Parama




Antroji gavėnios meditacija Vatikane. Krikščionio gyvenimas – Jėzaus sekimas

Nors popiežius, o kartu ir kai kurie artimiausi jo bendradarbiai yra išvykę į Iraką, penktadienio rytą popiežiaus namų pamokslininkas kardinolas Raniero Cantalamessa OFM Cap. vis tiek vadovavo tradicinei gavėnios penktadienių meditacijai ir šį kartą kalbėjo apie Kristų kaip mūsų tikėjimo pagrindą.

Pasak pamokslininko, šiandien mes, krikščionys, kartais įsiveliame į polemikas su kitų pasaulėžiūrų žmonėmis, užmiršdami, kas yra mūsų tikėjimo esmė, giname tradiciją ir savo vertybių visumą, užmiršdami tai, kuo jos remias ir iš kur jos kilusios. Kardinolas priminė senąją formulę „Etsi Deus non daretur“ („tarsi Dievo nebūtų“), kuri gali būti aiškinama dvejopai – ir kaip visiškas ateizmas, ir kaip ieškojimas tam tikrų bendrų nereliginių vertybių, kurių pagrindu tikintieji galėtų susikalbėti su netikinčiaisiais. Ir mūsų laikais ne kartą siūlyta galima tikinčiųjų ir netikinčiųjų sąjunga, paremta bendromis pilietinėmis ir etinėmis vertybėmis, remiantis krikščioniškomis mūsų kultūros šaknimis. Tačiau, pasak pamokslininko, mūsų tikėjimui grėstų rimtas pavojus, jei mes pasiliktume tik filosofinės ir vertybinės apologetikos lygmenyje, užmiršę, kad mūsų tikėjimo pagrindas yra Jėzus Kristus. Bažnyčiai kiltų mirtinas pavojus, jei ji gyventų „Etsi Christus non daretur“ („Tarsi Kristaus nebūtų“). Dėl to, turime visada klausti: „Kokią vietą Jėzus užima mano gyvenime?“

Toliau savo meditacijoje pamokslininkas apžvelgė tris Jėzaus suvokimo aspektus: Jėzaus žmogiškumą, jo šventumą, ir jo mus dovanojamą išganymą. Per Kristaus žemiškąjį gyvenimą niekas niekada nebuvo suabejojęs jo žmogišku. Tokių abejonių atsirado kiek vėliau ir jas gana greitai išskaidė pirmieji Bažnyčios susirinkimai. Kalbėdamas apie Jėzaus žmogiškumą, Naujasis Testamentas nesvarsto su Jėzaus prigimtimi susijusių ontologinių klausimų, bet kalba apie jo šventumą, kuri yra ne abstraktus, bet tikras šventumas konkrečiose gyvenimo situacijose. Jėzus daro tai, ko moko. Jis nuolatos ir tobulai vykdo Tėvo valią. Jėzus per Krikštą ir mus perduoda tai, kas jis pats yra. Jis yra šventas ir mus daro šventus; jis yra Dievo Sūnus ir daro mus Dievo vaikais.

Kaip mums priimti šią dovaną? Pirmas ir esminis atsakymas yra tikėjimas, sakė kardinolas R. Cantalamessa. Kiekvieną kartą, kai turime priimti sprendimą, bandykime savęs klausti: „Ką tokiu atveju darytų Jėzus?“ ir stenkimės nedelsdami tai daryti. Žinoti, kokia yra Jėzaus valia, yra lengviau nei abstrakčiai žinoti, kokia Dievo valia (net jei iš tiesų jos abi sutampa). Norėdami žinoti Jėzaus valią, atsiminkime, ką jis sako Evangelijoje, ir melskime Šventąją Dvasią, kad ji mums padėtų Jėzaus valią priimti. (JM / Vatican News)

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode