“, – pasakė F.-W. Steinmeieris.

„Žuvusieji tapo neapykantos, apgaulės ir naikinančio įniršio, atsiradusio mano šalyje, aukomis“, – kalbėjo jis.

Dabar Vokietija yra Jungtinių Valstijų ir jos buvusių karo laikų partnerių sąjungininkė NATO.

Per metinių minėjimo ceremoniją, vykusią lyjant lietui po švininių debesų dangumi netoli Bastonės esančiame žvaigždės formos memoriale, dabartiniai Jungtinių Valstijų ir kelių Europos sąjungininkių nesutarimai dėl saugumo ir prekybos buvo primiršti.

Pirmadienį tvyrojo rūkas ir oro temperatūra siekė 6 Celsijaus laipsnius – buvo gana šilta, lyginant su prieš 75 metus vietovę kausčiusiu šaltuku.

A. Hitleris tikėjosi, kad netikėtas vokiečių pajėgų puolimas Vakarų fronte privers JAV ir britų karius pasiduoti, ir Vokietija toliau galės pagrindines savo pajėgas nukreipti prieš sparčiai į priekį besiveržiančias sovietų pajėgas rytuose.

Auštant daugiau nei 200 tūkst. Vokietijos karių pradėjo puolimą ties fronto linija Belgijoje ir Liuksemburge, netikėtai užpuolę jau išsekusius JAV karius, dislokuotus jiems svetimoje, bet vokiečiams gerai pažįstamoje vietovėje.

Tačiau amerikiečiams pavyko sustabdyti vokiečių puolimą ir galiausiai patiems pereiti į ataką. Po šios operacijos Sąjungininkus pradėjo lydėti sėkmė ir po mažiau nei penkių mėnesių karas Europoje baigėsi.

Šią operaciją išgarsino ne Sąjungininkų vadovybės panaudota taktika, o nedidelių kariuomenės dalinių, turėjusių labai ribotas komunikacijos galimybes, gebėjimas kovoti išvien ir neleisti A. Hitlerio pajėgoms žūtbūt įvykdyti prasilaužimą. Nors amerikiečiai ne kartą buvo nustumti atgal, jie sugebėjo pristabdyti vokiečių pajėgų veržimąsi lemtingame pirmajame operacijos etape.

„Galiausiai amerikiečių karių bebaimiškumas ir nepalenkiama dvasia atnešė pergalę“, – sakė M. Esperis.

Pasikeitusią karo įvykių eigą gerai iliustravo įvykiai Ardėnų pietiniame Bastonės mieste, kur mažas šaudmenų ir maisto atsargas turintys JAV kariai buvo apsupti daugybę dienų.

Kai gruodžio 22 dieną 101-osios oro desantininkų divizijos brigados gerenolui Anthony C. McAuliffe'ui (Entoniui K. Makolifui) buvo iškeltas ultimatumas pasiduoti arba laukti visiško sunaikinimo, jo atsakymas buvo vienas trumpiausių karinėje istorijoje: „Dar ko!“ (Nuts). Po keturių dienų JAV kariai pralaužė miesto apsuptį.

„Greitai pasklidusios žinios apie jų įnirtingą gynybą sustiprino sąjungininkų pajėgų kovinę dvasią visame Vakarų fronte“, – kalbėjo JAV gynybos sekretorius.

1945 metų sausio 28 dieną pasibaigus Ardėnų operacijai Sąjungininkų pajėgos netrukus įsiveržė į Vokietiją, ilgainiui nacių pajėgos buvo priverstos pasiduoti, ir karas Europoje baigėsi.

Redaktorius: Rūta Androšiūnaitė

Bastonė, Belgija, gruodžio 16 d. (AP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Powered by BaltiCode