Reklama 2

Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai – valdžia nelegitimi

Jau geroką laiką iš spaudos jaučiamas didėjantis artėjančių rinkimų šurmulys. Pavasaris. Nors iki rinkimų gal ir toloka, tačiau iš tikro pats laikas apie tai iš esmės pakalbėti. Laiko dar tikrai yra.

2016 m. rinkimų kampanija prasidėjo balandžio 9 d. LR Prezidentės dekretu. Partijos ruošia savo karius rinkimams vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose. Vieni bėga iš vienos partijos, glaudžiasi prie kitos, kiti gaudo populiariausius politikus ir ne tik politikus, kad tik sąrašai ir bendras partijos vaizdas atrodytų kuo geriau. Dabinasi. Taigi pakalbėkime apie rinkimus iš esmės.

 

Tai kur toji esmė? O rinkimų esmė yra atskleista LR Konstitucijos 55 straipsnyje, kurį cituoju: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.“

Ši LR Konstitucija priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d. ir LR AT pirmininko V. Landsbergio pasirašyta 1992 m. lapkricio 6 d.

Kartu šios LR Konstitucijos 153 str. suteikė teisę Seimui: „Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 metų spalio 25 dienos 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje.“

Taigi tame 55-tame LR Konstitucijos straipsnyje jokių pakeitimų neatlikta ir aukščiau pacituotas 55-tas straipsnis toks ir yra. Tai apie šitą 55 straipsnį ir pakalbėkime. Esmė ta, kad šitas 55-tas straipsnis apibrėžia valdžios formavimo esmę ir, jeigu tos esmės nesilaikoma, tai tada valdžia formuojama ne pagal LR Konstituciją ir valdžia tampa antikonstitucine, nelegitimia. Kartu reikia pažymėti, kad pagal šią Konstituciją prisiekia ne tik Seimo nariai, tačiau ir KT teisėjai, Vyriausybė, Prezidentai. Taigi galima teigti, kad tai yra pagrindų pagrindas, mūsų valdžios formavimo esmė, kurios šventai turime laikytis, kol nėra kitaip.

Visiškai aišku, kad visi valdžioje tą 55-tą straipsnį skaitė ir žino. Kartu šiuo straipsniu turi vadovautis ir Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaujama Z. Vaigausko. To įrodymas yra tas, kas nepaneigiamai akivaizdu, nes turime 141 Seimo narį ir nė vienu daugiau. Taigi manau, kad LR Konstitucijos 55-to str. tokia dalis: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys“ yra visiškai įgyvendinta, tačiau ar teisingai įgyvendinta, ar pagal šią Konstituciją įgyvendinta, apie tai ir pakalbėkime. Vienaip renkami 70 Seimo narių, o kitaip renkami 71 Seimo narys, kai kurie iš jų net persidengia. Turime net 3 variantus. Vieni tik vienmandatėje, kiti tik daugiamandatėje, o treti ir ten, ir ten. Tai kur čia lygi teisė?

Taigi žinoti yra viena, o suprasti, kas parašyta, yra visai kas kita. Visiškai akivaizdu, kad turi būti renkamas 141 Seimo narys ir turi būti renkamas ne bet kaip kas ką kur kada sugalvojo ar išleido įstatymą, o taip, kaip parašyta LR Konstitucijoje, o būtent „remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise“. Ar iš tikro taip ir yra? Ne, taip visiškai nėra. LR Konstitucijoje parašyta, kad turi buti renkamas 141 Seimo narys, o LR rinkimų įstatyme yra parašyta visiškai kitaip: „Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimo) nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.“ Jokių daugiamandačių rinkimų apygardų negali būti, nes ten renkami ne Seimo nariai tiesiogiai, o renkami partiniai sąrašai, kurių jokiame pavidale nėra LR Konstitucijoje. Ir kokia gali būti lygi rinkimų teisė, jeigu ji yra akivaizdžiausiai nelygi, vieni renkami vienaip, o kiti kitaip. Vienas Seimo narys gali gauti net tris vieno rinkėjo balsus būdamas vienmandatėje ir daugiamandatėje, kitas Seimo narys būdamas tik vienmandatėje apygardoje gauna tik vieną rinkėjo balsą, nors keisčiausiai rinkėjas turi net tris balsus, o atiduoti tuos tris balsus negali, nes nelygi teisė. Labai jau keista ir antikonstituciška toji demokratija, kai rinkėjas turi tris balsus ir ne visada vienodai lygiai juos gali panaudoti. Toliau parodysiu, kad vienas rinkėjas gali turėti net septynis balsus. Nors privalo būti lygi teisė visiems. Kitas Seimo narys yra tik daugiamandatėje apygardoje ir kiek gauna rinkėjų balsų? Čia yra jau komplikuotas atsakymas. Sąrašas gauna vieną rinkėjo balsą, tačiau kandidatas į Seimą sąraše gauna daug mažiau, priklausomai nuo sąrašo dydžio. Be to, to balso svoris yra nevienodas per visą sąrašą. Kuo toliau nuo pradžios, tuo mažiau to balso gaunama. Is esmės negirdėti dalykai dedasi, nes ne rinkėjas demokratinėje valstybėje nusprendžia, kiek to balso dalies atiduoti norimam kandidatui, o kažkokia partija. Bet demokratiją turime tik tada, kai rinkėjas sprendžia, o ne kažkokia partija už jį. Tai parodo, kad demokratiją šiuo atveju aptikti reikia turėti labai jau lakią iškreiptą vaizduotę. Ne visi gali gauti ir reitingavimo balsą.

Labai keistai ir tikrai ne demokratiškai atrodo tai, kad pagal LR rinkimų įstatymo 42 str. 2 dalį: „2. Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.“ Turime vėlgi nelygią teisę ir štai kodėl. Todėl, kad nepartinis kandidatas tokios teisės neturi, reiškia, Seimo nariai renkami nelygiai, o tai antikonstituciška.

Dar didesni „demokratijos“ stebuklai prasideda tada, kai rinkėjui daugiamandatėje suteikiami net 6 balsai, vienas už sąrašą ir dar 5 už sąrašo kandidatus, t. y. neleidžiama reitinguoti viso sąrašo, o tik jo dalį, tai apie kokią čia lygią teisę kalbama? LR rinkimų įstatymo 66 str. 3 dalyje taip parašyta: „3. Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja „už“, ir, pareikšdamas nuomonę dėl sąrašo kandidatų, specialiai tam skirtuose biuletenio laukeliuose įrašo penkių pasirinktų šio sąrašo kandidatų rinkimų numerius. Tuo būdu paduodami už šiuos kandidatus pirmumo balsai. Jeigu biuletenyje to paties kandidato rinkimų numeris įrašytas du ar daugiau kartų, šiam kandidatui pagal šį biuletenį įskaitomas tik vienas pirmumo balsas. Jeigu pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios dėl vieno ar daugiau kandidatų rinkimų numerių, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė jokio vertinimo dėl tų kandidatų.“

Išvada yra tokia, kad vienas rinkėjas gali turėti net iki 7 balsų: vienas vienmandatėje, vienas daugiamandatėje ir dar 5 balsai reitinguojant, o norimas kandidatas į Seimą iš vieno rinkėjo gali gauti net 3 balsus: vieną vienmandatėje, vieną daugiamandatėje ir vieną reitinguojant. Imkime nepriklausomą kandidatą į Seimą, tai toksai kandidatas turi galimybę gauti iš rinkėjo tik vieną balsą. Tai kaip čia yra su ta konstitucine lygia teise? Jokios konstitucinės lygios teisės čia nė su žiburiu nesurasi, o tai reiškia vieną paprastą dalyką, LR rinkimų įstatymas neturi nieko bendro su LR Konstitucija, yra antikonstituciškas, o išrinktoji valdžia pagal tokį antikonstitucišką įstatymą yra nelegitimi. O juk visi prieš įstatymą turi būti lygūs.

LR Konstitucijoje aiškiai parašyta: „Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas“, tačiau kiekvienam turėtų būti aišku, kad tas įstatymas neturi prieštarauti Konstitucijai. Įdomu, ką čia šiuo atveju veikia Konstitucnis Teismas? Gal konstitucines dvasias kuria? Indoktrinuoja?

Taigi ką mes matome? Seimo nariai, Konstitucinis Teismas, Vyriausybė, Prezidentai (garantai be garantijos) jau daugybę daugybę kartų prisiekė dirbti pagal LR Konstituciją ir nė vienas iš jų niekada pagal ją nedirbo, visi be išimties sulaužė priesaikas ir verti apkaltos. Dar gražiau yra tai, kad ir vėl jie ruošiasi prisiekti ir sulaužyti duotą priesaiką. Visos seiminės ir neseiminės partijos yra dėl to kaltos, nes sutinka būti renkamos į Seimą antikonstituciškai. Na, neteko girdėti, kad kokia partija savo programoje pasisakytų už vienmandačius rinkimus, kaip kitados Sąjūdis, kai dar jame buvau Kauno Sąjūdžio tarybos nariu. Sąjūdis išduotas, sistema korumpavosi.

Ką daryti? Reikia nedelsiant LR rinkimų įstatymą-apstatymą pataisyti taip, kad atitiktų LR Konstituciją, t. y. nedelsiant atsisakyti partinių sarašų, sudaryti 141 rinkiminę apygardą ir rinkti Seimo narius lygia teise, kai rinkėjas turi vieną balsą. Laiko yra pakankamai, nes kitaip kaip ir iki šiol, jau beveik ketvirtį amžiaus, Lietuvos valdžia bus nelegitimi.

Tai kaip čia atsitiko, kad taip atsitiko? O atsitiko visai neatsitiktinai. Pusiau sąrašinių rinkimų sistema yra reikalinga korupcijos užtikrinimui, stagnacijos užtikrinimui, tų pačių išlikimui valdžioje ir tam, kad Lietuvos svarbūs klausimai nebūtų sprendžiami demokratiškai. Oi kaip esama sistema naudinga piniguočiams. Kažin ar partijos dar turi kokią nors teisę ką nors nuspręsti? Na, greit sužinosime.

Pagarbiai, dr. Jonas Ramanauskas

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode