Reklama 2

Valdininkams išsakytos mažeikiškių problemos

Pirmadienį Mažeikių vartotojų asociacijos kvietimu rajone lankėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė su komanda, kuri susitiko su Savivaldybės vadovais bei vandens, dujų, šilumos tiekėjais, daugiabučių administratoriais, Tarybos nariai. Susitikime dalyvavo ir energetikos viceministras bei Seimo narys. Aptartos mažeikiškiams aktualios problemos, atsakyta į klausimus.

Iškėlė problemas

Komisijos pirmininkė Inga Žilienė informavo, kad vizito tikslas – susitikimas su vartotojais ir išgirsti, kokie klausimai aktualiausi šilumos vartotojams, žinoti, kokios problemos dažniausiai yra, galbūt neaiškios kokios metodikos, trūksta informacijos, paaiškinti, kokia yra šilumos kainodara, kokie dabar aktualiausi klausimai sprendžiami ir pan. Pasak I. Žilienės, su įstaigų vadovais susitinkama, bendradarbiaujama, tačiau dabar vizito tikslas prasiplėtė. Viešnia pasidžiaugė, kad šilumos kaina viena mažiausių Lietuvoje: „Mažeikiškiai gavo už sausio mėnesį mažiausias sąskaitas Lietuvoje, jei lyginant standartinį dviejų kambarių butą. Taip pat negauta nė vieno skundo iš šilumos vartotojų. Tai viena iš savivaldybių, kuri gerai tvarkosi ir galėtų būti pavyzdinė. Kokia galutinė sąskaita priklauso ne tik nuo vienos kilovatvalandės kainos, kurią nustato komisija, bet ir nuo namo gyventojų, kaip tvarkosi.“

Mažeikių vartotojams rūpimus klausimus, dėl kurių jie kreipiasi ir į Vartotojų asociaciją, išsakė jos pirmininkė Lina Rimkienė, kuri pastebėjo, kad pastaruoju metu dujų klausimas, dėl kurio daugiausia kilo problemų vartotojams, tarsi jau baigtas spręsti, dabar dažniausiai skundų sulaukiama dėl to, kad daugiabučių namų gyventojams tenka mokėti už kaimynų nedeklaruotą vandenį. Vartotojų nuomone, įstatyminė bazė negina vartotojų interesų. Pasak L. Rimkienės, didesnė dalis skolų turėtų būti verslo rizika, taip pat kur dingsta permokėta suma, kai kaimynai susimoka skolas. Dar viena problema – Viekšniuose biokuru kūrenama katilinė, tai yra pigiausiu kuru, o mokesčiai už šilumą didžiuliai.

Nepastebi grąžintų mokesčių

      I. Žilienė, kalbėdama apie tai, kad kaimynai sumoka už kitų nedeklaruotą vandenį, sakė, jog daugiabučiai yra bendruomenė, deja, kai kurie nejaučia atsakomybės: „Jeigu kaimynai nedeklaruoja, tai negerbiam kitų. Be to, yra namų bendrijos ir jeigu matome, kad kažkas kelis mėnesius iš eilės nesusimoka, einame pas tuos gyventojus ir klausiame, kodėl taip yra, raginame susimokėti. Nuo čia reikėtų pradėti. Žmonės turėtų būti sąžiningi vieni kitų atžvilgiu. Kitas dalykas – kaip toliau grįžta tos lėšos, sumokėtos už kaimynus. Žmonės, kai yra kas nors blogai, skundžiasi, bet kai kas nors grįžta, nebepastebi, nepasako. Mūsų žiniomis, gautos lėšos paskirstomos ir išdalinamos visiems proporcingai. Kitais laikotarpiais yra mažesnė sąskaita. Užsienyje yra sutartis su daugiabučiu namu. Bendrija atsiskaito už suvartotą kiekį, tada jau vidaus klausimas, kaip paskirsto tarp butų.“

      Pasak L. Rimkienės, sutartyse nėra numatyta kitokių mokesčių, tik pagal skaitiklius, tai kas svarbiau.

Permoka grąžinama           

      UAB „Mažeikių vandenys“ direktorius Pranas Trakinis pastebėjo, jog gyventojai nenori įsiklausyti į vandens pirkimą karšto vandens gamybai. Pasak P. Trakinio, buvo trys variantai, gyventojai pasirinko antrąjį, pagal kurį už šaltą vandenį mokama didmena. Mokama šiek tiek pigiau, o kai atsiranda skirtumas ir reikia padaryti išdalinimą. Per kelis mėnesius grąžinama: „Ir taip turim nuostolių. Gali namai pasirinkti bet kada kitą apmokėjimo būdą. Yra namų, į kuriuos negali įeiti.“

      UAB „Mažeikių butų ūkis“ generalinis direktorius Vidmandas Stonkus antrino P. Trakiniui, kad gyventojai pasirinko antrąjį būdą. Pasitaiko, kad nesusimoka, bet paskui išsilygina. Pasak V. Stonkaus, informuojama apie vandenį nedeklaruojančius butus, gyventojai seka, mato. Permokos per keletą mėnesių grąžinamos. Vykdomos kitos priemonės, kad gyventojai susimokėtų, taip pat kad būtų taupoma šilumos energija.

      UAB „Mažeikių šilimos tinklai“ generalinis direktorius Jonas Jurkus informavo, jog didžiausia išieškota suma 14 tūkst. litų, o grąžinus vėliau teko aiškintis, kodėl vėliau mokestis už šilumą padidėjo.

      Taip pat J. Jurkus papasakojo apie priemones, kurių imtasi, kad šilumos kaina nedidėtų.

Dėl šilumos kainų

      Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, atsakydamas į klausimą apie šilumos kainą Viekšniuose, akcentavo, jog tokia maža katilinė, turėdama nedaug vartotojų, atsiskyrusi nebegalėtų išsilaikyti, o šiluma ženkliai pabrangtų. Tai liudija, pasak V. Macevičiaus, Pakruojo pavyzdys.

      V. Macevičiaus teigimu, iš taisyklių išbraukus visą skirsnį apie atsijungimą, bus ginčų ir skundų. Taip pat bus klausimų vartotojams ir aptarnaujančioms įmonėms.

      Ž. Klimka pakomentavo, kad nebeliko jokios tvarkos, kaip atsijungti. Su Vartotojų įstatymu nepavyko padaryti, kad būtų numatyta atsijungimo tvarka, tai dabar bandoma padaryti per Statybos įstatymą. Turės būti parengta tvarka, jei Seimas priims įstatymą. Pasak Ž. Klimkos, turi gauti visų gyventojų sutikimą, tačiau neaišku, kaip pažiūrės teismai, kurie dažnai leidžia apsispręsti pačiam gyventojui.

Dėl prisijungimo

      Seimo narys Kęstutis Bartkevičius teiravosi dėl to, kad įgyvendinus projektą, pvz., vandentiekio, neprisijungia piktybiškai mažai žmonių, nors buvo numatyta žymiai daugiau žmonių, ar tai daro įtaką kainai ir ar yra numatytos kokios poveikio priemonės.

      Pasak I. Žilienės, ji nėra įsitikinusi, ar tiksliai įvertinta ir paskaičiuota, kiek bus prisijungusių, bet dažniausiai taip atsitinka, kad prisijungia žymiai mažiau. be to, kainodaros atžvilgiu komisija nevertina europinių projektų. Į tai turi būti žiūrima per Europos Sąjungos paramos prizmę, kokie kriterijai keliami, ar jie įvertinti ir t. t. Dabar, pasak komisijos pirmininkės, į kainą netraukiamos jokios išlaidos, nei teismo, nei baudos, nei kitos išlaidos, tačiau kuo didesnis pasijungimas, tuo mažesnė kaina.

      Pasak Ž. Klimkos, planuojama ne pagal poreikį. Svarbu paimti paramą, tik neaišku, kam: „Trasa vedama net ten, kur nėra sanitarinių mazgų, yra lauko tualetas. Pirmiausia investicijos turi būti paremtos poreikiu. Jei bus poreikis, tada bus galima galvoti apie sankcijas. Turi būti sudarytos sąlygos įsirengti. Dažnai, kur yra poreikis, nėra projektuojama. Pirmiausia reikia atlikti apklausą, o tada projektuoti.“

Alternatyva dujoms

        Susitikimo pabaigoje meras A. Tenys pasiteiravo: „Ką daryti atsijungus vartotojams dujas, nes dabar nebeleidžiama statyti dujų balionų, o elektrinių viryklių negalima naudoti dėl elektros įvadų.“

UAB „Saurida“ vadovas Saulius Rancas pažadėjo padaryti analizę: „Iki savaitės pabaigos galima atlikti analizę, ką naudoja abonentai, kurie atsijungė dujas. Tą gali padaryti ir „Saurida“, ir butų ūkiai mato. Mes pasižadame iki savaitės pabaigos tokią analizę padaryti.“

Viceministras V. Macevičius pakomentavo, jog atsijungdamas dujas vartotojas turi apsispręsti, kokią alternatyvą pasirinks. Prie to klausimo dirbama, kol kas jis atviras.

L. Rimkienė replikavo, jog Tauragėje visą laiką dujos naudojamos iš balionų, o „Sauridos“ padėtis nėra blizganti ir ji gali taip pat bankrutuoti.

S. Rancas tikino, jog viskas yra suplanuota ir galima pateikti visus planus.

     

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode