Reklama 1

Supykę Jav katalikai: D. Trumpo elgesys dėl klimato – amoralus

Didėjančios sausros Pietų Amerikoje, Rytų Afrikoje ir Pakistane. Ekstremalūs potvyniai Ajovos valstijoje JAV ir Peru. Galingesni uraganai Azijoje, Ramiojo vandenyno ir Karibų salose. Galų gale – neregėti miškų gaisrai Kalifornijoje, Indonezijoje ir Amazonijoje.

Apie šias pastarųjų metų nelaimes primena Jungtinių Valstijų katalikiškos organizacijos, reaguodamas į prezidento Donaldo Trumpo ir jo administracijos veiksmus.

Lapkričio 4 d. prasidėjo oficialus JAV išstojimo iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo procesas. Kad Amerika pasirašytų nuostatų nebevykdys, D. Trumpas žadėjo prezidento rinkimų kampanijos metu. Anot JAV vadovo, Paryžiaus susitarimas – per brangus ir neveiksmingas. Atėjus nustatytam terminui, pirmadienį JAV valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo apie pasitraukimo pradžią pranešė socialiniame tinkle „Twitter“ – pridurdamas, kad Amerika yra „pasaulio lyderė“, kalbant apie išmetamųjų dujų mažinimą ir ekonomikos augimą. „Mūsų modelis – realistiškas ir pragmatiškas“, – rašo M. Pompeo, netiesiogiai kritikuodamas D. Trumpo netenkinančias Paryžiaus susitarimo sąlygas.

Pagal galiojančią tvarką, galutinis JAV išstojimas – 2020 m. lapkričio 4-ąją, t. y. dieną po JAV prezidento rinkimų. Jei tai įvyks – JAV taps pirmąja ir vienintele pasaulio valstybe, oficialiai nepritariančia Paryžiaus susitarimui. Jungtinių Tautų duomenimis, Amerika šiuo metu yra antra didžiausia atmosferos teršėja po Kinijos.

„Gėdinga“ ir „savanaudiška“ politika

Vos pasirodžius M. Pompeo pareiškimui, tą pačią dieną netruko pasisakyti krikščioniškos organizacijos. Katalikų balsas čia buvo ypač stiprus. Štai Vienuolių moterų lyderystės konferencijos vykdomoji direktorė, Šv. Juozapo seserų kongregacijos atstovė Carol Zinn teigia, kad toks JAV sprendimas užtraukia gėdą amerikiečiams ir kelia grėsmę visai Žemei: „Katalikiškasis mokymas aiškus: klimato kaita yra rimta moralinė problema, kuri kelia grėsmę mūsų pasiryžimui apsaugoti žmogaus gyvybę ir orumą; veikti, pirmenybę teikiant patiems silpniausiems; skatinti bendrąjį gėrį ir rūpintis Dievo kūriniais.“

Jungtinių Valstijų vyskupų įsteigta tarptautinė pagalbos agentūra „Catholic Relief Services“ (kurios nariai dirba daugiau nei 100 pasaulio šalių) taip pat išplatino pareiškimą. „Kiekvieną dieną kartu su partneriais iš vietinių bažnyčių visame pasaulyje regime, kaip nuo tiesioginio klimato kaitos poveikio kenčia dešimtys milijonų žmonių. Amerikos lyderystė yra būtina, sprendžiant šią kritinę visuotinę problemą“, – teigia agentūros atstovas Billas O‘Keffe‘as. Jis prognozuoja, kad jei Žemė įšils iki pavojingos ribos – padarinius pirmiausia pajus patys vargingiausieji, ir tai sukels pasaulinių problemų – tokių kaip priverstinė migracija ir konfliktai dėl vandens, maisto ar žemės išteklių. O‘Keefe‘as vis dėlto viliasi, kad amerikiečių vyriausybė „persvarstys šį klaidingą sprendimą“.

Katalikiškas tarptautinis misionieriškas judėjimas „Maryknoll“ D. Trumpo administracijos sprendimą vadina „amoraliu“ – esą nėra teisinga, kad „didžiausia istorijoje teršėja“ Amerika tokiu svarbiu pasauliui metu atšaukia savo ligtolinę klimato politiką. „Nuo tada, kai 2017 m. prezidentas Trumpas pagrasino išeiti iš Susitarimo, mokslinių įrodymų dėl klimato kaitos tik padaugėjo. Tie įrodymai nupiešė dar baisesnį ekologinių ir socialinių pasekmių paveikslą – ir tos pasekmės gali paveikti greičiau, negu mes iki tol manėme.“

Tam pritaria ir kita misionieriška organizacija – „Kolumban Center for Advocacy and Outreach“, kuri tikinčiuosius ragina kreiptis į savo atstovus JAV Kongrese – siųsti jiems žinutes su raginimu pasipriešinti JAV išėjimui iš Paryžiaus klimato susitarimo. „Šiuolaikinis mokslas dar labiau tikras negu prieš 2 metus: klimato krizė sukelia vis didėjančių sveikatos sutrikimų, iki šiol nematytų orų reiškinių ir vandenynų šiltėjimą.“

JAV Kongreso imtis veiksmų prašo Šiaurės ir Pietų Amerikos Gailestingumo seserys. Organizacijos prezidentė Patricija McDermott RSM lapkričio 4 d. pareiškime rašo: „Mūsų seserys išgyveno pražūtingus uraganus Filipinuose ir Naujajame Džersyje; potvynius Ajovoje ir Peru; o kylantis jūros lygis Karibų ir Guamo salynuose šaukiasi [Jungtinių Valstijų] lyderystės.“

D. Trumpo administracijos veiksmus eilinį kartą kritikuoja ne pelno siekianti pranciškonų organizacija „Franciscan Action Network“. Jos vykdantysis direktorius Patrickas Carolanas išreiškia pyktį dėl D. Trumpo nuostatų: „Jis verčiau izoliuosis, negu bendradarbiaus su pasauliu. Tai savanaudiškas, neapgalvotas žingsnis, kuris sukels ilgalaikių ir pražūtingų padarinių mūsų planetos gyvybei.“

Apie grėsmę Žemei kalba ir popiežiai

Tai – ne pirmas kartas, kai katalikai garsiai pasisako dėl klimato kaitos problemos. Pernai metų birželį, reaguodamos į tuos pačius D. Trumpo administracijos siekius dėl Paryžiaus susitarimo, beveik 600 Amerikos katalikiškų organizacijų pirmąkart istorijoje paskelbė „JAV katalikų klimato deklaraciją“. Dokumentą pasirašė įvairios vyskupijos, parapijos, bažnytinės bendruomenės, katalikiški universitetai ir sveikatos priežiūros įstaigos. Deklaracijoje teigiama, kad, nepaisant JAV vadovybės ketinimų, šios organizacijos savo ruožtu ir toliau sieks įvykdyti Paryžiaus susitarimo tikslus. „Katalikų Bažnyčia ilgą laiką pripažino – o prieš 55 metus popiežius Pijus VI tai iškalbingai patvirtino – nereguliuojamos žmogaus veiklos tragiškus padarinius“, – rašoma dokumente.

Didelį postūmį kalbėti apie klimato kaitą pasaulio katalikams suteikė 2015 m. išleista popiežiaus Pranciškaus enciklika „Laudato Si“ („Pašlovintas būk“). Joje pontifikas „visus geros valios žmones“ prašo atkreipti dėmesį į „mūsų bendrųjų namų“ būklę ir išgirsti „žemės ir vargingųjų šauksmą“. Tais pačiais metais Pranciškus išreiškė visapusišką Šventojo Sosto paramą Paryžiaus susitarimui.

Ne į gera vedantys pokyčiai planetoje buvo ne kartą minėti ir neseniai pasibaigusiame Amazonijos sinode. Jame dalyvavę vyskupai klimato kaitą įvardijo kaip pačią didžiausią sociologinę ir gamtinę grėsmę, kylančią gyvybei, esančiai biologiškai turtingoje Amazonijos ekosistemoje. Sinodo tėvai priminė, kad toji ekosistema, sugerianti anglies dvideginį, – gyvybiškai svarbi visai Žemei.

Laiko lieka nedaug?

2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimą pasirašė visos pasaulio valstybės – 195. Jos geranoriškai įsipareigojo, kad kiekviena savo ruožtu mažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą – ir taip visos kartu sieks, kad pasaulio klimatas nesušiltų daugiau nei 2 °C, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Maža to, valstybės pasiryžo daryti viską, kad planetos atšilimas neviršytų ir 1,5 laipsnio Celsijaus.

Pasaulio klimatologai teigia, kad 1,5 laipsnio šiltėjimas yra slenkstis, kurį peržengus žmonijos laukia rimtos ir negrįžtamos pasekmės – kylantis jūros lygis, ilgesnės sausros ir galingesnės audros. Šiuo metu planeta jau įšilusi 1 laipsniu. Prognozuojama, kad jei išmetamųjų dujų kiekis nesumažės, šio šimtmečio pabaigoje Žemė įkais net 3 laipsniais.

Ar to išvengsime – priklausys nuo valstybių sprendimų. O Jungtinėms Valstijoms čia tenka ypač svarbus vaidmuo.

Parengta pagal užsienio spaudą

Bernardinai.lt

EPA nuotrauka

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode