Reklama 2

Kalėdiniame koncerte – kompaktinės plokštelės pristatymas

Antrą Kalėdų dieną Sedos kultūros centre tradiciškai vyko folkloro ansamblių koncertas. Be kolektyvų pasirodymų, pristatyta Sedos kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Rėmolioka“ (vadovė Gražina Vainutienė) kompaktinė plokštelė „Kalns unt lygė lauka...“.

Ansamblių pasirodymai ir originalios dovanos

      Visus susirinkusius džiaugsmingu šūksniu pasveikino Kalėdų Senelis, kuris ir vedė renginį. Pirmiausia į sceną pakviesti Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelee“ su savo auklėtiniais „Plateliukais“. Jie pradėjo koncertą daina „Augo kieme serbenta“, taip pat visi kartu sušoko keletą šokių, o niekada žodžio kišenėje neieškanti ansamblio dainininkė Danguolė ir šį kartą su šmaikščiais pajuokavimais įteikė Kalėdų Seneliui ateinančių Beždžionės metų kalendorių. Vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis iš Mažeikių „Alksnioka“ (vadovė Dainora Petrikienė), pasak ansamblietės Monikos, atvyko šiek tiek daugiau negu dviese, t. y. trise, bet grodami neįprastais muzikos instrumentais, jaunuoliai pasirodė puikiai. Monika dar paragino visus atsistoti ir užvedė dainą „Iškepiau pyragą“. Ansamblio vadovė įteikė „Rėmoliokų“ vadovei originalią dovaną – didžiulę saldainio imitaciją.

 

      Senieji „Rėmolē“ (vadovas Gintautas Griškėnas) taip pat dainavo ir šoko, o ansamblio siela – Valerija Mizinienė kaip visada neapsiėjo be pasakojimų. Linksmas daineles dainavo „Cyrolioka“ (vadovė Gražina Vainutienė), o „Rėmoliokaa“ atliko keletą kūrinių iš išleistosios kompaktinės plokštelės.                     

Penkerių metų darbas

Sedos kultūros centro direktorius ir ansamblio „Rėmolē“ vadovas G. Griškėnas pasveikino susirinkusius ir pasidžiaugė gausiai tradiciškai antrą Kalėdų dieną susirinkusiais dalyviais ir žiūrovais. G. Griškėno teigimu, tai geriausi vaikai, jaunimas, tėveliai, nes jie atsigręždami į praeitį kuria ateitį, nes be praeities nėra ateities.

„To gal ir nebūtų, jei ne vadovės G. Vainutienės pasiaukojamas darbas su vaikais ir jaunimu. Kompaktinės plokštelės kūrimas tęsėsi penkerius metus, mokantis dainų, šokių, pasakojimų iš „Rėmolių“ dalyvių ir tautosakos, surinktos ekspedicijų metu. Buvo rengiamos vaikų ir jaunimo folkloro vasaros stovyklos ant Rimolių piliakalnio ir Pagardės kaime. Ansambliečiai dalyvavo įvairiuose festivaliuose, folkloro šokių „Patrepsynė“ varžytuvėse, Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursuose „Tramtatulis“, Respublikinėje dainų šventėje. Juose tapo laureatais ir diplomantais. Šie įvertinimai vedė prie sumanymo išleisti kompaktinę plokštelę. LR kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Mažeikių rajono savivaldybės administracija prisidėjo prie plokštelės, kurią įrašė Antano Dargio muzikinė studija „Sekmadienis“, išleidimo. Kompaktinėje plokštelėje „Kalns unt lygė lauka...“ – Žemaičių krašto dainos, pasakojimai, instrumentinė muzika“, – pasakojo G. Griškėnas.

Sedos kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Rėmoliokā“ susibūrė 2010 metais. Ansamblyje dalyvauja dainininkai, šokėjai ir muzikantai nuo 7 iki 18 metų. Daug dėmesio kolektyvas skiria Sedos apylinkių tradicijų puoselėjimui. Jaunieji mokosi iš vyresniųjų folkloro ansamblio „Rėmolē“ dalyvių dainų, šokių, pasakojimų. Ansambliui suteikta meno mėgėjų kolektyvo II kategorija.

Dainuoja nuo mažens

Kūrinių pateikėja Valerija Mizinienė Tranauskaitė, 1932 m. gimimo, papasakojo, kaip pradėjo dainuoti: „Mona ciuocės i iš kėta ūkė sumdytas mergātės ka liob sudainious tėik gražē... Vo aš vėsomet isikabėnusi i anū padelkas: kor tik anuos liob ēs, i aš iš paskuos, i klausiaus. Da i daba nevierėjo, kāp aš galiejau šešiū metu vāks išmuoktė suaugusiu dainės. Sakys: „Padiek mums dainioutė. Mums be tavės niekor. Akšėn tiktās, padiek.“ No i padieso. Tuos ciuocės vertėna, ka dainioujo. Dainioutė liob i vėina pati, ka ganyso avelės unt kalna. Nuēso i ganykla,vo tėn eglinalis tuoks bova. Užēso už tuo eglyna i dainiouso vėsuokės dainės, kas tik mon tėka. Dainiouso, šaukso i galvuojo, ka daba isilavinso balsa, daba ta tėkrā pritėkso pri tū paaugusiu, ka dainious. Mama liob sakys, ka skomb i mėškalis, ka aš tėn dainioujo. Vo tuos vėsas dainas y dainioutas mona tievū, ciuociu. I mon tuos dainės tebibova galvelie vėsa laika, kol aš suaugau i pana. Kāp jau bovau mergelka, noriejau jaunėma dainū. Mon dėdėlē tėka mamas dainiouta dainie „Išejė strielčelios“, „Vieversielis“. Mama dainious liob lėnelius verpdama pri pečiaus. Žmuonis tās laikās bova nu saulietekė lig saulielydė gamtuo, dėrba par kiaura dėina. Darbus i apdainiava. Dainiava api gamta, api medieli, api paukštelius“, – pasakojo V. Mizinienė.

V. Mizinienės teigimu, taip ji ir pradėjusi skleisti tas dainas: „Susibūriem i „Rėmolius“, kor susinešiem sava dainės, šuokius, pasakuojėmus i skleidiem tus tūrtus pu vėsa Lietuva. Daba išsimuokė „Rėmoliokā“. Dainioun anėj sava balsās, kāp i rek. Klausaus i mon tēp širdi gluost, vu už vėsas daugiau ka dainiou „Oi, genieli, genieli“, „Atvažiava meška“ arba da tėn mona tieva dainės, kor uns liob dainious. Tėi vakā, katrėi daba dainiou „Rėmoliukūs“, mon ruoduos, nikumet neužmėrš tūn dainū, šuokiu. Linkiečiau anims, ka i sava vākus, i anukus tuo patė muokito. Lēsto neaplēsto tū dainū. Tėskėt i perdoukėt kėts kėtām: jaunesnim, paskou sava vakams i anūkams, i tēp toliau...“ – baigė savo pasakojimą V. Mizinienė.

Valerija KVEDARAITĖ

Nuotraukos Gintauto GRIŠKĖNO

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode