Reklama 2

Ekspertai neturi vieno recepto, kaip po 2019-ųjų elgtis kaupiantiems pensijai


 

Seimo patvirtinta pensijų kaupimo reforma suteikia dar vieną galimybę antros pakopos pensijų fonduose dalyvaujantiems žmonėms atsisakyti privataus kaupimo ir grįžti į „Sodrą“. Dauguma BNS kalbintų ekspertų mano, kad grįžtančiųjų į „Sodrą“ neturėtų būti daug, jie taip pat pabrėžia, kad sprendimą turėtų priimti patys žmonės.

Reformos šalininkai tvirtina, kad ji padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą fonduose nuo kaupimo „Sodroje“, tuo metu kritikai teigia, kad permainos tik pasunkins būsimų pensininkų padėtį. Kritiškai vertinamas ir automatinis žmonių įtraukimas į kaupimą antroje pakopoje, dalis rinkos dalyvių skeptiškai vertina planus pensijų anuitetų platinimą perduoti tik „Sodrai“.

L. Kukuraitis: pensijai reikia kaupti ne mažiau kaip 25 metus

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose tik „Sodros“ pervedamą 2 proc. įmoką kaupiantis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad universalaus sprendimo kaupiantiems lėšas senatvei nėra.

„Rekomendacijų pateikti neįmanoma, nes kiekvieno žmogaus atvejis individualus – priklauso nuo to, kiek žmogus uždirba, kiek jam liko iki senatvės pensijos amžiaus“, – BNS sakė L. Kukuraitis.

Visgi, anot jo, visuotinai sutariama, kad kaupimas prasmingas tik tuomet, jeigu tai daroma ne mažiau nei 25-30 metų. 

„Todėl bendra rekomendacija, kad žmogui, kuriam iki pensijos amžiaus liko nedaug laiko, neverta pradėti kaupti, bet jeigu jis jau ilgą laiką kaupė iki šiol ir jo darbo pajamos pakankamai aukštos, tuomet tęsti kaupimą gali būti verta“, – aiškino L. Kukuraitis.

Nuo kitų metų pradžios gyventojai iš viso turės tris galimybes: kaupti toliau pagal naują formulę ir skirti 3 proc. nuo savo atlyginimo bei gauti 1,5 vidutinio darbo užmokesčio valstybės įmoką, grįžti su visa pensijų fonduose sukauptų pinigų suma į „Sodrą“, taip atstatant dėl privataus kaupimo sumažintą valstybės pensiją, arba stabdyti kaupimą ir grįžti į „Sodrą“, tačiau palikti sukauptas lėšas fonde iki kol sukaks senatvės pensijos amžius. 

„Aš pats iki šiol kaupiau tik „Sodros“ lėšomis, tačiau greičiausiai, pasitaręs su šeima, nutarsiu kaupti 3 proc. nuo darbo užmokesčio“, – sakė L. Kukuraitis.

S. Pranckėnaitė: anuitetų pertvarka mažina paskatas kaupti antros pakopos fonduose

Pasak Investuotojų asociacijos valdybos narės Sigitos Pranckėnaitės, dabartinės kaupimo normos neužtikrins orios pensijos, todėl visiems senatvei reikia taupyti savarankiškai, tačiau neaiškumai dėl pensijų anuitetų pertvarkos gali paskatinti dalį gyventojų atsisakyti kaupimo antros pakopos pensijų fonduose.

„Permainos žmogui visuomet kelia tam tikrą sumišimą, nes jam reikia perprasti naują sistemą – įvertinti, kiek ji yra geresnė ar blogesnė, kaip nauja sistema pakeis gyvenimą. Reformos žmogui tarsi išmuša žemę iš po kojų ir jam iš naujo tenka atrasti stabilumą“, – BNS sakė S. Pranckėnaitė.

Ji abejojo, kad kitąmet bus daug žmonių, kurie pasinaudos galimybe atsisakyti privataus kaupimo ir grįšti į „Sodrą“.

„Tyrimai rodo, kad kai reikia atlikti aktyvų veiksmą, tam, kad inicijuotų pokyčius, didžioji dalis žmonių nieko nedaro. Prognozuočiau, kad taip įvyks ir šios reformos atveju. Tiesa, kiek aktyvesni bus tie, kurie dabar pasirinkę minimalų kaupimą – kadangi jiems reikės daugiau prisidėti savo lėšomis, tarp jų gali būti ir daugiau atsisakančių, ypač tarp mažiau uždirbančių“, – aiškino Investuotojų asociacijos valdybos narė.

Pasak jos, tam tikra dilema laukia ir daugiau uždirbančių – skatinamoji valstybės įmoka sieks tik apie 18 eurų per mėnesį ir iš esmės tokie žmonės privačiame kaupime dalyvautų tik savo lėšomis, todėl dalis dideles pajamas gaunančių asmenų gali pasirinkti gauti didesnį darbo užmokestį.

„Pagrindinis veiksnys, skatinantis nedalyvauti antroje pakopoje, gali būti nelanksti sukauptų lėšų išmokėjimo ir anuitetų įsigijimo tvarka. Nepaisant to, kad valstybės, o tuo pačiu ir „Sodros“ kredito reitingas yra didesnis nei bet kurios iš rinkoje veikiančių draudimo bendrovių, dalis žmonių anuitetų rinkos monolizavimą ir perdavimą „Sodrai“ vertina kaip dar vieną būdą nusavinti jų sukauptas lėšas“, - tvirtino S. Pranckėnaitė.

Anot jos, vienkartinės išmokos iš pensijų fondo bus galimos tik tuomet, jeigu žmogus sukaupė iki 10 tūkst. eurų arba daugiau kaip 60 tūkst. eurų. Visi kiti turės pirkti anuitetą.

„Kiek teko bendrauti, standartinis anuitetas, užtikrinantis išmokas iki gyvos galvos, žmonėms yra nepatrauklus dėl to, kad yra nepaveldimas – žmonės baiminasi, kad sulaukę pensijos ilgai negyvens, todėl jų visą gyvenimą kauptos lėšos bus prarastos. Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, išmokos iki gyvos galvos būtų mokamos nuo 85 metų, o sukauptas lėšas žmogus galėtų gauti periodinėmis išmokomis iš pensijų fondo“, – sakė S. Pranckėnaitė.

Jos teigimu, kol kas visiškai neaišku, kiek atidėtasis anuitetas kainuos (pateiktos tik niekur neužfiksuotos indikacijos, kad 10-15 proc. nuo sukauptos sumos), todėl „Sodra“ turėtų nedelsiant pateikti būsimą anuitetų kainodarą, kad žmonės galėtų padaryti pasvertą pasirinkimą. 

„Kadangi „Sodra“ anuitetus siūlys tik nuo 2020 metų, gali būti, kad sprendimus reikės priimti neturint konkrečių skaičių. Žmonėms būtų geriausia, kad anuitetų rinkoje būtų konkurencija ir valstybė produkto kokybe konkuruotų su privačiais teikėjais, tačiau Seimo patvirtintas anuitetų modelis yra labai nelankstus ir paskatins dalį žmonių išvis nedalyvauti antroje pakopoje“, – tvirtino S. Pranckėnaitė.

R. Lazutka: gyventojams dėl pensijų kaupimo apsispręsti bus sunku

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas ekonomistas Romas Lazutka pripažįsta, kad gyventojams apsispręsti dėl pensijų kaupimo bus sunku, nes pati reforma yra pakankamai sudėtinga. Anot jo, dėl šios priežasties daugelis žmonių gali nuspręsi nieko nekeisti ir liks antros pakopos pensijų sistemos dalyviais. 

„Mano patarimas žmonėms būtų imtis kontroliuoti politikus, kad jie baigtų išsidirbinėti su tokiomis reformomis. Būti pilietiškais, stebėti ir domėtis vykstančiais procesais, nes dabar yra suteikiamas pasirinkimas, kurio dauguma žmonių negali padaryti. Daugelis jų yra finansiškai neišprusę, o visa pensijų ir mokesčių reforma yra labai sudėtinga“, – sakė R. Lazutka.

Pasak jo, kiekvienos žmogaus situacija yra specifinė, todėl prieš teikiant kažkokį patarimą, reikėtų įvertinti šeimos sudėtį, koks yra pensijai kaupti ketinančio gyventojo amžius, jo pajamos, įsipareigojimai, poreikiai ir panašiai.

„Tai yra bendresnis klausimas – kaip žmonėms elgtis su savo pinigais, ką jiems, pavyzdžiui, nusipirkti penktadieniui vakarienei, kokias atostogas ar automobilį pasirinkti. Tokius patarimus lengvai dalina tik tie, kurie nori parduoti savo paslaugas, arba savo vardą viešumoje norintys susikurti ekonomistai, drąsiai dalinantys patarimus bet kuriuo klausimu“, – teigė R. Lazutka.

Jo teigimu, žmogus pensijai kaupti turėtų skirti 4 proc. savo atlyginimo (nuo kitų metų pradžios konsolidavus mokesčius bus 3 proc.) – pavyzdžiui, nuo 1 tūkst. eurų atlyginimo tai sudarytų 40 eurų.

„Žmogui pačiam reikėtų įvertinti, ar šiuos pinigus išleisti dabartiniams šeimoms poreikiams tenkinti, ar skirti kaupimui“, – pabrėžė R. Lazutka.

Anot jo, pavyzdžiui, būsto paskolą turintiems gyventojams galbūt būtų logiškiau tuos 40 eurų skirti paskolos grąžinimui, nes senatvėje likti „be buto, bet su privačia pensija“ vargu ar bus geriau, nei „turėti nuosavą butą, bet negauti privačios pensijos“. Šias lėšas taip pat būtų galima skirti vaiko būreliui, kitoms šeimoms reikmėms, kurioms dabar galbūt trūksta lėšų.

„Patarimus yra lengva dalinti remiantis ideologiniu pagrindu, neturint jokių tyrimų. Kairieji ekonomistai teigs, jog viskas, ką daro valstybė, yra gerai, o privatus sektorius – blogai. Dešinieji tvirtins, kad privatus sektorius yra gėris, todėl, žinoma, reikia kaupti privačiai, nes iš „Sodros“ nieko negalima tikėtis. Tačiau tai nėra rimti patarimai, nes, kaip minėjau, šeimų padėtis yra skirtinga“, – tvirtino R. Lazutka.

Pasak jo, patarimus dalinti sunku ir dėl to, kad pati antros pakopos pensijų kaupimo sistema Lietuvoje yra netipiška ir labiau primena trečios pakopos sistemą, nes joje žmogus dalyvauja individualiai, o ne per savo darbdavį.

„Vakaruose pensijų kaupimo sistemos, kuriose žmogus dalyvauja individualiai, tipiškai yra trečios pakopos. Jos labai lanksčios ir žmogus kaupia, jei turi pinigų. Tarkime, vaikui pradėjus eiti į mokyklą, tėvai gali stabdyti kaupimą ir kokius penkerius metus šias lėšas skirti vaiko ugdymui, o vėliau kaupimą atnaujinti. Pas mus yra tiek individuali, tiek valstybės, turinčios tikslą užtikrinti žmogaus pajamas senatvėje, kad jo nereikėtų šelpti, įmoka, todėl gyventojų galimybės rinktis yra suvaržytos“, – aiškino R. Lazutka.

LB atstovas: amžius yra svarbus kriterijus sprendžiant dėl pensijų kaupimo

Pasak Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gedimino Šimkaus, sprendžiant, ar toliau asmeniškai kaupti pensijai, ar pasinaudot galimybe grįžti į „Sodrą“, tarp svarbiausių kriterijų yra asmens amžius, esamas dalyvavimas kaupime, taip pat kiek laiko jau yra kaupiama pensijai.

„Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos perteikia rekomendaciją, kad gyventojams iki 40 metų yra siūloma arba tęsti kaupimą, arba pradėti asmeninį kaupimą senatvei. Asmenims, turintiems daugiau 40 metų, vertėtų atsižvelgti į tai, kokio amžiaus būdami jie pradėjo kaupti“, – komentare BNS teigė G. Šimkus.

Jo teigimu, įtakos apsisprendimui gali turėti tiek sukaupta suma, tiek noras ir galimybės toliau ją auginti ir didinti, tiek ir tai, kad nusprendusiems grąžinti lėšas į „Sodrą“, pastarosios pensija už dalyvavimą pensijų kaupime iki 2018-ųjų pabaigos būtų nemažinama.

„Kita vertus, reikia įvertinti ir kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kad pensijų fonduose sukaupta suma yra žmogaus nuosavybė ir jam nesulaukus pensinio amžiaus, sukaupta suma būtų paveldėta“, – aiškino G. Šimkus.

Jis pabrėžė, kad šios įžvalgos nėra rekomendacija ar siūlymas, kaip konkretus asmuo turėtų elgtis, nes kiekvieno žmogaus situacija ir norai yra skirtingi, todėl vieno recepto visiems atvejams nėra.

„Tai greičiau aplinkybės, kurias, manome, reikėtų įvertinti ir apsvarstyti, prieš priimant sprendimą kaip dalyvauti pertvarkytoje pensijų sistemoje“, – tvirtino Lietuvos banko atstovas.

Pensijų kaupimo pokyčiai

Seimo patvirtintoje pensijų kaupimo reformoje atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensinius fondus, keičiama privataus kaupimo formulė, o pensijų anuitetų mokėtoja numatoma paskirti išimtinai „Sodrą“.

Atsisakius „Sodros“ pervedimų ir konsolidavus darbo mokesčius darbuotojo pusėje, pensijų kaupimo formulė bus  3 proc. nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. valstybės parama nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Siekiant sudaryti gyventojams galimybę skirti lėšų privačiam kaupimui, maždaug po 1 procentinį punktą bus sumažinta „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.

Pensijų fonduose šiuo metu kaupiantiems gyventojams ketinama suteikti galimybę atsisakyti kaupimo ir grįžti į „Sodrą“, grąžinant sukauptas lėšas „Sodrai“ arba paliekant jas pensijų fonde. Sprendimą gyventojai turės priimti per pirmąjį 2019-ųjų pusmetį. 

Nuo 2019 metų sausio visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys iki 40 metų asmenys būtų įtraukiami į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“. Į kaupimo fondą įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų birželio 30 dienos galės informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareikštų, jis taptų kaupimo dalyviu.

Įtraukimo procedūra būtų kartojama tris kartus kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Bus įvedama „gyvenimo ciklo“ pensijų fondų investavimo strategiją, mažinami atskaitymai iš fonduose sukaupto turto: nuo kitų metų pradžios jie siektų 0,8 proc., nuo 2020 metų – 0,65 proc., o nuo 2021 metų – 0,5 proc. pensijų fondo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

Reforma taip pat įtvirtina šias pensijų išmokų rūšis: pensijų anuitetą (atidėtąjį ir standartinį), jo privalomumo ribą nustatant ties 10 tūkst. eurų riba, vienkartinę pensijų išmoką, periodinę pensijų išmoką. Pastarosios dvi išmokos būtų paveldimos.

Planuojama, kad nuo 2020 metų centralizuotu anuitetų tiekėja taps „Sodra“ (šiuo metu pensijų anuitetus platina gyvybės draudimo bendrovės).

Autorius: Šarūnas Sabaitis

Vilnius, liepos 16 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode