Reklama 2

Sedoje paminėtas pinigų išleidimo 100-metis

Bėgančio laiko tėkmėje kartais pranyksta ir lieka nepastebėti daugelis praeities įvykių. Tam, kad mūsų praeitis liktų žinoma mūsų vaikams ir vaikaičiams, Žemaitijos Žemių krašto (ŽŽK) iniciatyvinė grupė domisi, renka, saugo ir populiarina savo krašto laikmečio liudijimus. Praėjusį šeštadienį šios grupės nariai Sedos kultūros centre organizavo neeilinį renginį prieš 100 metų Sedoje išleistiems pinigams paminėti. Prieš tai ta tema vyko mažesni renginiai miestelio bibliotekoje ir Vytauto Mačernio gimnazijoje.

Žiupsnelis istorijos

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Vokietijoje ir jos okupuotose teritorijose buvo pradėti leisti regioniniai laikini popieriniai pinigai, vadinami notgeldais (miesto pinigais). 1915 m. lapkričio 2 d. tokie pinigai buvo išleisti ir Sedoje. Jie turėjo visą pinigams reikalingą atributiką, išskyrus numeraciją. Sedos pinigai išsilaikė iki 1916 m. lapkričio 10 d.

Sedos banknotai išleisti pagal buvusią rusų nominalinę sistemą – 1, 3, 5, 10, 15, 20, 25, 50 kp. Visų nominalų banknotai suantspauduoti violetiniu, 5, 20 ir 25 kp banknotai – mėlynu antspaudu, tačiau žinomi ir 3 bei 15 kp banknotai su mėlynu antspaudu. Manoma, kad mėlynais antspaudais galėjo būti suantspauduoti visų septynių nominalų banknotai, tik kursavusiems banknotams susidėvėjus ar jų apyvartoje pritrūkus, iš atsargų buvo paleista nauja emisija, pažymėta mėlynu antspaudu.

Sedos pinigai – tikra retenybė. Lietuvos muziejuose saugomi tik du banknotai: vienas (5 kp nominalas) Žemaičių muziejuje „Alka“ Telšiuose, kitas (20 kp nominalas) – Šiaulių ‚Aušros“ muziejuje.

Unikalus atvejis           

Renginį vedusio Pauliaus Mylės teigimu, Sedą drąsiai galima pavadinti folkloro sostine. Šis miestelis garsus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. „Šiai šventei buvo rekonstruoti senieji pinigai, sukurtas jubiliejinis šventinis Sedos pinigas 100 SEDU ir išleisti šventiniai pašto ženklai su spaudu“, – kalbėjo P. Mylė. ŽŽK iniciatyvinės grupės narys A. Višnevskis taip pat pažymėjo, kad prieš 100 metų pinigų išleidimas Sedoje – unikalus atvejis, ir apdovanojo originaliomis dovanėlėmis (rekonstruotų pinigų nuotraukomis) labiausiai prisidėjusius prie šio renginio organizavimo.

Šventėje taip pat dalyvavo ir savo mintimis pasidalijo Sedos kultūros centre eksponuojamos parodos „Laiko ženklai“ fotografas Gedeminas Januška, Žemaičių kultūros draugijos narys Andrius Dacys bei Mažeikių muziejaus muziejininkas Vytautas Ramanauskas. Ypatingą atmosferą šventėje sukūrė Sedos pučiamųjų orkestras „Griaustinis“ (vadovas Kęstutis Dvaržeckis), po kurio kelių atliktų kūrinių susirinkusieji buvo pakviesti į tolimą kelionę po XX amžiaus pradžios Lietuvą ir Sedą. Lietuvos nacionalinio muziejaus sukurti filmukai vaizdavo sunkią ekonominę padėtį Lietuvoje Pirmojo pasaulinio karo metais ir Sedos pinigų atsiradimą.

Galimas teatralizuotas variantas           

Sedos kultūros centro mėgėjų teatro grupė „Vėdelčios“ per labai trumpą laiką sukūrė vaizdelį „Sedos notgeldai“, kuris pasakoja, kaip galėjo būti išleisti Sedos pinigai notgeldai. Susitikę du „žydeliai“ (Gediminas Jokubauskas ir Donatas Kontrimas ) nutaria užeiti į taverną ir išgerti alaus, tačiau už jį susimokėti pinigų neturi. Vyrukams gimsta mintis nueiti pas komendantą ir jo paprašyti leidimo spausdinti Sedos pinigus, tačiau piktas ir pavargęs komendantas Pauly (Vidmantas Mizinas) „žydelius“ išveja. Vis dėlto apsukruoliai sugalvoja būdą, kaip išgauti tą leidimą, ir su džiaugsmu praneša miestelio gyventojams, kad bus išleisti Sedos pingai.

      Renginio pabaigoje žydelis Haimas apdovanojo visus žiūrovus rekonstruotais Sedos pinigais.

Valerija KVEDARAITĖ

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode