Reklama 1

Pristatė knygą

Gegužės 3 d. Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje pristatyta pirmojo atkurtos Lietuvos policijos departamento generalinio komisaro Petro Liubarto knyga „Tamsios aukštumos. LTSR milicija 1940– 1987 m.“ Renginį organizavo Lietuvos policijos veteranų asociacijos Mažeikių skyrius ir Viešoji biblioteka.

Dalyvavo buvę pareigūnai

Bibliotekos salėje susirinko LPVA atsargos pareigūnai: Steponas Builovas, Povilas Šiatkus, Jonas Skėtrys, Jonas Paplauskas, Antanas Šidlauskas, Vaclovas Krapauskas. Renginyje dalyvavo ir Stanislovas Mikulskis, kuris tuo metu dirbo Kriminalinės paieškos skyriaus viršininku, Nežinybinės tarnybos pareigūnas Stanislovas Pocius, Kriminalinio skyriaus pareigūnas Albinas Sujeta, Ildefonsas Kubilius, Virgilijus Gricius, Naftos perdirbimo įmonės priešgaisrinės tarnybos pareigūnas Aleksas Markulis, Arvydas Mazilinas, Pasų stalo, Migracijos tarnybos specialistė Janina Reivytytė, Apylinkės inspektorių skyriaus vadovė Dalina Šulcienė, Pataisos inspekcijos vyresn. specialistė Danutė Mockienė, operatyvinio skyriaus vairuotojas Jonas Strikaitis, VRS viršininkas, PK vadovas Česlovas Čyžas, pavaduotojas Jonas Adomaitis, personalo vadovas Vacius Petraukas. Dalyvavo gimnazistai, istorikai ir kiti svečiai.

Apdovanojo veteranus

                    

Renginio vedėja, Lietuvos policijos veteranų asociacijos Mažeikių filialo valdybos pirmininkė D. Mockienė, pasveikino visus susirinkusius, pristatė pirmąjį atkurtos Nepriklausomos Lietuvos generalinį komisarą bei jo knygą ir apdovanojo atminimo dovanomis labiausiai nusipelniusius Mažeikių rajono buvusius milicininkus/ policininkus veteranus.

Generalinis komisaras naujiems LPVA filialo nariams: Antanui Šidlauskui, šimtajam filialo nariui Ričardui Norvaišai, įteikė nario pažymėjimus, o V. Petrauskui ir Č. Čyžui – pratęstus pažymėjimus.

Pasveikinti gegužės mėnesio jubiliatai: 75-mečio proga – J. Paplauskas, 60 metų – Juozas Rudgalvis.

Apžvelgė istorinius įvykius

Buvęs generalinis komisaras kalbėjo apie 1939-ųjų metų įvykius, pereidamas prie 1941 m. birželio mėnesio sukilimo ir ypač akcentuodamas partizaninį judėjimą, kuris prasidėjo 1944 m. P. Liubarto teigimu, visokių partizanų buvo, bet šis judėjimas greitai plėtėsi ir stiprėjo, todėl kovai su juo buvo sukurta (ar įsteigta) apie du šimtus divizionų. Divizionai buvo įkurti net ir visai nedideliuose miesteliuose. Vis dėlto, pasak komisaro, 1944–1947-ieji buvo partizanų dominavimo metai.

P. Liubertui bibliotekos atstovės įteikė protėjos žiedą, o svečias bibliotekai padovanojo savo knygą su palinkėjimais.


Apie knygą

                     

Didelės apimties knygoje, pasak autoriaus, daugiausia panaudota archyvinė dokumentacija, kuri pasako kur kas daugiau, negu bet kokie komentarai.

Knygos pradžioje P. Liubartas rašo: „Neretai suskausta senas, jau surambėjusias žaizdas, o ką bekalbėti apie naujai atsiveriančias ir smarkiai kraujuojančias... Daugeliui žmonių, išgirdus žodį „tarybinis“, sukyla emocijos: vieni prisimena tuos laikus su neapykanta, kiti – su skausmu, dar kiti – su... nostalgija, nes kažkam tais laikais gyventi buvo gera.“

Milicijos / policijos veteranas neslepia, kad, artėjant kruviniesiems Sausio 13-osios įvykiams, dauguma ir politikų šiuos pareigūnus vadino „enkavedistais“ arba jų pakalikais.

Nors 1991 m. sausio 13-ąją buvo kilęs didžiulis chaosas, žmonės pareigūnų klausė. „Buvome tarybinė milicija, tačiau kalbėjome lietuviškai ir jau turėjome lietuviškos atributikos (sagas, kokardas), o rusų kariškiai mus vadino „koni“ (liet. arkliai), nes matė ant uniformų pritvirtintą Vytį. Jeigu ne kai kurių pareigūnų pasiaukojimas ir ryžtas, Sausio 13-osios aukų būtų buvę daug daugiau“, – įsitikinęs P. Liubartas.

Ištikimybė valstybei

2010-aisiais sveikindamas Lietuvos policiją atkūrimo 20-mečio proga Vytautas Landsbergis pastebėjo: „Atkuriant valstybę 1990 m. ta buvusios sovietų armijos dalis, kuri apsisprendė ištikimai tarnauti jau tikrajai savo valstybei, buvo svarbi paspirtis bei pagrindas netrukus atkurti ir Nepriklausomos Lietuvos policiją...“  

„Papildydamas Atkuriamojo Seimo pirmininką, norėčiau pridurti, kad savo noru, savo širdimi tarnauti tikrajai savo valstybei nusprendė dauguma (96 proc.) šalies milicininkų. O toliau... Toliau buvo neišvengiama imperijos griūtis, išsilaisvinimas, o į savo skrydį pakilo „angelas sargas“. Taip kažkada buvo vadinami milicininkai, taip dabar vadinami policininkai. Kaip vyko tas skrydis, detaliai aprašyta penkių tomų Lietuvos policijos departamento metraštyje, kuris taip ir vadinasi „Angelo sargo skrydis. Lietuvos policijos kronika“, – rašo knygos pabaigoje P. Liubartas.                  

     Knygos autoriaus teigimu, jis stengėsi išlikti objektyvus, komentuodamas įvykius kaip policininkas, o ne kaip istorikas. „Ir netiesa, kaip kai kas sako, kad mums, veteranams, buvo gera tarybinėje milicijoje. Mums buvo gera mūsų jaunystėje. Sutikite, juk tai irgi romantiška nostalgija“, – su optimizmo gaidele baigia savo neįkainojamai vertingą knygą pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos generalinis komisaras P. Liubartas.

Šiek tiek biografijos

                     

P. Liubartas gimė 1952 m. Vidaus reikalų sistemoje 1974–1987 m. dirbo operatyvinį ir vadovaujamą darbą. 1987 m. paskirtas Kauno miesto vidaus reikalų (milicijos) valdybos viršininku, nuo 1989-ųjų – Lietuvos vidaus reikalų ministro pavaduotojas, pirmasis pavaduotojas. 1991–1994 m. – Lietuvos policijos departamento generalinis komisaras, Vidaus reikalų ministerijos sekretorius. Nuo 1991-ųjų rugpjūčio iki spalio mėnesio laikinai ėjo vidaus reikalų ministro pareigas.

Valerija KVEDARAITĖ

Nuotrauka iš bibliotekos archyvo



Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode