Reklama 1

G. Jakštaitė. Apkalta D. Trumpui – Damoklo kardas, bet dar neaišku, virš kieno galvos

Donaldo Trumpo prezidentavimą skandalai lydėjo nuo pat kadencijos pradžios ir tapo kone įprastu dalyku JAV vidaus ir užsienio politikoje. Vis dėlto neseniai pasirodžiusi informacija apie JAV prezidento neva darytą spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, siekiant asmeninių tikslų, tikėtina, įneš daugiau chaoso į ir taip dinamišką JAV politiką – JAV Atstovų rūmų lyderė Nancy Pelosi rugsėjo 24 d. paskelbė apie pradedamą oficialų apkaltos tyrimą JAV prezidentui. Tad kuo ypatingas yra pastarasis skandalas ir kokios yra galimos JAV prezidento D. Trumpo apkaltos proceso pasekmės?

Pagrindu JAV prezidento apkaltai pradėti tapo 2019 m. liepos 25 d. tarp JAV prezidento D. Trumpo ir Ukrainos prezidento V. Zelenskio vykęs pokalbis telefonu, kurio metu D. Trumpas neva darė spaudimą Ukrainos prezidentui pradėti tyrimą dėl J. Bideno ir jo sūnaus tariamai korupcinių ryšių.

JAV viceprezidento J. Bideno, kuris vaidino svarbų vaidmenį JAV diplomatijoje su Ukraina ir į Ukrainą vyko bent tuziną kartų, sūnus Hunteris Bidenas tapo vienos didžiausių dujų kompanijos Ukrainoje „Burisma Holdings Limited“ valdybos nariu 2014 metais, kai kompanija į valdybos sudėtį nusprendė įtraukti daugiau užsieniečių, ir už tai gavo daugiau nei 850 tūkst. JAV dolerių. Šios kompanijos įkūrėjas Mykola Zlochevsky buvo kaltinamas korupcija, pinigų plovimu.

Kaip rodo paviešinta pokalbio telefonu išklotinė, D. Trumpas Ukrainos prezidento prašė paslaugos ir užsiminė apie tai, kad „JAV buvo labai labai gera Ukrainai“. Pats JAV prezidentas neigia jam metamus kaltinimus. Priešingai – jis bando kurti savotišką kovotojo už teisybę prieš korupciją vaidmenį. Respublikonų partijos atstovai D. Trumpo ir V. Zelenskio telefoninį pokalbį pavadino įprastiniu pokalbiu. Tuo tarpu 300 JAV nacionalinio saugumo ir užsienio politikos pareigūnų išreiškė susirūpinimą esama situacija.

Tai nėra pirmasis, su D. Trumpu susijęs skandalas: D. Trumpo kadencijos pirmoje pusėje žiniasklaidoje dominavo žinutės apie tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus ir galimų D. Trumpo prezidento rinkimų štabo sąsajų su Rusija. Tad kodėl pastarasis sukėlė tokį ažiotažą?

Pirma, yra didelis skirtumas tarp kandidato į JAV prezidentus ir JAV prezidento veiksmų: siekis daryti įtaką užsienio valdžiai įsitraukti į JAV prezidento rinkimus nėra suderinama su prezidento asmeniu. Paviešinta informacija leidžia daryti prielaidą, jog D. Trumpas naudojosi galiomis, kurias JAV prezidentas turi nacionalinio saugumo ir užsienio politikos srityje. Darydamas spaudimą Ukrainos prezidentui atnaujinti tyrimą dėl korupcinių ryšių Ukrainoje JAV prezidentas į procesą įtraukė ne JAV Valstybės departamentą, atsakingą už užsienio politiką, bet savo asmeninius teisininkus. Taip pat teigiama, jog D. Trumpas liepė sustabdyti 400 milijonų JAV dolerių vertės paramos teikimą Ukrainai prieš pat liepos 25 d. pokalbį telefonu. Pati D. Trumpo administracija paramos Ukrainai sustabdymą siejo su Ukrainos orlaivių variklių gamintojo „Motor Sich“ ir Kinijos, kurią D. Trumpo administracija įvardina kaip grėsmę, sandėriu.

Antra, JAV ir Ukrainos prezidentų pokalbio telefonu skandalas jau tapo svarbia 2020 m. JAV prezidento rinkimų kampanijos dalimi, todėl tiek Demokratų, tiek Respublikonų partijų atstovai suvokia, kad ant kortos pastatyta tikrai daug. Ko gero, dėl artėjančių prezidento rinkimų Demokratų partijos atstovai ryžosi inicijuoti apkaltos procesą būtent dabar, nors pretekstų apkaltai buvo ir anksčiau: D. Trumpas buvo kaltinamas baltuoju rasizmu ir neapykantos kurstymu, valstybės paslapčių paviešinimu, nepotizmu. JAV Atstovų rūmų vidurio kadencijos rinkimuose demokratams laimėti daugumą padėjo jaunimo (18-29 metai) aktyvumas. Artėjant JAV prezidento rinkimams, Demokratų partijai svarbu pritraukti jaunąją rinkėjų kartą demonstruojant ryžtingą poziciją – kad tam tikrų peržengtų ribų jie netoleruos. „Gallup“ apklausos rodo, jog 57 procentai jaunimo pasisako už apkaltos procesą D. Trumpui.

Galimi tolesni scenarijai ir jų reikšmė

Pirmasis scenarijus: apkaltos nebus. Atstovų rūmuose pradedamas oficialus apkaltos JAV prezidentui tyrimas, tačiau jis nebus perduotas Senatui. JAV konstitucija numato, jog JAV prezidentas gali būti nušalintas nuo pareigų dėl išdavystės, kyšininkavimo ir kitų sunkių nusižengimų. Apkaltą inicijuoja JAV Atstovų rūmai paprasta balsų dauguma – t.y. tam reikia bent 218 balsų. Tuomet klausimas keliauja į Senatą, kuriame Atstovų rūmų deleguoti nariai atlieka kaltintojų vaidmenį, o JAV prezidentas ir jo advokatai pateikia gynybos argumentus. JAV prezidentui nušalinti nuo pareigų yra reikalinga 2/3 Senato narių balsų dauguma.

Šiuo metu skelbiama informacija rodo, jog JAV Atstovų rūmuose 219 demokratų ir 1 nepriklausomas atstovas pasisako už apkaltos procesą, tad balsų užtektų apkaltos procesui Atstovų rūmuose inicijuoti. Todėl šis scenarijus atrodo mažiausiai realus. Kita vertus, išdavystės ar sunkaus nusižengimo apibrėžimas yra paliktas politinių ir teisinių institucijų interpretacijai. JAV Teisingumo departamentas D. Trumpo pokalbyje su Ukrainos prezidentu nusikalstamo turinio neįžvelgė.

Šio scenarijaus įgyvendinimas reikštų, jog skandalai ir įstatymų pažeidimai jau tapo įprasta JAV vidaus ir užsienio politikos norma. Taip pat tai būtų galima traktuoti kaip ženklą, kad JAV stabdžių ir atsvarų sistema neveikia ir jog yra spragų JAV saugume: kitos šalys gali taip pat bandyti pasinaudoti JAV prezidentu išnaudodamos jo tuštybę, norą laimėti rinkimus ar keršto troškimą. Neatmestina galimybė, jog tokia situacija taip pat demotyvuotų Demokratų partijos šalininkus.

Antras scenarijus: apkalta bus inicijuota, bet JAV prezidentas nebus nušalintas. Dabartinį Senatą sudaro 53 respublikonai, 45 demokratai ir 2 nepriklausomi kandidatai. Tad norint nušalinti JAV prezidentą už tai turėtų balsuoti ne tik demokratų partijos nariai, bet ir bent 20 respublikonų. Atsižvelgiant į tai, jog respublikonai besąlygiškai rėmė D. Trumpą ir ankstesnių skandalų metu (pavyzdžiui, kai JAV prezidentas išreiškė pasitikėjimą seksualiniu priekabiavimu kaltinamam kandidatui į Aukščiausiojo teismo teisėjus Brettui Kavanaughui), parama apkaltai vargu ar labai tikėtina. Kita vertus, neatmestina ir galimybė, jog artėjant rinkimams tarp respublikonų atsiras nauja dinamika ir noras pagerinti savo reputaciją visuomenės akyse. Apklausos rodo, jog jeigu balsavimas dėl prezidento nušalinimo būtų slaptas, 35 respublikonai Senate balsuotų už.

Antrasis scenarijus sustiprintų D. Trumpo pozicijas artėjančiuose prezidento rinkimuose ir padėtų mobilizuoti jo rinkėjus. D. Trumpas ne kartą jam adresuotą kritiką yra vadinęs „raganų medžiokle“. Jeigu jam pavyktų formuoti ir diktuoti apkaltos proceso naratyvą, nesėkmingas apkaltos procesas jo rinkėjų akyse tik patvirtintų, jog Vašingtone iš tiesų esama politinių jėgų, kurios deda visas pastangas neleisti D. Trumpui vykdyti savo rinkiminių pažadų.

Dar daugiau, toks scenarijus rodytų, jog pradėdami apkaltos procesą demokratai „šaudo sau į kojas“ prieš artėjančius prezidento rinkimus: D. Trumpas gautų daug nemokamos reklamos ir dėmesio, tuo tarpu Demokratų partijos atstovai rizikuotų būti vertinami kaip nekonstruktyvi jėga ir nesugebėtų pasiimti neapsisprendusių rinkėjų balsų. Pradėtas apkaltos JAV prezidentui procesas nebūtinai teigiamai paveiktų J. Bideno reputaciją. Nesuvaldžius apkaltos proceso, jis rizikuoja netapti demokratų partijos nominantu JAV prezidento rinkimuose. Tad apkaltos procesas dar labiau padidintų partinį susipriešinimą, bet nebūtinai neigiamai paveiktų D. Trumpo populiarumą.

Trečiasis scenarijus: apkalta bus inicijuota ir JAV prezidentas bus nušalintas. Tai būtų precedentas JAV istorijoje. Kol kas yra buvę tik du atvejai, kai JAV prezidentams buvo inicijuota apkaltos procedūra – Andrew Johnsonui (1868 m.) ir Billui Clintonui (1998 m.), tačiau nė vienas prezidentas nebuvo nušalintas. D. Trumpo nušalinimo atveju, jo pareigas perimtų JAV viceprezidentas M. Pence'as, kuris prezidento pareigas eitų iki D. Trumpo kadencijos pabaigos – t.y. 2020 m. sausio 20 d.

Toks scenarijus rodytų JAV stabdžių ir atsvarų sistemos funkcionavimą, tačiau tuo pat metu reikštų laikiną JAV politinės sistemos krizę ir nestabilumą, kuris, tikėtina, paveiktų ir JAV santykius su sąjungininkais. Kita vertus, trečiojo scenarijaus išsipildymas nebūtinai reikštų respublikonų pozicijų susilpnėjimą. Nušalinus D. Trumpą, respublikonai galėtų pagerinti savo reputaciją: pritarimas D. Trumpo kaip prezidento veiklai jo prezidentavimo metu niekad nesiekė apklausų vidurkio.

Ši apkalta yra lyg damoklo kardas, bet dar neaišku, virš kieno galvos – respublikonų ar demokratų – jis kabo prieš artėjančius JAV prezidento rinkimus. Tai priklausys nuo gebėjimo kontroliuoti naratyvą ir greitai reaguoti į sparčiai besirutuliojantį procesą. Viena yra aišku – šis procesas bus kitoks nei tyrimas dėl Rusijos įtakos JAV prezidento rinkimams.

----------

Gerda Jakštaitė yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos mokslininkė

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode